Kalėdiniai anekdotai

Kalėdų Senis nusprendė, kad atėjo laikas jam paatostogauti, ir jis nutarė nuvažiuoti į Teksasą, nes, buvo girdėjęs, kad ten šilta, o žmonės draugiški. Tik jam atvykus į miestą, žmonės pradėjo stoviniuoti gatvėse, rodyti jį vienas kitam ir šnabždėtis: „Žiūrėkit, juk čia tas žinomas veikėjas!“ Senis pagalvojo: „Na, nieko sau, jie tuoj pradės sėstis man ant kelių ir prašyti dovanų. Reikia pakeisti išvaizdą“. Taigi jis nusipirko kaubojiškus rūbus bei skrybėlę, persirengė ir vėl išėjo į miestą, galvodamas, kad dabar jo jau tikrai niekas nepažins. Tačiau jis klydo – vos jam išėjus į gatvę, žmonės vėl pradėjo badyti jį pirštais: „Žiūrėkite, tai tas žinomas Kalėdų asmuo”. Senis pasislėpė pirmame skersgatvyje ir nusiminęs pradėjo galvoti: „Matyt, jie mane pažįsta dėl ilgos baltos barzdos“. Taigi jis nuėjo į kirpyklą ir nusiskuto barzdą. Jis išėjo į gatvę ramus ir plačiai šypsodamasis. Pro šalį ėjęs vyriškis sustojo ir šūktelėjo: „Žiūrėkite, tai jis!“ Senis neiškentęs paklausė: „Klausyk, kaip tu mane pažinai?“ Vyrukas pažvelgė į Senį ir atsakė: „Tave? Tavęs aš nepažįstu – tačiau ar tas už tavo nugaros stovintis keturkojis didele raudona nosimi nėra Kalėdų Senio elnias?“

@@@$$$@@@

Kalėdų išvakarėse teisėjas, apimtas šventinių nuotaikų, klausia kalinio: „Kuo esi kaltinamas?“. „Pernelyg ankstyvu kalėdinių dovanėlių pirkimu“. „Bet juk tai ne nusikaltimas“, - tarė teisėjas. – „Kada gi tu pradėjai apsipirkinėti?“ „Dar iki parduotuvės atidarymo…“

@@@$$$@@@

Kalėdų senis sėdėjo prie eglutės miesto aikštėje ir kalbino vaikus, ko jie norėtų Kalėdoms. Staiga prie jo priėjo jauna mergina ir atsisėdo ant kelių. Senis kiek nustebo, bet kadangi ji labai meiliai jam šypsojosi, tai visgi paklausė: „Na, o ko tu norėtum Kalėdoms?“ „Kai ko savo mamai“, - atsakė ši. „Kaip gražu iš tavo pusės“, – nusišypsojo Senis. – „Tai ką gi jai padovanoti?“ „Žentą“.

@@@$$$@@@

Elnias: Seni, būk geras, sumažink greitį… Aš žiauriai bijau, kai tu šitaip lakstai miesto gatvėmis.
Kalėdų Senis: Na, aš irgi bijau... O tu elkis taip, kaip aš.
Elnias: Kaip?
Kalėdų Senis: Ant posūkio užsimerk!

@@@$$$@@@

Kūčių vakarą vienas vaikinukas nuėjo į bažnyčią. Po pamaldų kunigas atsistojo prie durų sveikinti parapijiečių su šventėmis. Pamatęs vaikinuką, sušuko jam: „Tau laikas prisijungti prie Viešpaties kariuomenės!“ „Kunige, tai kad aš jau esu Viešpaties kariuomenėje“. „Kaip gi taip“, - suabejojo kunigas, - „kad aš tave bažnyčioje matau tik per Kalėdas ir Velykas?“ Vaikinukas pasilenkė prie kunigo ausies ir šnabžtelėjo: „Aš esu slaptoje tarnyboje…“.

@@@$$$@@@

Prieš pat Kalėdas vienu labai prabangaus viešbučio liftu kėlėsi sąžiningas politikas, geraširdis teisininkas ir Kalėdų Senis. Prieš pat atsidarant durims jie pamatė ant grindų gulintį 50 Lt banknotą. Kuris iš jų pakėlė banknotą?
????????????????????????????
Aišku, kad Kalėdų Senis, nes kiti du tipai paprasčiausiai neegzistuoja.

@@@$$$@@@

Yra trys vyro brendimo pakopos:
1. Jis tiki Kalėdų Seniu.
2. Jis nebetiki Kalėdų Seniu.
3. Jis yra Kalėdų Senis.

@@@$$$@@@

Du berniukai nakvojo senelių namuose likus savaitei iki Kalėdų. Prieš eidami miegoti, abu atsiklaupė prie lovų pasimelsti. Jaunesnysis pradėjo maldą, šaukdamas iš visų plaučių: „Aš meldžiuosi už naują dviratį… Aš meldžiuosi už naują „Nintendo“… Aš meldžiuosi už naują magnetofoną…“. Jo vyresnis brolis kumštelėjo jį: „Ko tu šauki? Ką, gal manai, kad Dievas yra kurčias?“ „Nea, bet senelė – kurčia.“

@@@$$$@@@

Tėvas aiškina savo trejų metų sūnui: „Ne, elnias nėra arklys su antenomis…“
Žinau, kad žmonės sako: „Svarbiausia ne dovana, o dėmesys“. Tačiau ar negalėtų tas dėmesys būti kiek stambesnis?
Visko, ką man reikia žinoti apie gyvenimą, išmokau iš Kalėdų Senio:
Skatink žmones tavimi tikėti
Visada atmink, kas elgiasi gerai, ir kas – blogai
Nesiraukyk
Atmink, kad malonu ne tik imti, bet ir duoti
Visada prašyk šiek tiek daugiau, nei iš tiesų nori gauti
Ryškiai raudona spalva papuošia kiekvieną
Nešiok platų diržą, ir nieks nepastebės, kiek pastorėjai
Jei pasirodai tik kartą per metus, visi mano, kad esi labai svarbus
Kai pristinga žodžių, sakyk: „Ho ho ho!“

@@@$$$@@@

Kalėdų Senis: „Vakar susibariau su ponia Kalėdiene“. Elnias: „Ir kas laimėjo?“ Senis: „Aš. Ji pas mane atėjo keturpėsčia“. Elnias: „Negali būti!“ Senis: „Taip, patikėk, bet net ir taip ji nesugebėjo iškrapštyti manęs iš palovio“.

@@@$$$@@@

Trys išminčiai atkeliavo aplankyti Kūdikėlio Jėzaus, gulinčio ėdžiose. Vienas jų buvo ypatingai aukštas, todėl, eidamas pro duris, trinktelėjo kakta į durų staktą ir šūktelėjo: „Jėzau Kristau!“ Juozapas atsisuko į Mariją ir tarė: „Užsirašyk šitą, Marija. Skamba geriau, nei Klaidas“.

@@@$$$@@@

Kodėl Kalėdų Senis visuomet toks linksmas?

Kadangi jis žino, kur gyvena blogos mergaitės.

@@@$$$@@@

Septyni būdai reaguoti į Jums nepatinkančią kalėdinę dovaną

1. Oho, čia tai bent dovana!
2. Nagi nagi…
3. Dievuliau, jei nebūčiau neseniai numetęs/numetusi 10 kilogramų, tai man puikiai tiktų.
4. Jei šuo ją užkas, aš iš tiesų supyksiu.
5. Tai nuostabu – bet jaučiu, kaip man visi pavydės...
6. Kaip tik prisiminiau – pasižadėjau visas šiuometines kalėdines dovanas atiduoti labdarai.
7. Aš to TIKRAI nenusipelniau…

@@@$$$@@@

Kuo panašios Kalėdos ir darbo diena kontoroje?
Tu padarai visą darbą, o nuopelnai atitenka storam kostiumuotam vyrukui.

@@@$$$@@@

Religijos mokytojas prieš Kalėdas nusprendė paklausinėti pirmokėlių, ar jie supranta šios šventės reikšmę ir ar žino, kas yra Jėzus Kristus. Taigi ji klausia: „Kur šiandien yra Jėzus?“ Jonukas pakėlė ranką ir atsakė: „Danguje“. Marytė pakėlė ranką ir atsakė: „Mano širdyje“. Petriukas irgi pakėlė ranką: „Aš žinau, žinau kur Jėzus! Mano vonioje“. Klasėje tyla, mokytoja sutrikusi klausia: „Iš kur tu žinai?“ Petriukas: „Na… kiekvieną rytą mano tėvas atsikelia, baladojasi į vonios duris ir šaukia: Jėzaus Kristau, tu vis dar ten?!“.

@@@$$$@@@

Vieną vakarą į barą atėjo elnias, atsisėdo prie baro ir užsisakė martinio. Barmenas padavė jam gėrimą, paėmė penkiasdešimties litų banknotą, ir, duodamas kelis centus grąžos, tarė: „Žinote, man regis, Jūs esate pirmas elnias, apsilankęs šiame bare.“ Elnias įdėmiai pasižiūrėjo į atiduotą grąžą ir atsakė: „.Hmmmm…. Leisk kai ką tau pasakyti, drauguži. Turint galvoje jūsų baro kainas, esu ir paskutinis“.

@@@$$$@@@

Kodėl kalėdinės eglutės viršūnę puošia angeliukas?
Kūčių vakarą Kalėdų Senis ruošėsi į savo kasmetinę kelionę. Pirmiausia jam besirengiant plyšo raudonas švarkas. Teko vilktis kitą, kuris buvo ankštokas ir veržė. Senis susierzino. Tuomet jis nuėjo pažiūrėti, kaip vyksta pasirengimas. Elfai streikavo. Elniai sirgo angina. Senis susierzino dar labiau. Norėdamas nuraminti nervus, nuėjęs į virtuvę, čiupo butelį – bet šis buvo tuščias. Tada jau Senis iš tiesų supyko. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris, tačiau jis pykdamas nekreipė į tai dėmesio. Beldimas pasikartojo. Senio nuotaika buvo tokia, kad jis tikrai nenorėjo su niekuo bendrauti. Beldimas pasikartojo trečią kartą. Senis, visas kunkuliuodamas, atidarė duris. Už jų stovėjęs mažas angeliukas paklausė: „Ei, Seni, ką man daryti su šita eglute?“

@@@$$$@@@

Kalėdų senelis ateina pas vaikus, gavęs eilinį iškvietimą.
- Na, mielas berniuk, kokios dovanėlės tu norėtum?
Berniukas nieko nesakęs tik bac.. seniui į nosį...
- Vaike, ką tu darai?!
- O čia tau už praeitus Naujuosius...

@@@$$$@@@

Kalbasi dvi draugės:
- Svarbiausia sutinkant Naujuosius Metus - dovana į temą.
- O į temą tai kaip?
- Kai atėjo ožio metai, aš savo vyrui padovanojau puikią dovaną į temą.
- Na ir kokią?
- Ragus!

@@@$$$@@@

Jei iš Senio Šalčio barzdos išrauti plauką ir pasakyti "abra kadabra", tai snieguolė išpildys bet kokį jūsų norą.

@@@$$$@@@

Du aktoriai per šventes užsidirbinėja vaidindami Kalėdų senelius. Vienas prašo kito:
- Klausyk, būk geras, užeik pas mane į namus, pasveikink šeimyną.
- O kodėl tu pats negali?
- Ai, aš per brangiai imu...

@@@$$$@@@

- Kalėdų seneli, ačiū tau už dovanas, kurias man atnešei.
- Niekai, neverta dėkoti...
- Aš irgi taip manau, bet kad mama liepė...

@@@$$$@@@

Draugės:
- Na, kaip sutikote Naujuosius Metus?
- Ai, kaip visada, lovoje...
- O daug žmonių buvo?

@@@$$$@@@

- Onute, tu pamaitinai žuvytes?
- Ne, mama, bet aš jas pasveikinau su Naujaisiais Metais.

@@@$$$@@@

Žmona vyrui:
- Pameni, seniai seniai, prieš Naujuosius, tu mane namo lydėjai, o mūsų šuo tau į koją įkando...
- Pamenu. Geriau jis mane tada mirtinai sukandžiojęs būtų....

@@@$$$@@@

Naujametė naktis. Kaminu nusileidžia Senis Šaltis nešinas vaikų dovanėlėmis.
Atsidūręs apačioje vietoj vaikų randa akinančią gražuolę permatomais naktiniais. "Oi, nejaugi aš apsirikau - galvoja senis - ką man dabar daryti? Jei aš ją parsiversiu, nebepakliūsiu į atgal į dangų, o jei neparsiversiu, negalėsiu lipti aukštyn kaminu..."

@@@$$$@@@

Susitinka du draugeliai po Najųjų šventimo.
- Na, kaip sutikai Naujuosius?
- Nežinau, dar niekas nepasakojo...

@@@$$$@@@

Ateina sūnus pas mamą ir klausia:
- Mama, o kas dovanas neša? Kaledų senis?
- Taip, sūnau.
- O kas vaikus atneša? Gandras?
- Na taip, tu teisus.
- O tai kam mes tėtį laikome?

@@@$$$@@@

- Kaip sutikai Naujuosius Metus?
- Kaip dovanėlė!
- Kokia prasme?
- Visą naktį po eglute prasivoliojau...

@@@$$$@@@

- Ateikite su žmona pas mus per Naujuosius Metus.
- Ačiū, bet mes negalėsime...
- O, tai labai miela iš jūsų pusės.

@@@$$$@@@

Vaikas darželyje skundžiasi, kad Kalėdų senis didžiulis gobšuolis. Vaikai choru:
- O kodėl?
- Na tai tas senas krienas vietoj savo dovanos po eglute padėjo saldainių dėžutę, kurią tėvai slėpė spintoje...

@@@$$$@@@

Jei norite, kad jūsų vaikai Naujuosius sutiktų namie - išeikite į svečius.