Kaip atskirti gyvą kefyrą nuo negyvo?

Kefyras - bene pats naudingiausias pieno produktas grožiu bei sveikatai. Tačiau nesupainiokite „gyvo“ kefyro su jo nevertingais pakaitalais!

Mūsų laikais madinga vartoti jogurtus ir kitus vakarietiškus rūgštaus pieno gėrimus, siekiant gerinti organizmo mikroflorą ir imunitetą, tačiau kai kurie iš šių produktų neprilygsta paprastam kefyrui.

Palyginkime: paprastame jogurte ne daugiau 3–5 rūšių naudingų mikroorganizmų, o kefyro sudėtyje jų ne mažiau nei 20. Be to, tai ne tik bakterijos, bet ir grybeliai, kurie sudaro unikalią simbiozę, vadinamą kefyro raugu. Jų suderinto poveikio dėka kefyras atstato žarnyno mikroflorą po vaistų vartojimo, pašalina šlakus iš organizmo, gerina virškinimą, stiprina imunitetą, normalizuoja medžiagų apykaitą ir padeda lieknėti. Jei atsižvelgsite į dietologų rekomendacijas ir pradėsite reguliariai vartoti kefyrą, jau po mėnesio pastebėsite rezultatus ir ant veido, ir juosmens srityje. Svarbiausia nesuklysti renkantis ir gerti gyvą gėrimą, rašo „Argumenty i fakty“.

Natūralus ir naudingas

Kefyro istorija primena detektyvą. Vienoje versijoje teigiama, kad slaptas raugas buvo pavogtas Persijoje, kitoje – kad šantažu buvo išgautas Kaukaze. Beje, šiuolaikinės bakterijos ir grybeliai – senovinių organizmų palikuonys, nes jie gaunami tik tiesioginio dauginimosi būdu (mokslininkams iki šiol nepavyko jų išvesti laboratorijoje). Raugo mikroorganizmų gyvybingumą palaikyti gana sudėtinga, todėl toli gražu ne kiekvienas sugeba pagaminti tikrą kefyrą.

Supaprastinta jo gamybos technologija yra tokia: pienas pasterizuojamas ir dezinfekuojamas, tada sterilioje patalpoje, užtikrinus tam tikrą temperatūrą ir tam tikrą drėgmės lygį, į jį supilamas raugas. Prasideda pieno rūgšties ir alkoholinis rūgimas, o vėliau gaunamas nuo vaikystės pažįstamas „gyvas“ baltas gėrimas. Parduotuvėje gyvą kefyrą atskirti nesunku. Visų pirma atidžiai perskaitykite produkto pavadinimą – tai turi būti tiesiog „kefyras“. Tada perskaitykite sudėtį – klasikinio balto gėrimo sudėtyje yra tik dvi sudedamosios dalys: pienas (geriau nenugriebtas ar normalizuotas, bet ne pieno milteliai) ir kefyro grybelių raugas. Po to raskite etiketėje duomenis apie gyvą florą: pieno rūgšties bakterijų baigiantis produkto galiojimui – ne mažiau nei 1х10 7-o lygio KSV/g (kolonijas sudarančių vienetų gramui). Mielių kiekis baigiantis produkto galiojimo laikui – ne mažiau 1х10 4-o lygio KSV/g.

Galiausiai, dar vienas skiriamasis gyvo kefyro bruožas – ne ilgesnis nei 14 dienų galiojimo laikas. Jei gėrimas negenda ilgiau, reiškia, jis buvo termiškai apdorotas ir neteko naudingų savybių.

Produktai, primenantys kefyrą

Deja, paskutiniu metu pasirodė daug kefyrą primenančių produktų, kurie gaminami ne su gyvu raugu, bet pridedant sausų bakterijų – į pasterizuotą pieną įberiant sausų miltelių. Tokiu būdu pagaminto kefyro skonis labai panašus į tikro kefyro, tačiau kitos jo savybės visiškai ne tokios. Pagal įstatymą jo negalima vadinti kefyru, todėl etiketėje jis dažnai vadinamas „kefyro produktu“ ar pan. Be to, „negyvo“ pieno produkto pakuotėje nenurodyti mikroorganizmų bei mielių kiekiai, o sudėtyje nėra raugo. Kartais dalis pieno „negyvo“ kefyro sudėtyje bus pakeista augaliniu palmių aliejumi. Tokie kefyro gėrimai nekenkia sveikatai, tačiau ir naudos organizmui iš jų jokios.

Dietinis ar iš nenugriebto pieno

Tam, kad jūs galėtumėte išsirinkti tinkamo riebumo kefyrą, prieš rauginimą pienas normalizuojamas, tai yra, pasiekiama tam tikra jo norma (nepainiokite su pieno milteliais!). Grietinėlė atskiriama nuo pieno ir vėliau sumaišoma su juo reikiamomis proporcijomis – 0 proc., 0,5proc., 2,5 proc. arba 3,2 proc. Beje, kefyras gali būti pagamintas ir nenugriebto pieno pagrindu. Pienas nenormalizuojamas ir raugiamas iš karto, todėl kefyras būna 3–4 proc. riebumo. Jei norite sužinoti tikslų skaičių, patikrinkite pakuotės „skiauterėlę“ arba butelio dangtelį – ten gamintojas paprastai nurodo kefyro partiją ir riebumą.

Brandus ir nebrandus

Klasikinis kefyras, pagamintas pagal visas taisykles, turi būti baltas, vienalytės konsistencijos, tirštas, prieš vartojimą jį rekomenduojama suplakti. Kokybiško kefyro skonis švarus, šiek tiek aštrokas, svilinantis. Beje, tai vienintelis pieno produktas, kurio skonis su laiku keičiasi – dėl mikroorganizmų veiklos. Todėl pirmomis dienomis kefyro skonis švelnus, o baigiantis galiojimo laikui skonis aštrėja, tampa rūgštesnis ir labiau svilinantis. Technologai net vartoja terminus – brandus ir nebrandus produktas.

Šiame produkte taip pat susidaro dujos ir alkoholis: mielės suraugina cukrų – laktozę ir susidaro spiritas, tačiau labai maži jo kiekiai (iki 1 proc.).

Jei laikomasi normų, šie procesai geri, tačiau jei, netinkamai laikant, bakterijos įsisiautėja, naudingas produktas gali virsti pavojingu. Jei nenorite rizikuoti sveikata, pirkite produktą, kuris yra laikomas šaldytuve, ir jokiu būdu nepirkite kefyro išsipūtusioje taroje. Nepirkite kefyro atsargai ir nepalikite jo šaldytuve atvirame inde, nes į jį gali patekti kitų bakterijų, be to, pieno baltymas sugeria kvapus, tad gėrimas gali pradėti dvokti česnakais ir svogūnais. Ir svarbiausia – pasistenkite suvartoti produktą iki pasibaigiant jo galiojimo laikui. Specialistų nuomone, kefyras pavojų sveikatai kelia jau kitą dieną po to, kai atidarome pakuotę.