J.Tutkuvienė: žmogaus evoliucija rodo, kad nesame nei vegetarai, nei žaliavalgiai

Žaliavalgiai, pradėję valgyti termiškai neapdorotą maistą, tikina niekada negrįšiantys atgal, nes tik dabar supratę, ką reiškia turėti daug energijos, trykšti sveikata ir nesenti. Mokslo pasauliui labiau rūpi ne pačių žmonių savijauta, o kokius procesus organizme paskatina vienoks ar kitoks maistas, tačiau šiuo aspektu specialistų nuomonės labai išsiskiria.

Termiškai apdorotas maistas pagreitino žmogaus evoliuciją

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, evoliucijos istorijoje egzistuoja du lūžio periodai, kurių metu labai pastebimai padidėjo žmogaus ūgis ir smegenys – kai žmogus pradėjo valgyti mėsą bei išmoko įkurti ugnį ir pradėjo vartoti termiškai apdorotą maistą.

„Termiškai apdorotą maistą organizmas daug geriau įsisavina – nebereikia virškinamajam traktui dirbti visą laiką, kaip daro kavutė, visą dieną atrajodama. Koks tokiu atveju intelektualus darbas gali vykti galvoje? Jam tiesiog nėra energijos. Todėl kyla abejonė, ar iš tiesų mes visi turime valgyti žalią maistą, nors šiuo metu tokia tendencija atgyja. Žmogaus evoliucija rodo, kad mes ėjome tokia linkme, kad nesame nei vegetarai, nei žaliavalgiai. Mes esame prisitaikę valgyti tokį maistą, kokį nuo seno valgė mūsų protėviai.

Aišku, žmogaus galimybės išgyventi yra labai didelės – jis išgyvens ir su žaliu maistu, bet ar tai bus gerai? Juk ir Biblijoje parašyta, kad Dievulis sutvėrė pasaulį, gyvulius, visa kita ir tik tuomet žmogų ir liepė žmogui viskuo naudotis. Juk nebuvo tas Dievulis kažkoks magas, kiekvieną individą iš naujo kuriantis. Norėdamas sukurti tobulesnį organizmą, jis pasinaudodavo senesniu „failu“. Todėl žmoguje mes matome daugumos primityvesnių organizmų savybes“, - svarstė pašnekovė.

Anot antropologės, žmogus labai plastiškas, jame yra visi evoliucijos metu susikaupę genetiniai įrašai, kuriais jis gali pasinaudoti, bet ar būtina naudotis senesniuoju įrašu, kai jau turimas geresnis? „Žmogus daug ką gali išgyventi – badus, marus. Bet ar to reikia?“, - teigė J. Tutkuvienė.

Tinkamiausias maistas – užprogramuotas genetiškai

Taip pat ir mitybos specialistai tvirtina, kad termiškai apdorotas maistas lengviau virškinamas, todėl organizmui suteikia daugiau energijos. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad termiškai apdorota mėsa netgi labiau maistinga nei žalia.

Eksperimento metu mokslininkai peles į suskirstė į dvi grupes. 40 dienų jos buvo maitinamos jautiena ir bulvėmis. Buvo stebimas jų svoris ir aktyvumas. Pastarasis abiejose grupėse nesiskyrė. Taip pat visos pelės suliesėjo, tačiau tos, kurios valgė termiškai apdorotus produktus prarado mažiau svorio nei tos, kurios valgė žalią maistą. Tai reiškia, kad pirmosios grupės pelės gavo daugiau energijos. Anot mokslininkų, terminis baltyminio maisto apdorojimas palengvina jo įsisavinimo procesą žarnyne, kadangi keičiasi baltymo struktūra, susilpnėja jungtys tarp raumenų skaidulų.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, dabar jau niekas nebeabejoja, kad mitybos įpročiai mums perduodami genetiškai.

„Svarbu, kokiam maistui esame užkoduoti genetiškai, o mitybos teorijų galima prisiskaityti visokių. Žinoma, kategoriškai jų visų atmesti taip pat negalima. Reikia nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra labai individualus, tad daliai žmonių tos teorijos tinka. Tačiau sudarant bendras mitybos teorijas visgi turime remtis tomis taisyklėmis, kurios tinka daugumai. Taigi tuos produktus, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija siūlo valgyti šviežius – vaisius ir daržoves, taip ir valgykime, tačiau visa kita vis tiek reikia apdoroti. Pirmiausiai tai būtina dėl saugumo, kita vertus, maistas turi būti skanus, o juk žalia bulvė vargiai suteiks malonumo“, - svarstė mitybos specialistas.

R. Stukas sutiko, kad žaliose daržovėse esančios skaidulos turi didesnį poveikį žarnyno veiklai bei mikroflorai. Kita vertus, apdorojimo metu kai kurios jungtys suskyla ir virškinimo fermentams lengviau maistą skaidyti. Tuo esą ir būtų galima paaiškinti evoliucinį šuolį žmogaus vystymosi istorijoje.

Moteris tikina pajutusi gydomąją žaliavalgystės jėgą

Tuo tarpu gyvo maisto restorano patiekalų įkūrėja Olga Dzindzeleta teigia jau trejus metus besimaitinanti žaliu maistu ir įsitikinusi, kad visi žmonės gali būti žaliavalgiai. „Aš manau, kad gyvam organizmui reikalingas gyvas maistas. Kažkada labai seniai žmogus valgė tik augalinės kilmės maistą. Vykstant evoliucijai, prasidėjo apdorojimas, kepimas, mūsų laikmečiu prisidėjo dar konservantai ir visokios medžiagos“, - teigė moteris.

Kiekvienam, norinčiam kardinaliai pakeisti mitybą, moteris pataria pagalvoti ir suprasti, kaip jis gali tai padaryti, nes gali būti visokių sveikatos problemų, be to, reikėtų pasiruošti psichologiškai.
O. Dzindzeleta teigia nepajutusi pereinamojo laikotarpio sunkumų ar krizės, nors organizmas iš pradžių labai aktyviai valėsi: „Per du mėnesius numečiau 15 kg. Supratau, kad mano kūne buvo visokių nešvarumų, kurie iš manęs išėjo. Bet man nebuvo negerai, gal dėl to, kad su sveikata neturėjau jokių problemų. Tik po 2 savaičių buvo laikotarpis, kai kamavo silpnumas. Mano vyras iki tol turėjo daugiau problemų, ypač su skrandžiu, tačiau dabar mes jau pamiršome apie vaistus nuo skrandžio“.

Anot jos, žalias maistas, priklausomai nuo produkto, gali būti apdorotas tik iki 42 laipsnių. Tai yra būtent ta ribinė temperatūra, po kurios žūva natūralūs produkto fermentai. O. Dzidzeletos teigimu, kiekvienas organizmas, taip pat ir mūsų kūnas, turi savo fermentus. Jie yra dviejų rūšių: tie, kurie padeda virškinti maistą, ir tie, kurie atsakingi už metabolizmo procesus. Jeigu maistas nėra termiškai apdorotas, jame esantys fermentai dirba savo darbą. O mūsų organizmo fermentai gali užsiimti savo darbu. Jeigu valgome termiškai apdorotą maistą, naudojame savo kūno fermentus, kurie po truputį senka.

Mūsų sveikata priklauso nuo fermentų

Mokslininkai fermentų klausimu nesutaria. R. Stukas, remdamasis vyraujančia nuostata, nemato didelės bėdos, kad apdorotame maiste suskyla organizmui reikalingi fermentai. Anot jo, cheminiai procesai vyksta net žaliame maiste – pavyzdžiui, tik dėl fermentų pokyčių marinuojama žalia mėsa suminkštėja. „Žmogaus organizmas virškinimo metu pats prigamina reikalingų fermentų“, - teigė mitybos specialistas.

Tuo tarpu pasaulinio garso gastroenterologas Hiromi Shinya bestseleriu tapusioje savo knygoje „Fermentų faktorius“ teigia, kad fermentų atsargos nėra begalinės, todėl jas būtina papildyti iš išorės. Būtent dėl žaliame maiste esančių fermentų žaliavalgystę jis vadina ateities mityba, kuri saugos nuo išeminės širdies ligos, diabeto, gydys vėžį. Medikas, per savo ilgametę praktiką surinkęs duomenis apie 300 tūkst. pacientų, mitybos pagalba sėkmingai tai daro ir šiandien, o ir pats, peržengęs 70 metų slenkstį, jaučiasi sveikas ir žvalus.

Anot mokslininko, mūsų organizmo ląstelėse sintetinama apie 5 tūkst. rūšių fermentų, kurie dalyvauja gyvybei palaikyti būtinuose procesuose. Jie ne tik užtikrina gerą virškinimą, bet ir atsako už visas gyvo organizmo funkcijas – judėjimą, kvėpavimą, širdies plakimą ir pan. Manoma, kad dauguma fermentų sintetinami pagal mūsų organizmo poreikius, tačiau iki šiol neaišku, kaip jie pasigamina. Knygos autorius, remdamasis savo tyrinėjimais, padarė išvadą, kad organizme egzistuoja vadinamieji nuolatiniai fermentai, galintys virsti bet kuriuo reikalingu fermentu.

Fermentus gali išskirti tik gyvi organizmai bei augalai. Taigi valgydami šviežius vaisius, daržoves ir grūdus mes savo organizmą papildome fermentais. Būtent todėl tokia mityba teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Visgi japonų mokslininkas nesiūlo visiškai atsisakyti baltyminio maisto. Anot jo, baltymai turėtų sudaryti 15 proc. mūsų mitybos raciono, tačiau vietoj įprastos mėsos jis primygtinai pataria rinktis žuvį arba jūros gėrybes. Mat kitų gyvūnų mėsos riebalai kraujyje kietėja ir užkemša arterijas. H. Shinya taip pat neturi kategoriškos nuostatos, kad būtina tapti šimtaprocentiniu žaliavalgiu. Tiems, kam nepriimtinas visada žalias maistas, mokslininkas primena, kad dauguma fermentų daržovėse galima išsaugoti jas blanširuojant (porą minučių pakaitinant) ar labai trumpai tušinant, apdorojant garais, tačiau jos neturėtų sudaryti viso mitybos raciono.