Kaip sostinės „Akropolio“ veidą keičia Baltarusijos piliečiai?

Sostinėje įsikūręs „Akropolis“ skaičiuoja, kad klientai iš Baltarusijos gali sudaryti iki 5 proc. visų pirkėjų. Prekybos ir pramogų centro atstovai teigia, kad prekių asortimento dėl svečių iš kaimyninės šalies nekeičia, tačiau tenka šiek tiek prisitaikyti aptarnavimo lygmenyje.

Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius DELFI teigė, kad dėl pastebimo klientų iš užsienio kiekio buvo pakeisti įėjimų pavadinimai į skaičius: „Ir lietuviams, ir baltarusiams taip, manau, patogiau, kai reikia pasakyti, kur susitinki, ar, sakykim, išsikviesti taksi“.

Pasak pašnekovo, pastebima ir pokyčiai parduotuvėse bei paslaugų rinkoje. „Pavyzdžiui, parduotuvės stengiasi įdarbinti ir rusų kalbą mokančius pardavėjus. Pernai centre atidarytas banko skyrius, kuriame nuo ankstaus ryto galima pasikeisti daugiau nei 20-ies šalių valiutą, tarp kurių ir Baltarusijos rubliai, Ukrainos grivnos, Bulgarijos levai“, - paslaugų pasikeitimus atsižvelgiant į pirkėjų šalis aiškino pašnekovas.

Perka daugiau maisto

Č. Urbonavičius pasakojo, kad populiariausi tarp baltarusių - drabužiai ir avalynė. Antroje vietoje – elektronikos prekės, buitinė technika. Trečioje – juvelyriniai dirbiniai. Taip pat kosmetika.

„Paprastai baltarusiai renkasi žinomus prekių ženklus, brangesnes prekes“, - pridėjo jis.

Tačiau kartu „Akropolio“ valdytojas pastebėjo, kad pastebima tendencija, jog Baltarusijos piliečiai perka daugiau maisto produktų.

„Ši tendencija stiprėja šiemet – nuo sausio 1 d. baltarusiai dalį mokesčių gali susigrąžinti pirkdami ir visas maisto prekes, išskyrus alkoholį bei tabaką“, - paaiškino pašnekovas.

Išleidžia mažiau

„Akropolio“ atstovas skaičiuoja, kad vidutiniškai pirkėjas iš Baltarusijos išleidžia apie 600-800 Lt.

„Suma, kurią vidutiniškai išleidžia pirkėjai iš Baltarusijos, pastaraisiais metais kiek sumažėjo. Tai labiausiai susiję su augančiais pirkėjų srautais – anksčiau apsipirkti į Lietuvą važiuodavo arba turtingesni Baltarusijos gyventojai, arba tie, kas pirmieji atrado tokių kelionių naudą. Pastarieji prekes dažnai pirkdavo ne tik sau, bet ir artimiesiems, draugams, kaimynams. Tad neretai tekdavo matyti, kaip iš karto perkami du ar net trys televizoriai ir panašiai“, - komentavo Č. Urbonavičius.

Dabar pastebima, kad į Lietuvą atvažiuoja tie, kuriems anksčiau buvo perkami daiktai. Sulaukiama vis daugiau vidurinės klasės pirkėjų. Jie atvyksta dažniau nei anksčiau.

Drabužių kolekcijų baltarusiams neužsako

Nors labiausiai Baltarusijos piliečius Lietuvoje domina drabužiai ir batai, „Aprangos“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas tikino, kad „Akropolyje“ esančių bendrovės drabužių parduotuvių asortimento nekoreguoja pagal svečių iš Rytų skonį.

„Mes specialiai asortimento baltarusiams tikrai neformuojame. Pirmiausia perkame prekes Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams, - DELFI teigė jis. - Iš principo mes perkame europietišką madą. Galvodami apie tai, kaip atrodys parduotuvė, mes stengiamės orientuotis, kad ji nelabai skirtųsi nuo europietiškos“.

„Mango“, „Pull&Bear”, „Zara”, „Bershka” ir kt. drabužiais prekiaujančios grupės vadovas sakė, kad baltarusiams kaip tik patinka, kad Lietuvoje siūloma ne tai, ką jie gali rasti savo šalyje.

„Jie irgi nori pirkti labiau europietišką madą, o ne kad būtų interpretacija jiems. Čia jie randa ir europietiškas kainas, ir europietiškas kolekcijas“, - kalbėjo „Aprangos“ atstovas.

Nepaisant to, pašnekovas pripažino, kad visgi tam tikri drabužiai yra populiaresni tarp Baltarusijos piliečių.

„Gal daugiau su blizgučiais, daugiau provokuojančius drabužius (renkasi - DELFI). Lietuviai labiau santūresni žmonės, baltarusiai – labiau emocingi, tai jiems reikia labiau į akis krentančių“, - į klausimą apie kaimyninės šalies pirkėjų mėgstamus drabužius atsakė R. Perveneckas.

Tačiau jis teigė, kad kalbant apskritai baltarusių įtaka Lietuvos prekybai yra šiek tiek „perspausta“.

„Anksčiau buvo tendencijos, kad jie daugiau pirkdavo šiek tiek brangesnėse parduotuvėse. Tačiau dabar atrodo, kad vidurinis sluoksnis Baltarusijoje pakankamai sustiprėjo ir jie žymiai daugiau perka ir pigesnėse drabužių parduotuvėse“, - kalbėjo jis.

Pasikeitė ne tik „Akropolis“, bet ir senamiestis

Tačiau su „Aprangos“ vadovu nesutinka stilistas Kęstutis Rimdžius. Jis teigia matantis kaimyninės šalies gyventojų įtaką sostinėje siūlomų drabužių pasiūlai.

„Kas pinigus moka, tas ir muziką užsakinėja“, - iš stilisto lūpų išslysta frazė, išgirdus pokalbio temą.

„Manau, kad iš principo ne tik „Akropolis“, imant visą rinką ir šią tautą, yra pakeistas, bet ir senamiestis. Kalbu apie tas parduotuves, kurios orientuojasi į turtingą klientą“, - tęsė pašnekovas.

K. Rimdžius taip pat patikino, kad slavų skonis aprangai akivaizdžiai skiriasi: „Ir vis vien yra nusilenkiama kaimyninei šaliai ir reikia pripažinti, kad visi, kas susiję su aprangos sektoriumi, turi taikytis prie tų, kurie perka jų drabužius“.

Žinoma, pašnekovas kartu ir pasidžiaugė, kad iš kaimyninės šalies atvykę pirkėjai parodo, kad jie vertina šalyje siūlomą asortimentą, paslaugas.