Kaip televizija žmones paverčia avinais ir zombiais

Kas laiko žmones prikaustytus prie televizoriaus?
Kodėl jie kaip užburti spokso „Euroviziją“ ar žiūri
serialus, nors ten nėra nieko gero? Ogi jie
užhipnotizuoti!
Bent jau taip įrodinėja analitiku save pristatantis
Igoris Davydovas straipsnyje „Kaip iš mūsų daro
avinus“. Pasak jo, šiuolaikinė vakarietiška kultūra
nepastebimai ir metodiškai mus verčia zombiais.
„Analitikas“ pateikia išsamų televizijos naudojamų
manipuliacijai žmonių sąmonėmis priemonių
aprašymą. Straipsnis paskelbtas tinklalapyje
pomnimvse.com.
Išvadas pasidarykite patys. Beje, jeigu jus geba
užhipnotizuoti televizija, tuomet patikėsite ir šiuo
straipsniu.
„Pavyzdžiui, kai vaikas sėdi prie televizoriaus,
galima uždėti ranką jam ant galvos ir pasakyti:
„Na, miegok toliau“. Ir jis giliai užmigs, nes iš
anksto buvo užhipnotizuotas televizoriaus“, –
tikina I. Davydovas.
Efektai dėmesiui pritraukti
Siekiant pritraukti žmogaus dėmesį, televizijoje
naudojamas ne vienas efektas. Iš eilės pateikiami
ryškūs vaizdai, sukuriant ypatingą šviesos pojūtį,
ir kuo jis stipresnis, tuo labiau prikaustomas ir
dėmesys, o su juo – ir žmogaus sąmonė
(pasąmonė). Tas pats galioja ir garso efektams.
Informacijos pateikimo naujoviškumas ir
neįprastumas taip pat žmogų traukia prie ekrano.
Psichoterapeutas V. Faiviševskis įrodė, kad
žmogaus veido rodymas stambiu planu yra ypač
veiksminga hipnotizavimo aplinkybė, nes
televizijos žiūrovas iš karto žiūri į jį su simpatija
arba pasibjaurėjimu.
Netinkamo kandidato portretą galima parodyti
kaip stiklinį vitražą ir kokiu nors pagrindu jį
sudaužyti. 50 proc. žmonių, kuriems jis anksčiau
patiko, neis už jį balsuoti, tvirtina I. Davydovas ir
pabrėžia, kad tai įrodyta medicininiais
eksperimentais.
Hipnotizuojantis televizinės informacijos poveikis
bus dar stipresnis, jeigu pranešimas bus
skaitomas niūriu balsu, išgąstingu veidu.
Ne mažesnį poveikį turi ir „neutralus“ metodas –
politinių lyderių reitingas. Televizijos žiūrovams
daug kartų rodoma, kokie jie populiarūs
„daugumos“ akyse. Pradžioje žmonės nesutinka,
po to pripranta ir užmiršta savo pačių nuomonę.
Kai paprastam žmogui daug kartų kala į galvą
lygiai tą pačią kandidatų vardų seką, galiausiai jis
nueis balsuoti būtent taip, kaip jį išmokė. Taigi,
„populiarių“ kandidatų sėkmė užprogramuota.
REKLAMA Dėl reklamos…
Dar vienas įdomus būdas – politinės reklamos
užsakovo portretą parodyti viršutinėje ekrano
dalyje šviesiame rėme. Toks atvaizdas įstringa
sąmonėje kur kas giliau, nei kiti. Dauguma
balsuos už šį kandidatą net nesuprasdami, kuo jis
jiems patiko. O jeigu jo atvaizdas žiūrovams bus
rodomas dar ir apsuptas auksinės spalvos, kuri
dar priimtinesnė psichikai, poveikis bus
nenugalimas.
Hipnozės technika televizoriuje
Kad žmogus būtų greičiau įvestas į hipnozės
būseną, žmogaus dėmesys trumpai sustabdomas
viename taške, ties nuotrauka ar nejudančiu
objektu. Pavyzdžiui, prieš informacines programas
rodomos įvairios nuotraukos su peizažais.
Medicinoje hipnotizuojant naudojami greito
šviesos blyksnio, didelio garso efektai, po kurių
stiprus nervų sistemos suaudrinimas greitai
keičiamas slopinimu. Šį metodą galima stebėti
įvairiuose reklaminiuose klipuose ir laidose, taip
pat televizijos ir kino filmuose. Pažymėtina, kad
šis metodas taikomas ir šamanų praktikoje bei
pagoniškuose ritualuose.
Mėgstamas kai kurių televizijos ir radijo laidų
vedančiųjų metodas – kartoti vieną ir tą pačią
mintį keletą kartų iš eilės, šiek tiek keičiant
formuluotę.
Filmų nutraukimas pačiu įdomiausiu momentu
skatina žiūrovus nekantriai laukti naujos serijos –
taip jis tampa suinteresuotas ir atviras naujam
įtaigos seansui.
Televizijos serialai – tai serijinė hipnozė.
Nesibaigiantys filmai rodomi tam, kad žiūrovai
labiau atsipalaiduotų ir padidėtų jų imlumas
hipnozei. Išvargęs darbe žmogus ilsisi žiūrėdamas
bet kokį „muilą“, ir po to geriau miega. Bet po
šiuo teigiamu aspektu slypi ir daug psichologinių
priedų. Pavyzdžiui, reklama. Ji eina tiesiai į
pasąmonę, be jokios kritikos, kai žmogus leidžia
televizoriui save užhipnotizuoti. Neatsitiktinai
Vakaruose taip išplitusi vadinamoji pirkimo
manija. Žmonės eina į parduotuves, prisiperka
krūvą prekių, o namie su siaubu pamato, kad jos
jiems visai nereikalingos.
Taip elgiasi ir daugelis televizijos žiūrovų, kai
įdomiausioje serialo vietoje jiems reklamuoja ne
prekes, o politikus. Užhipnotizuoti jie bėga jų
rinkti, bet po to su siaubu pamato, kad tokie
politikai jiems, švelniai tariant, nereikalingi.
Skaitmeninė technika
Kompiuteriniai specialieji vaizdo efektai įtraukia
žiūrovą savo fantastiška vaizdų ir garsų
harmonija. Jie akimirksniu įsiskverbia į psichiką,
siekiant įdiegti arba pakeisti psichinius procesus.
Pavyzdžiui, specialieji efektai gerbiamą žmogų gali
paversti idiotu. Kas tik nebuvo daroma Rusijoje
televizijos ekranuose su Maskvos meru Jurijumi
Lužkovu – dedamas perukas, priklijuojama
barzda, didelės ausys, ir t.t. Daugeliui žiūrovų
suveikia primityvi logika – jeigu taip su juo
elgiamasi, vadinasi, jis blogas. Bet gali būti ir
priešingas poveikis – kankinys, iš kurio atvirai
tyčiojamasi.
Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos leidžia
naudoti ir kur kas sudėtingesnių būdų. Rusijos
televizijos ir radijo institute, naudojantis jų sukurtu
paslėptų intarpų detektoriumi, kuris gali visą parą
zonduoti eterį, buvo aptikta, kad viename iš filmų
paraleliai rodomas ir kitas pasakojimas. Veiksmas
vyksta ekrano kampe. Tai yra, paslėptą
informaciją galima rodyti tiesiai kadre.
Rusijos žurnalistams teko girdėti, kad panašūs
būdai jau buvo naudojami rinkiminėse
kampanijose. Tai atrodo maždaug taip:
kandidatui, kurį reikia „kilstelėti“, pripiešiama
tinklainei, pasąmonei (bet ne sąmonei) pastebima
aureolė. O jeigu reikia sukelti antipatiją politiniam
oponentui, kas 25 kadrus jam pripiešiamos,
pavyzdžiui, vampyro iltys arba antrajame plane
leidžiami kadrai su gyvūnų lavonais.
Patikrinimas parodė, kad internete paslėptos
vaizdinės informacijos dar daugiau, nei
televizijoje. Kiekvienais metais ji tampa vis
pavojingesnė. Šalia kompiuterinių virusų atsiranda
psichotropiniai virusai, išvedantys iš rikiuotės ne
tik techniką, bet ir žmogaus psichiką.
Tiesiai į pasąmonę
Dar praėjusio amžiaus pradžioje garsus
mokslininkas V. M. Bechterevas atrado konkrečių
signalų ir melodijų rinkinį, kurie leidžia patekti į
žmogaus pasąmonę. Šie veiksniai, patekę į
smegenis, atjungia tam tikrus sąmonės centrus.
Toliau eina pranešimas, kuris, nepriklausomai nuo
žmogaus, gerai įsirėžia jo atmintyje. O tada – vėl
signalas arba melodija, jau uždaranti išorinės
informacijos patekimą į pasąmonę. Šis išradimas
buvo efektyviai naudojamas kuriant J. Stalino
asmenybės kultą. Televizijos ir interneto
techninės galimybės leidžia dar efektyviau be
leidimo įsiskverbti į žmonių sąmonę.
Įrodyta, kad psichikos įtampos ir slopinimo kaita
stiprina įtaigą. Televizijoje tai pasiekiama keičiant
laidų pobūdį, kuomet viena būtinai bus rimta, o po
jos – lengvo turinio ir linksma.
Parengė Jurgita Noreikienė