Kalbų mokyklos: norvegų ir vokiečių sulaukia vis daugiau dėmesio

Visoje Lietuvoje kalbų mokančios bendrovės „Kalba.lt“, „Lingua perfecta“ ir „AMES“ pripažįsta, jog nors daugiausiai gyventojų vis dar tobulina anglų kalbą, vokiečių ir norvegų užima antras vietas pagal populiarumą.

Kalbų mokyklų atstovai neslepia, susidomėjusių vokiečių ir norvegų kalbomis sparčiausiai daugėja dėl emigracijos: dalis besimokančiųjų jau turi pasirašytų sutarčių užsienyje, kiti ieško darbo.

Apie 8 tūkst. gyventojų per metus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir Marijampolėje mokančios „Kalba.lt“ direktorius Rytis Jurkėnas sako pastebėjęs, jog vis daugiau gyventojų mokosi norvegų kalbos ir 95 proc. jų imasi tik pagrindų, nes planuoja išvažiuoti, ten turi giminių ar kitų ryšių.

Pernai šioje mokykloje norvegų kalbos mokėsi apie 1,5 tūkst. žmonių arba 19 proc. visų įmonės
klientų.

„Norvegų ir vokiečių kalbos yra nauji topai, - dėsto jis. - Vokiečių kalbos mokosi ir verslas, bet didelę susidomėjusių bangą pajutome po pernai gegužės, kai Vokietija atidarė savo darbo rinką Lietuvos piliečiams. Mes stebime ryškų vokiečių kalbos mokymosi suintensyvėjimą,
nes paskutinius dešimt metų šios kalbos paklausa mažėjo.“

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje dirbanti ir per 5 tūkst. klientų turinti „AMES“ kalbų mokykla taip pat pastebi susidomėjimą kitomis kalbomis, ypač – norvegų.

„Labiausiai orientuojamės į anglų kalbos mokymą, o kalbant apie kitas kalbas, pirmoje vietoje nenurungiamai treti metai iš eilės yra norvegų kalba. Nuolat susirenka grupės be jokių trukdžių. Pastebime, jog žmonės pas mus ateina, nes planuoja emigruoti ir yra susiradę darbus ar bent
jau jų ieškosi. Mokomasi net šeštadieniais, kai paprastai šeštadieniais vyksta tik užsiėmimais vaikams. Be to, daug žmonių mokytis šios kalbos atvyksta ir ne iš Vilniaus.“, - pasakoja „AMES“ komercijos direktorė Renata Sabonienė.

Pasak jos, kas mėnesį šios kalbos mokosi apie 30 žmonių, kurie taip pat dažniausiai renkasi pradinius lygius.

„Mes vis galvojame, kada tendencija mokytis norvegų gali sumažėti, bet kol kas ji nesikeičia“, - svarsto ji.

Tokią tendenciją pastebėjo ir apie 4,7 tūkst. besimokančiųjų visoje Lietuvoje turinčios „Lingua perfecta“ direktorė Laura Montvilaitė.

„Skandinavų kalbų paklausa padidėjo, ryškaus šuolio gal nebuvo, bet norinčių mokytis norvegų yra tikrai daugiau. Dėl to mes norvegų labiau suintensyvinome. Taip pat pavasarį norinčių mokytis vokiečių padaugėjo labai stipriai ir tas lygis išsilaiko“, - sako vadovė.

Pasak L. Montvilaitės, ne visi besimokantys vokiečių ar norvegų tai daro darbo tikslais, esą dalis planuoja vykti mokytis, o yra ir tokių, kurie žinias gilina norėdami susikalbėti su žentais ir anūkais.

Be to, kalbų mokyklos susiduria su iššūkiu - šiuo metu rinkoje trūksta ir norvegų kalbos specialistų, galinčių mokyti žmones, priešingai nei galinčių dėstyti vokiečių kalbą.

Anglų kalbos paklausa nebedidėja

Kalbų mokyklų duomenimis, nors yra norinčių tobulintis anglų kalbą, ją pradedančių mokytis „nuo nulio“ beveik nebeliko ir tai gali būti ženklas, jog ateityje anglų kalbos paklausa po truputį mažės.

„Matome tendenciją, kad mažėja besimokančių anglų kalbos „nulinukų“, kurie dar nėra mokėsi šios kalbos. Nors anglų kalbos poreikis išlieka stabilus ir gana aukštas, bet jis jau nebeauga“, - pastebi R. Jurkėnas.

„Pastebėjome, kad anglų užsiėmimuose mažėja „nulinukų“ ir galvojame, kodėl - ar bendras visų lygis išaugo? Šiuo metu pagrindą sudaro besimokantys ne pradiniame, o pradiniame antrame ir aukštesniuose lygiuose.“, - pasakoja R. Sabonienė.

Esą dažniausiai anglų kalbos mokosi abiturientai, kurie planuoja važiuoti į užsienį mokytis, ar valstybės tarnautojai, kuriems kalba reikalinga darbui.

„Mūsų duomenimis, mokykloje apie 5 proc. abiturientų moka anglų taip, kad jiems nebereikia ruoštis prieš važiuojant į užsienį. Juk didžiąja dalimi pasirinkimas ar studijuoti Lietuvoje ar užsienyje yra lemiamas ne pinigų, o kalbos žinojimo“, - samprotauja „Kalba.lt“ vadovas.

Kitų kalbų mokosi dažniau dėl kultūrinių ryšių ar kelionių

Be jau minėtų anglų, vokiečių ir norvegų kalbų, mokymų organizatoriai prognozuoja rusų kalbos atgimimą, o tokias kalbas kaip prancūzų, ispanų, ar egzotiškesnes kinų ir japonų, sieja su žmonių kultūriniais ryšiais ar planuojamomis išvykomis.

„Matome, jog jauni darbo rinkos dalyviai, maždaug iki 28 metų, nemoka rusų kalbos ir yra įmonių, kurios kreipiasi norėdamos savo darbuotojus apmokyti – tad atsiranda šios kalbos poreikis, ko anksčiau nebuvo“, - dėsto R. Jurkėnas.

Nors „Kalba.lt“ moko apie 20-ies kalbų, kurių keletas yra latvių, estų, olandų, japonų bei kinų, pastebima, jog jų mokomasi ruošiantis keliauti ar siekiant patobulinti jau turimas žinias, apskritai išmokti daugiau.

„Žmonės, kurie jau moka anglų ir nori tobulinti kokią nors kitą kalbą, dažnai renkasi ispanų ar kinų. - sako „AMES“ komercijos direktorė. - Pavyzdžiui, kinų kalbos mokomasi dėl verslo reikalų: su keliais verslininkais mokymus organizuojame per „Skype“ programą, nes dalis
besimokančių yra kituose miestuose, o važinėjimą organizuoti sudėtinga.“

Tačiau kaip keičiasi kalbų mokymo rinkos, jų organizatoriai sako negalintys išmatuoti – esą dalis norinčių „mokosi pas mokytoją virtuvėje ant taburetės“, todėl kaip keičiasi kalbų mokyklų užimama dalis – nežinia.

Tačiau jie išlieka optimistiški, nes jei tokiuose metropoliuose kaip Londonas manoma, jog reikia mokėti Rytų, Vakarų ir gimtąją kalbą, o skandinavai laikosi keturių kalbų politikos, kai žinoma po dvi skandinaviškas ir dvi vakarietiškas kalbas, Lietuvoje dar vyrauja dvikalbystė: žinoma arba rusų, arba anglų kalba, tad tobulėti dar yra kur.