Kas turi mokėti už kavą - vyras ar moteris?

Padavėjai nunešant jo apmokėtą sąskaitą už dvi vyno taures, jis manęs paklausė: „o Lietuvoje visada vyrai moka?“ Kelias sekundes mano galvoje sukosi tik vienas klausimas: „ką?!“. Tikiuosi, nepaklausiau to garsiai.. bet esu tikra, kad tyliai sulemenau: „taip, jei vyras kviečia“. Jaučiausi velniškai blogai, kad po netinkamo klausimo, netinkamu metu jo žavesys mano akyse nukrito žemiau nulio.

Aš nuoširdžiai nematau jokios problemos sumokėti už savo ir jo vakarienę, jei AŠ organizuoju mūsų susitikimą! Ir tai ne apie naudos ieškojimą kito kišenėje. Tai apie gerą toną pasimatymo metu. Ir leisiu sau pasinaudoti laisvo žodžio teise ir atvirai pasakyti, kad vyras, kuris jaučiasi išnaudotas, sumokėjęs už moters kavą, vyną ar vakarienę – nėra tikras vyras!

Auch! Po paskutinio sakinio į mane sviesta keletas piktų nepasitenkinimo strėlių. Dar skaudesnės strėlės paleidžiamos, kai pradedama kalbėti apie finansinę atsakomybę poroje ar šeimoje. Jei atvirai, mane šokiruoja, jog vyrai kratosi gero tono, džentelmeniškumo ir tradicijų laikymosi finansiniuose klausimuose. „Pačios to siekiate“ - sako jie! Ar tikrai?

Nusprendžiau patikrinti. Ne, nesumokėjau Eurostatui už tyrimo atlikimą (nors, žinoma, ir liko keli laisvi euriukai nuo nesumokėto vyno) Pasinaudojau vieno populiariausių socialinių tinklų narystės privalumu ir išsiuntinėjau tris paprastus klausimus daugumai savo draugų visame pasaulyje. Atsakė beveik visi. Jei atvirai, nesitikėjau to. Nesitikėjau tokio susidomėjimo, atrodytų, banalia tema. Vieni atsakė trumpai, gal net griežtai, kiti leidosi į filosofinius apmastymus, kiti - provokavo diskusiją.

Trys klausimai, nukeliavę karjeros aukštumų pasiekusiems ir jos siekiantiems, sėkmingai vaikus auginantiems ir vaikų neturintiems, dėstantiems ir studentams, verslininkams ir bedarbiams; užaugusiems Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Kipre, Graikijoje, Švedijoje, Albanijoje, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Sirijoje, Norvegijoje ir Ispanijoje:

1. Ar vyras turi mokėti už vakarienę/kavą/vyną pasimatymo metu?

2. Kieno finansinė atsakomybė šeimoje yra didesnė?

3.1. Klausimas, skirtas vyrams. Ar gerai jaustumeisi ir nekompleksuotum, jei tavo žmonos/gyvenimo draugės pajamos būtų gerokai didesnės nei tavo?

3.2. Klausimas, skirtas moterims. Ar gerai jaustumeisi ir gerbtum savo vyrą, jei tavo pajamos šeimoje būtų gerokai didesnės nei tavo sutuoktinio/gyvenimo draugo?

Iš anksto atsiprašau visų, kas tikisi tyrimo rezultatų. Mano klausimus ir gautus atsakymus sunku būtų pavadinti tyrimu. Pavadinkim tai žmonių su kuriais praeityje ar dabartyje mano keliai buvo (yra) susikirtę, nuomone. Nuomonė, už kurią niekas nepyksta ir nesibara. Tyliai pritaria ar dar tyliau parašo piktą komentarą.

Lyčių lygybė

Kai kurie stipriosios lyties atstovai teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra normalu, priimtina ir sveikintina, jei moteris sumoka už pasimatymo pietus, atneša kumpį į namus vakarienei ar atnaujina vyrui garderobą. Lyčių lygybė! 21-as amžius!

Taip, 21-as amžius. Ir tikrai, apie lyčių lygybę galima kalbėti svarstant vyrų ir moterų lygiateisiškumą ir lygiavertiškumą pasaulyje. Tačiau dėti lygybės ženklo tarp vyro ir moters, kalbant apie atsakomybes ir pareigas poroje ar šeimoje, yra absurdiška. Vyras yra vyras, moteris yra moteris. Seniausiai yra (buvo?) priimtina, kad moters rūpestis yra šeima, namai, o vyro – šeimos gerovės aprūpinimas. Tokia istorinė atmintis. Tokia prigimtis, kurios norima atsisakyti.

2011 m. Lietuvoje ištuokų skaičius siekia 53.8 proc. (pagal Lietuvos statistikos departamentą), kai tuo tarpu 1950 m. tebuvo vos 2.68 proc. skyrybų. Kodėl? Galbūt todėl, kad vyrai ir moterys pradėjo prarasti suvokimą, kokios jų pareigos šeimoje. Turbūt daugiau 2011 metais nei 1950-taisiais tėvelių liko namuose auginti ir auklėti atžalų, kai mamytės dirbo viršvalandžius ir važinėjo į komandiruotes.

Pritardami vyro atsakomybei sumokėti už pietus ir finansiškai aprūpinti šeimą, vyrai ir moterys dažnai perspėja: „skambės senamadiškai“ ar „pasirodysiu kaip seno sukirpimo“. Kodėl finansinė vyro valdžia ir atsakomybė laikoma senamadiškumu? Kada tai išėjo iš mados?

Tuomet kyla dar vienas klausimas: ar moterims gimdyti vis dar madinga? Jei finansinė atsakomybė šeimoje turėtų būti padalinta pusiau (anot daugelio atsakiusiųjų), tai moters pečius slėgtų didesnė atsakomybių ir pareigų dalis? Nes tik moteris, kad ir kokie mes lygūs bebūtume, turi atsakomybę išnešioti ir pagimdyti kūdikį.

Įdomu, kas tuomet apibrėžia moteriškumą ir vyriškumą? Argi nevyriška atidaryti moteriai duris? Taip, vyriška. Lygiai taip pat vyriška ir sumokėti už moters kavą. Kur dingo vyriškas noras apsaugoti ir rūpintis? Nebemadinga?

Pavyzdžiui, senasis Vedų mokslas teigia, kad šeima bus tvirta tik tada, kai kiekvienas šeimos narys atliks savo pareigas. Vyras aprūpins šeimą maistu ir kitais ištekliais, atliks dvasinę praktiką bei išmanys psichologiją, taip būdamas šeimos narių emocinis žaibolaidis. Moteris privalo rūpintis šeimos nariais, savimi, namų tvarka ir aplinkos jaukumu bei atžalų auklėjimu.

Tokį pareigų ir atsakomybių pasiskirstymo veiksmingumą šeimoje galėtų nuoširdžiai patvirtinti ne viena šeima, gyvenanti pagal Vedų išmintį.

Pastebėjimai

Dauguma apklaustųjų vyrų nuoširdžiai džiaugtųsi didesnėmis savo gyvenimo partnerės pajamomis ir jokiais būdais del to nekompleksuotų. Visgi, vieni jaustų sveiką konkurenciją uždirbti daugiau, kiti vis tiek primygtinai reikalautų sumokėti už draugės/žmonos vakarienę.

Moterys šiuo klausimu buvo tolerantiškos ir teigė, jog pagarba vyrui jaučiama ne dėl finansinės situacijos, o dėl kitų daug svarbesnių dalykų. Tačiau vienos prisipažino, kad jei laikui bėgant vyro pajamos nedidėtų, moteriai tai keltų susirūpinimą, ji prarastų susidomėjimą vyru, nes tai silpnumo požymis. Kitos teigė, kad didesnės moters pajamos nėra problema tol, kol jos nėra akivaizdžiai didesnės ar kol vyras sąlyginai netampa moters išlaikytiniu.

Beje, moterys, užaugusios slavų kultūroje šiuo klausimu buvo labai griežtos. Jos negerbtų šalia esančio vyro, jei jo pajamos būtų mažesnės nei jų.

Ne kartą piktai šyptelėjau iš tų, kurie galvoja, kad neverta mokėti už moters kavą/vyną/vakarienę, jei iš moters akivaizdžiai tą vakarą neišeis gauti tam tikro atlygio. Juokingi pasirodė ir tie, kurie teigė, kad moteris leidžianti vyrui sumokėti - išnaudoja vyrą, bet jei pati pasisiūlo sumokėti, tuomet demonstruoja savo šiuolaikiškumą ir naujos kartos pasaulėžiūrą.

O kas mums belieka, kai pagalvoji. Jei leisi vakaro kompanionui būti vyru, geriausiu atveju galvos, kad išnaudoji, blogiausiu - žadi kažką saldaus, tik ne iš konditerijos skyrelio..

Vietoj reziume

Reziume neįmanomas. Bet kokia reziume sukels dar ir dar vieną diskusiją. Leiskime gyvenimui viską reziumuoti. Juk visada galime pasirinkti kaip elgtis ir kuo būti. Meilės ir taikos.