Kaktusų vagys Meksikoje siautėja kaip niekada anksčiau

Jie atrodo nebijantys priešų ir ramiai besikaitinantys saulėje, tačiau pastaruoju metu pietvakarinėje JAV dalyje bei Meksikoje augantys kaktusai kenčia nuo atakų. Gamtosaugininkų teigimu, kaktusai masiškai iškasami ir rekordiniu greičiu kontrabanda gabenami itin uoliems kolekcionieriams, ieškantiems retesnių augalų, arba tiesiog patenka į miklias narkotikų prekyba užsiimančių asmenų, kurie darbuojasi kasinėdami dykumą ir ieškodami psichotropinio augalo meskalo (Meksikos kaktuso), rankas.

Norima ne tik pažaboti tarsi epidemija plintančias vagystes, bet ir išsaugoti augalą. „Tarptautiniai nuostatai, kuriais buvo siekiama neleisti augalui ir jo sėkloms išaugti naujose teritorijose dėl jo paties saugumo, turėjo keletą nepageidautinų pasekmių, – teigia Amerikos kaktusų ir sukulentų asociacijos prezidentas Dickas Wiedhopfas. – Taip kaktusai tapo tik dar vertingesni“.

Būtent tai paaiškintų, kodėl, ekspertų duomenimis, gyvosios gamtos produktai, tarp jų, žinoma, ir kaktusai, tapo trečia pagal populiarumą preke (po narkotikų ir ginklų), kontrabanda gabenama iš Meksikos.

Kaktusų kolekcionieriai yra nusiteikę itin aistringai. Tokių entuziastų (beje, vieni didžiausių šių augalų su spygliais mylėtojų yra iš Skandinavijos, Čekijos ir Japonijos) paieška internete neleidžia abejoti jų atsidavimu – mat čia galima rasti šimtus tinklalapių apie kaktusus ir juos auginančias fermas. „Internete dabar yra kur kas daugiau informacijos, nei mes kada nors turėjome, – tarsi džiūgaudamas teigia D.Wiedhopfas. – Tai nuostabu ir gali mums net praversti“.

Tačiau gamtosaugininkams ramybės neduoda tai, kad kai kurie kolekcionieriai nenori pirkti kaktusų iš šiuos augalus auginančių specialistų. Martino Terry, vakarų Teksase esančio Sul Roso universiteto biologijos profesoriaus ir vieno iš Kaktusų išsaugojimo instituto įkūrėjų, teigimu, užuot įsigiję šį spygliais apsiginklavusį augalą iš, tarkime, Olandijoje esančios kaktusų fermos, pinigų gailintys kolekcionieriai patys keliauja į Meksiką. Čia jie išvaikšto visas nuošalias vieteles, kol galiausiai pamato retos rūšies augalą, jį iškasa ir, pasinaudoję kompanijos „FedEx“ paslaugomis, siunčia savo šviežutėlį grobį namo.

Tokiu būdu jie išvengia bet kokių oficialių patikrinimų. O tie, kurie nėra linkę keliauti, kaktusų gali įsigyti iš nelegalių pardavėjų, šiais augalais prekiaujančių internete. 2005 m. atlikto tyrimo metu buvo rasta beveik 4 tūkst. tinklalapių, siūlančių parduoti kaktusus, o 500 iš jų priklausė nelegaliems prekiautojams, kurie nuolat keičia internetinio tinklo serverius bei vardus, kad išvengtų teisėsaugos.

„Meksikoje egzistuojanti kaktusų įvairovė patraukia ne vienos užsienio rinkos ar kolekcionieriaus dėmesį. Visada atsiranda tokių žmonių, kurie pasinaudoja nelegaliais metodais, kad įsigytų motinos gamtos glėbyje išaugintų trokštamos rūšies augalo pavyzdžių“, – sakė Rolando Barcenas Luna, vadovavęs Pasaulinio gyvūnijos ir augalijos fondo atliktam tyrimui. R.Barcenas ir M.Terry priklauso biologų komandai, kuri siekia surinkti ir išsaugoti keleto kaktusų, kuriems gresia išnykimas, mėginius. Tačiau jų projektui nuolat kyla kliūčių dėl nelegalaus kaktusų derliaus nuėmimo. Meksikoje randama maždaug apie 700 šių iš pirmo žvilgsnio ne itin draugiškų augalų rūšių, tačiau net trečdaliui jų gresia išnykimas.

Tiek pietvakarinėje JAV, tiek Meksikoje galioja įstatymai ir tarptautiniai prekybos nuostatai, kurie saugo sparčiai nykstančius kaktusus nuo panašių pasikėsinimų. Tačiau ne paslaptis, kad kaktusai auga dykumose, kur gyvena nedaug žmonių, todėl ir įstatymų sergėtojai čia ne taip dažnai apsilanko.

Taigi sugauti kontrabandininkus išties ne taip lengva, tuo labiau kad sunkiai besiverčiantys vietiniai žmonės, ypač Meksikoje, augalus už skatikus parduoda kontrabandininkams, o šie jau pasistengia, kad kolekcionieriai jiems neliktų skolingi.

430 km į pietus nuo JAV–Meksikos sienos įsikūręs Real de Katorkės miestas tarsi atgimė iš naujo. Nors oficialiai Meksikos valdžia yra numačiusi sankcijas už psichotropinio meskalo išrausimą visiems, kurie nepriklauso Centrinės Meksikos huicholų indėnų bendruomenei, naudojančiai šį augalą religiniams tikslams, Real de Katorkės tinklalapis reklamuoja miestą kaip „šventą vietovę, į kurią, sukorę tūkstančius mylių, atvyksta įvairaus amžiaus ir tautybių žmonės, kad patirtų mistinį susijungimą su magiškuoju kaktusu“.

Pasak M.Terry, narkotikų prekyba užsiimantys asmenys įsigudrino niokoti šventas indėnų žemes, kuriose šie augina meskalą. Teksase šį augalą naudoti buvo leista indėnų religinėse sueigose aštuntajame dešimtmetyje.

Tačiau viena bėda – ne bėda. Dėl meskalo medžioklės kenčia ir žvaigždiniai kaktusai, kuriems taip pat pradėjo grėsti išnykimas. Mat neįgudusiai akiai šis augalas labai primena meskalą.

Programos, kuriomis siekiama apsaugoti kaktusus, taip pat yra ruošiamos ir Arizonos valstijoje, kur ir šiandien galioja itin griežtai įstatymai dėl šio ne itin draugiško augalo rinkimo. Pavyzdžiui, žemių savininkai neturi teisės pajudinti laukinio kaktuso be specialaus leidimo. O legaliai iškasti ar parduodami spygliuoti augalai, net ir mažyčiai suvenyrai, kuriuos galima rasti Fenikso oro uoste, yra pažymėti oficialia etikete.

Už kaktusų teises kovojantys asmenys pasiūlė visiems parankų planą: nuimti kaktusų derlių vietovėse, kuriose vyksta kasybos ar statybos darbai, iškastus augalus kruopščiai pažymėti ir parduoti, o gautus pinigus skirti seminarams valstijos mokyklose, kad vaikai neimtų blogo pavyzdžio iš dėdžių kontrabandininkų ir taptų aršiais kaktusų teisių gynėjais.

Arizonos kaktusų mylėtojai dabar bando legalizuoti dar vieną programą, kuri padėtų apsaugoti didžiąją karnegiją, indėnų vadinamą „saguaro“, – kaktusą, kurio balti žiedai yra laikoma oficialia valstijos gėle. Nors šiam augalui negresia išnykimas, negiliai šaknis leidžiančio kaktuso tyko brakonieriai, kurie gali uždirbti iki 60 dolerių (143 litų) už 30 cm dydžio gyvą pavyzdį.

Dykumos gražuolis auga lėtai – maždaug apie 2,5 cm per metus, taigi gali prireikti šešerių ar septynerių metų, kol augalas užsiaugins vieną šaką. Šios rūšies kaktusai, kurių aukštis siekia 4,5–6 m, gali būti daugiau kaip 200 metų senumo. Remiantis valstijos įstatymais, aukštesnis nei 1,2 m „saguaro“ be leidimo negali būti pajudintas tiek iš privačios, tiek iš viešos teritorijos. Kad šie augalai nebūtų rausiami, Kaktusų asociacija netgi pradėjo derybas su valstijos ir valstybės pareigūnais dėl mikroschemų, kurias būtų galima skenuoti ir susekti, įsodinimo į Arizonos pasididžiavimą – „saguaro“.

Tačiau kol kas, nepaisant didžiausių gamtosaugininkų pastangų, brakonieriai ir narkotikų kontrabandininkai, regis, lieka abejingi tiek pačių augalų, tiek galiojančių įstatymų atžvilgiu. Be to, keletas užsispyrusių kolekcionierių taip pat nepraleis progos nudžiauti kokį kaktusą. Štai, kodėl Kopenhagos botanikos sodų lankytojai kaktusinių šeimos augalus gali stebėti tik pro stiklą.