JAV slaugos namuose apsigyvenęs katinas nujaučia pacientų mirtį

Kai vienų JAV slaugos namų gydytojai ir darbuotojai suprato, kad jų įstaigoje apsigyvenęs katinas Oskaras nujaučia artėjančią pacientų mirtį, šis keturkojis ankstesniuose pranešimuose buvo vaizduojamas tarsi koks niūrus mirties angelas.
Tačiau gydytojas Davidas Dosa, kuris 2007 metais pirmasis aprašė Oskaro neįprastu sugebėjimus medicinos žurnale "New England Journal of Medicine", sako niekada neketinęs to katino vaizduoti kaip pabaisos, taip pat tvirtino, kad jo pasirodymas prie paciento lovos neturėtų būti vertinamas neigiamai.
Daktaras D.Dosa sakė, kad neseniai išleistoje savo knygoje "Vizitai su Oskaru: Nepaprastas paprasto katino talentas" (Making Rounds With Oscar: The Extraordinary Gift of an Ordinary Cat) šis keturkojis vaizduojamas palankesnėje šviesoje ir kad ta knyga bus naudinga žmonėms, turintiems mirtina liga sergančių artimųjų.
"Po straipsnio "New England Journal" susidarė įspūdis, kad Oskarui užlipus ant jūsų lovos, esate pasmerktas mirti, tačiau iš tiesų nebuvo atskleista, kaip į tai reaguoja artimieji", - sakė D.Dosa, kuris yra Browno universiteto medicinos profesorius asistentas.
"Norėjau parašyti knygą, kurioje būtų aptarti ne vien Oskaro gebėjimai, bet ir papasakota, kodėl jis yra svarbus artimiesiems ir slaugytojams, kurie būna su (mirštančiu pacientu) iki pat jo gyvenimo pabaigos", - pridūrė gydytojas.
Pasak D.Dosos, Oskaro istorija yra stulbinama daugeliu atžvilgių.
Oskaras, kuris buvo paimtas iš gyvūnų prieglaudos, kai buvo dar mažas kačiukas, laikomas kaip pacientams paguodą teikiantis gyvūnas Rod Ailando mieste Providense įsikūrusiame Steere'o slaugos ir reabilitacijos centre. Šiuose slaugos namuose gydomi silpnaprotyste ir įvairių ligų galutinėmis stadijomis sergantys pacientai.
Šeštasis pojūtis?
Kai Oskaras buvo apie šešių mėnesių amžiaus, slaugos namų darbuotojai pastebėjo, kad katinas nuolat įsitaiso miegoti mirštančių pacientų lovose.
Iki šiol jis yra tiksliai nuspėjęs apie 50 mirčių.
D.Dosa prisiminė atvejį, kai darbuotojai buvo įsitikinę, jog vienas pacientas neišvengiamai mirs, tačiau Oskaras nenorėjo būti su tuo žmogumi ir pasirinko kito paciento lovą. Paaiškėjo, kad katinas nesuklydo: jo pasirinktas žmogus mirė anksčiau, nors skyriaus darbuotojai to visiškai nesitikėjo.
Pasak D.Dosos, kol kas neturima mokslinių duomenų, kurie galėtų paaiškinti Oskaro gebėjimus, tačiau gydytojas mano, jog tas katinas tikriausiai užuodžia kažkokius feromonus ar kvapus, kurių žmonės nejunta.
D.Dosa sakė, jog jam labiausiai rūpi ne išsamiau ištirti Oskaro talentą, bet pateikti jį kaip pavyzdį, pasakojant apie mirtinas ligas, kurios yra šio gydytojo pagrindinis darbo objektas.
"Galima daug pasakoti, ką veikia Oskaras, tačiau taip pat galima daug papasakoti žmogiškame lygmenyje, ką patiria artimieji, būdami slaugos namuose prie gyvenimo slenksčio atsidūrusio ar pažengusia demencija sergančio žmogaus", - aiškino jis.
"Galbūt ši knyga bus šiek tiek priimtinesnė, nes joje pasakojama apie katiną. Mes iš tiesų labai mažai žinome apie slaugos namus, o (šioje knygoje) mėginama išsklaidyti mitą, kad (tokios įstaigos) yra siaubingi fabrikai, į kuriuose žmonės patenka, kad numirtų", - pridūrė gydytojas.
Pasak D.Dosos, žinia apie Oskarą, kuriam greitai sukaks penkeri metai, iš karto sukėlė šeimų, norinčių perkelti savo artimuosius į Steere'o slaugos namus, susidomėjimą.
Kai kurios šeimos savo nekrologuose netgi reiškė padėką Oskarui, kad šis jų artimiesiems suteikė bent kokią paguodą paskutinėmis gyvenimo valandomis.
Tačiau gydytojas sako, kad Oskaro būdas nė kiek nepasikeitė dėl ypatingo žmonių dėmesio: katinas daugiausiai laiko praleidžia žiūrėdamas pro langą - tačiau jis tapo kiek draugiškesnis.
"Kai pirmą kartą susitikau su Oskaru, jis man įkando. Per kelerius metus (mūsų santykiai) pašiltėjo. Mes dabar geriau sutariame", - aiškino D.Dosa.
"Nemanau, kad Oskaras yra unikalus, tačiau jis gyvena unikalioje aplinkoje. Gyvūnai išsiskiria savo gebėjimais pajusti dalykus, kurių nematome mes - ar tai būtų vėžį užuodžiantis šuo, ar žemės drebėjimus nujaučianti žuvis. Gyvūnai žino, kada jie yra reikalingi", - sakė gydytojas.