Joniškio mokykloje keturiasdešimtmetė bando baigti pirmą klasę

Joniškyje pirmus mokslo metus baiginėja, ko gero, vyriausia šalyje pirmokė. Rūtai - greit keturiasdešimt metų. Moteris ruošiasi laikyti pirmos klasės baigimo testą, kad būtų perkelta į antrąją klasę. Rūtos mokytoja ir socialinė darbuotoja moterį vadina socialiniu stebuklu. Moteris rado jėgų pakilti iš didelių gyvenimo bėdų, sutiko mokytis, kad galėtų siekti darbo, bent kiek išbristų iš skurdo.

Kad moteris yra beraštė ir nemoka skaityti paaiškėjo, kai Rūta paprašė kambarėlio nakvynės namuose.

Joniškio nakvynės namų socialinė darbuotoja Rasa Tamulienė pasakojo, kad labai sutriko, kai išgirdo, jog pagalbos prašanti moteris nemoka net savo pavardės parašyti: „Ji mokėjo tik pasirašyti „Rūtelė“. Pasirašyti ant sutarties nelabai galėjo. Jau pavardė, sako, man neišeis, nes aš nemoku. Tada pradėjau galvoti, kaip tą problemą spręsti. Galvoju, gal mes patys darbuotojai bandykim pagelbėti“.

Nuspręsta, kad už Rūtą sutvarkyti dokumentus bus tik, kaip sakoma, meškos paslauga. Taigi Rūtai pasiūlyta pradėti mokytis pirmoje Joniškio suaugusiųjų mokyklos klasėje. Moteris net neabejojo ir iš karto sutiko. Tai buvo vasario mėnesį. Mokytoja važinėja pas Rūtą į Nakvynės namus, nes dirbanti pirmokė negali kasdien lankyti mokyklos, juolab, kad ji ne pačiame Joniškyje, o už kelių kilometrų.

Rūtos mokytoja Rosita Dilkienė sako, kad išskirtinė mokinė yra labai stropi, vis stengiasi užduotis į priekį atlikti: „Įveiks programą, nors tik vasarį pradėjo. Matematiką ji truputėlį geriau mokėjo. Skaičiuoti, sudėti, atimti šimto ribose moka, o su skaitymu? Skaitom, skiemenuojam. Jau į sakinius deda, gerai viską suvokia. Manau, kad įveiks.“

Į mokslus kibusi moteris sako, kad tėvai jos mokytis neišleido, nes girtavo. Be to kasmet po kelis kartus kraustydavosi vis į kitą vietą. Rūta neslepia, kad vaikystėje taip ir neperžengė mokyklos slenksčio, nes stiklelio nevengiantys tėvai nuolat klajoję po šalį vaikų mokslais nesirūpino. Rūta prisimena nelengvą vaikystę: „Sesuo irgi nebaigusi mokyklos, net antros klasės nebaigusi. Aš pirmos klasės nebaigusi. Brolis tik baigė mokyklą, nes brolis gyveno pas tetą. Ne pas tėvus.“

Dabar Rūta žavisi matematika. Sako, kad skaičiuoti patinka labiau, nei kiti dalykai. Vyriausia šalies pirmokė neslepia visiems pirmokams suprantamų emocijų - svajoja apie antrąją klasę. Tik rugsėjo pirmosios laukimą temdo nerimas - gyvenimo nakvynės namuose laikas baigiasi. Rūta iš minimalios algos vis atsideda kelis litus, kad sutaupytų kambarėlio nuomai. Tikisi , kad pavyks išsinuomoti kuo arčiau mokyklos. Ir dar svajoja, kad turės darbą, mat reikės ir kambarėlį išlaikyti, ir sąsiuvinių pirkti.

Socialinė darbuotoja sako labai palaikanti Rūtą, nes retai kada sutinka negandų palaužtą žmogų, kuris taip norėtų kabintis į gyvenimą.