JAV lobistai griežtai pasipriešino pastangoms po šaudynių mokyklose stiprinti šaunamųjų ginklų kontrolę

JAV lobistai griežtai
pasipriešino pastangoms
po šaudynių mokykloje
stiprinti šaunamųjų
ginklų kontrolę

Įtakingiausia JAV ginklų
lobistų organizacija pirmadienį pareiškė griežtai
nepritarianti bet kokiems
papildomiems
suvaržymams šaunamųjų
ginklų ir šaudmenų
prekyboje, nors Amerikos
piktinasi dėl žudynių Sendi
Huko pradinėje mokykloje.
Nacionalinės šaunamųjų
ginklų asociacijos (National
Rifle Association, NRA)
vykdomasis
viceprezidentas Wayne'as
LaPierre'as (Veinas
LaPjeras) sekmadienį
pareiškė, jog pasiūlymas
įstatymu uždrausti kovinių
ginklų ir didelės talpos
šovinių dėtuvių bei juostų
pardavimą yra „fiktyvus" ir
kad jis neveiks kaip
tikimasi.
W. LaPierre'as pakartojo,
jog NRA siūlo kiekvienai
mokyklai paskirti po
ginkluot` apsaugininką. Jis
taip pat argumentavo, kad
masinių šaudynių bangą
Amerikoje gali sustabdyti
ne griežtesnė šaunamųjų
ginklų pardavimo ir
naudojimo tvarka, o
didesnės pastangos
persekiojant nusikaltėlius ir
tobulinant sutrikusios
psichikos pacientų kontrolę.
Gruodžio 14 dieną 20-metis
Adamas Lanza, kuriam
matomai buvo pakrikusi
psichika, nušovė savo
motiną Konektikuto mieste
Niutaune, o vėliau
nuvažiavo į vietos mokyklą
ir nušovė joje 26 žmonės,
tarp jų 20 pradinukų.
Užpuoliko, turėjusio pusiau
automatinį šautuvą, panašų
į naudojamus kariuomenės,
ir du pistoletus, aukomis
tapo 6-7 metų moksleiviai ir
šešios suaugusios
mokyklos darbuotojos.
Iškvietus policiją, A.Lanza
nusišovė.
JAV prezidentas Barackas
Obama pareiškė, kad
palaikytų naujus
suvaržymus,
uždraudžiančius kovinius
šaunamuosius ginklus, taip
pat pavedė viceprezidentui
Joe Bidenui vadovauti
komisijai, kuri turėtų
pasiūlyti kitokių priemonių,
pradedant mokyklų
apsaugos stiprinimu,
baigiant griežtesne
sutrikusios psichikos
asmenų kontrole.
Demokratė senatorė Diane
Feinstein pažadėjo sausio 3-
ąją pateikti teisės akto
projektą, kuris uždraustų
bent 100 rūšių kovinius
pusiau automatinius
ginklus, taip pat apribotų
galimybes juos pervežti,
importuoti ir laikyti.
„Manau, tai fiktyvus teisės
aktas, ir dėl šios priežasties
netikiu, kad jis bus priimtas,
- W. LaPierre'as sakė
televizijos NBC laidai „Meet
the Press". - Visa tai
pagrįsta melu, kuris buvo
atskleistas."
NRA atkreipia dėmesį į
faktą, kad 1999 metų
žudynės Kolumbaino
vidurinėje mokykloje, per
kurias du vyresniųjų klasių
moksleiviai nušovė 12
vaikų ir vieną mokytoją,
buvo įvykdytos tuo metu,
kai galiojo panašūs
apribojimai šaunamiesiems
ginklams, kokie siūlomi
dabar.
„Nemanau, kad tai veiks.
Nuolat tai sakau - su tuo
neįmanoma sutikti, nes tai
neveiks; tai neveikė
anksčiau. (Senatorės) Diane
Feinstein (siūlomas)
draudimas galiojo, tačiau
įvyko Kolumbaino
(žudynės)", - aiškino W.
LaPierre'as.
1994 metais priimtas teisės
aktas, nustojęs galioti
2004-aisiais, draudė toliau
gaminti ir pardavinėti 19
modelių šaunamuosius
ginklus ir į juos labai
panašias ginklų kopijas.
Taip pat buvo sudarytas
sąrašas, kuriame
vardijamos ginklų dalys,
tokios kaip nuimamos
šovinių dėtuvės ir šūvio
blyksnio slopintuvai,
kuriais, teisės požiūriu,
įprastus šaunamuosius
ginklus galima paversti
koviniais. Buvo uždrausti
ginklai, turintys du ar
daugiau šių komponentų.
Tačiau pastaruosius tris
dešimtmečius ginkluoto
smurto mastai Amerikoje
labai padidėjo: nuo 1982
metų šalyje įvyko 62
masinės šaudynės. Per tuos
incidentus žudikai
dažniausiai naudodavo
teisėtai įsigytus pusiau
automatinius pistoletus ir
šautuvus.
Manoma, kad Jungtinėse
Valstijose 2009 metais
turėta apie 310 mln.
nekarinių šaunamųjų ginklų
- maždaug po vieną
kiekvienam piliečiui.
Apskaičiuota, kad
Amerikoje tikimybė būti
nušautam 20 kartų didesnė
negu kurioje nors kitoje
išsivysčiusioje šalyje.