JAV plojo krepšinio šalies žygdarbiams

Šarūnas Marčiulionis ir Artūras Karnišovas neslėpė emocijų. Plojimų jiems ir dokumentinio filmo „Kita Svajonių komanda” kūrėjams negailėjo atsistojusi salė „Sundance” filmų festivalyje.

img.lrytas.lt/show_foto/?id=38413&s=5&f=3
Į filmą kviečiantis plakatas skelbia, kad bus rodomas ne tiktai krepšinis. L.Busaccos nuotr.

Praėjęs šeštadienis buvo ilgai laukta diena, parodžiusi pasauliui, kad 1992 metų olimpiadoje Barselonoje buvo ne tik amerikietiška Svajonių komanda.

Buvo ir kita, apie kurią lietuviai svajojo penkiasdešimt okupacijos metų. Kuri ir pati niekada nebijojo svajoti, ir iškovojo olimpinę bronzą.

Susitiko du komandos nariai

Toje olimpiadoje Lietuva vėl dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė, o krepšininkai iškovojo bronzą nugalėdami komandą, sudarytą iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų žaidėjų.

„Kartais bronza yra saldesnė už auksą”, – skelbė oficialus filmo plakatas.

„Šiai istorijai netrukus bus jau 20 metų”, – sakė legendinis krepšininkas Š.Marčiulionis, atskridęs į premjerą Park Sityje JAV Jutos valstijoje.

Čia dalyvavo ir kitas bronzinės 1992-ųjų rinktinės narys A.Karnišovas, dabar dirbantis NBA klubo „Houston Rockets” skautu.

Neseniai širdies smūgį patyręs Arvydas Sabonis nutarė atsisakyti ilgos kelionės.

Tikslas – papasakoti pasauliui

Kaip ir kasmet, į snieguotų Uolinių kalnų apsuptame miestelyje vykstantį „Sundance” festivalį susirinko visas nepriklausomo kino elitas.

„Filmo premjerai nėra geresnės vietos už „Sundance” – tai tarsi Amerikos Kanai. Mūsų tikslas visada buvo parodyti šią istoriją pasauliui, nes Lietuva ją ir taip žino”, – sakė filmo „Kita Svajonių komanda” režisierius 35 metų Marius Markevičius.

Šis Los Andželo lietuvis dar 2009-aisiais ėmėsi projekto susukti dokumentinį filmą apie Lietuvos krepšinio rinktinę Barselonoje ir kartu parodyti sovietinės okupacijos realybę bei nepaprastą tautos norą išsivaduoti iš priespaudos, siekti laisvės.

Tai keturių sporto žvaigždžių – A.Sabonio, Š.Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio ir Valdemaro Chomičiaus kelias iš sovietinių kiemų, kuriuose jie užaugo, į pasaulines krepšinio arenas.

Po peržiūrų apstulbo

„Po mūsų filmo peržiūrų kanalo ESPN atstovai ir kiti buvo apstulbę: juk tai pasakojimas ne tiktai apie Lietuvos rinktinę, bet ir politinė šalies istorija, asmeninis keturių krepšininkų žygis per gyvenimą”, – sakė M.Markevičius.

Filme kalbinama dvidešimt žmonių. Tarp jų – ne tik krepšinio veikėjai, bet ir Sibiro baisybes patyręs tremtinys. A.Sabonis ir R.Kurtinaitis jausmingai kalba apie tai, kaip tremtis palietė jų šeimą.

Čia yra kadrų ir iš Sausio 13-osios įvykių Vilniuje, ir pasakojimų apie griežtą sovietų kontrolę Kauno „Žalgiriui” keliaujant po Vakarus, ir krepšininkų prisiminimų, kaip iš kiekvienų varžybų užsienyje jie veždavo įvairiausių prekių parduoti.

„Sporto dokumentinių filmų apibrėžimas pastaraisiais metais labai pasikeitė. Tai nėra tik komandos žygis į pergalę. Sportas tapo langu į visuomenę, į istoriją ir kultūrą.

„Negaliu sugalvoti geresnio būdo, kaip Lietuvos krepšinio vaizdais parodyti Lietuvos istoriją ir Sovietų Sąjungos žlugimą”, – kalbėjo filmo prodiuseris amerikietis Jonas Weinbachas.

Patekti į festivalį – garbė

Kartu su M.Markevičiumi jie neslėpė jaudulio prieš premjerą „Temple” teatre, kuriame telpa per pustrečio šimto žmonių. Jie negailėjo savo lėšų ir laiko, kad pabaigtų šį filmą, kurtą iš aistros, o ne siekiant komercinės naudos.

Vien patekti į „Sundance” – jau įvertinimas, nes komisija sulaukė net 4042 vaidybinių ir dokumentinių filmų, iš kurių atrinko tik 58, kurie dalyvauja konkursinėje festivalio programoje.

Tikimasi, kad „Kita Svajonių komanda” sudomins tarptautinius filmų platintojus.

Nepriklausomo kino festivalis „Sundance” – pirmasis žingsnis parduodant šį filmą. Po to lauks kiti festivaliai – Santa Barbaros, Berlyno, „Tribeca”, „South by Southwest”.

„Tikimės, kad filmas pateks į kino teatrų repertuarą prieš Londono olimpines žaidynes”, – sakė J.Weinbachas. Per savaitę „Sundance” festivalyje Jutoje „Kita Svajonių komanda” bus parodyta penkis kartus.