Kūdikių namuose siautė negailestingas budelis

Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvenanti nekalbanti ir nevaikštanti trejų metų mergaitė tapo smurto auka. Kas žiauriai sumušė bejėgį vaiką ir kodėl taip ilgai apie tai nepranešta policijai, aiškinasi kriminalistai.

Nieko panašaus Lietuvoje nepamena nė vienas vaikų teisių apsaugos specialistas.

Ypač stulbina, kad trejų metų mergaitę per Velykas greičiausiai sumušė kūdikių namų darbuotoja arba darbuotojas, nes svetimi žmonės į pastatą patekti negali.

Policijai apie smurtą prieš valstybės globojamą mergaitę buvo pranešta tik po keturių dienų.

Tai padarė ne šios vaikų globos įstaigos administracija, o vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, sulaukusi telefono skambučio iš kūdikių namų.

Kentė, nes negali pasiskųsti

„Mus ėmė vadinti skundikėmis. Bet negaliu tylėti, kai taip žiauriai elgiamasi su vaikais.

Jei neprotestuosi, vėl muš. O direktorė turbūt norėjo viską nuslėpti”, – aiškino „Lietuvos rytui” viena kūdikių namų darbuotoja, kartu su kolegėmis nusprendusi ginti neįgalų vaiką.

Ji teigė nepamenanti, kad kūdikių namuose kas nors iki tol būtų taip sumušęs bejėgį vaiką.

Prieš dvi savaites kūdikių namų kineziterapeutė Loreta Bucevičienė ir praktiką čia atliekantys studentai pašiurpo, kai išvystę cerebriniu paralyžiumi sergančią mergaitę pamatė ryškių mėlynių ant jos sėdmenų. Dėmės buvo įvairaus dydžio ir spalvų.

Vystoma mergaitė muistėsi, buvo akivaizdu, kad jos žaizdos skausmingos.

Neatmetama, kad tokiam liesam vaikui stiprūs sumušimai galėjo pažeisti inkstus.

Iš sužalojimų spalvos buvo galima spręsti, kad po smūgių praėjo jau kelios dienos.

Galima tik numanyti, kokias kančias visą tą laiką teko iškentėti negalinčiam pajudėti vaikui, pasodintam ant tokių žaizdų. Mergaitė negalėjo paprašyti pagalbos, nes nekalba.

Žinojo, tačiau tylėjo

L.Bucevičienė apie ją sukrėtusį įvykį pranešė laikinai einančiai direktoriaus pareigas Jūratei Zacharkienei ir nustebo, kad kūdikių namų administracija viską žinojo, bet iki šiol niekam nebuvo pranešusi.

Palaukusi iki pavakarės kineziterapeutė pati paskambino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Po dvidešimties minučių į kūdikių namus atvyko Vilniaus savivaldybės atstovai ir kriminalistai.

Čia jų laukė dar vienas netikėtumas – nuo laiptų nukritęs ir galvą susižalojęs dvejų metų berniukas.

J.Zacharkienė „Lietuvos rytui” aiškino iš pradžių norėjusi įsitikinti, ar mėlynės ant nejudančios mergaitės sėdmenų – ne buitinė trauma.

Todėl buvo sudaryta komisija, kuri keturias dienas tyrė įvairios formos ir spalvų mėlynes ir per tą laiką tyrimo nepabaigė.

Darbuotojų daugiau nei vaikų

„Esu dėkinga tiems, kurie atliko savo pilietinę pareigą ir pranešė man apie šiuos įvykius”, – sakė „Lietuvos rytui” vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė.

Ji pabrėžė, kad šis įvykis yra išskirtis. Tačiau jis parodo, kad kūdikių namams tikrai trūksta darbuotojų, kurie dirbtų su vaikais. Juk devynis ar dešimt vaikų prižiūri viena moteris!

Tuo tarpu Vilniaus kūdikių namuose algą gauna 140 darbuotojų – pusantro karto daugiau, nei čia gyvena vaikų.

Prieš metus kontrolierė kreipėsi į Vyriausybę, ragindama iš esmės keisti požiūrį į kūdikių namus. Ji ragino pirmiausia rūpintis ne vaikų gydymu, o jų ugdymu.

Sudirgę, pervargę, nusivylę

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės paskelbta ir ministerijose įstrigusi pertvarka Vilniaus kūdikių namuose sukėlė didelę įtampą.

Praėjusių metų pabaigoje atsistatydino šių namų direktorė, vadovavusi įstaigai 13 metų.

Darbuotojai vis garsiau pradėjo kritikuoti esamą tvarką ir tuo užrūstino administraciją.

Su „Lietuvos rytu” bendravę darbuotojai tikino, kad dirbti beveik neįmanoma. Visi tapo įtarūs ir bijo, kad jų žodžiai bus perduoti įstaigos vadovams.

„Kas tik prijaučia Loretai, visi pajuto permainas. Pradėjo mus bausti, užkrauna darbų, įžeidinėja”, – pasakojo reformų šalininkai.

Žmonės sudirgę, pervargę, nusivylę – kažkuris jų greičiausiai išliejo savo pyktį ant bejėgio vaiko.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo domėtis beveik 5,5 milijono litų kainavusia kūdikių namų pastatų renovacija. Tam buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

Siūlė mažinti administraciją

Sužalota mergaitė gyvena vienoje grupėje su dar aštuoniais sunkiai sergančiais vaikais: vieni negali judėti ir nuolat sėdi vežimėliuose, kiti, atvirkščiai, hiperaktyvūs.

Visus juos prižiūri tik viena auklėtoja, kurią per pietus keičia kita. Jos vos spėja pervystyti, aprengti, nuprausti, pamaitinti devynis vaikus. Naktį vaikai lieka auklės globoje.

Vaikai pasmerkti dienų dienas leisti uždarame kambaryje, nes kūdikių namuose neįrengtos nuožulnos, kuriomis būtų galima per laiptus išvežti į kiemą neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčius vaikus.

Auklėtoja nepajėgi pernešti nevaikštančių vaikų grupės. Nėra ir lifto.

Šiuo metu kūdikių namams trūksta auklėtojų. Žmonės ateina įsidarbinti, pamato dideles grupes ir dingsta.

„Tiek vaikų ant rankų nepaimsi, nepamyluosi, nepanešiosi”, – jie taip aiškina savo nenorą čia dirbti.

Kineziterapeutė L.Bucevičienė prieš porą mėnesių visuotiniame susirinkime, į kurį buvo pakviesti ir savivaldybės atstovai, paragino mažinti vaikų grupes ir negrūsti negalią turinčių kūdikių į vieną grupę, o pasistengti juos integruoti į sveikų vaikų grupes.

Išpūstą administracijos aparatą ji siūlė nedelsiant ardyti. Kam kūdikiams keturios administratorės, trys sandėlininkės, dvi buhalterės ir net kompiuterininkas, jeigu, jos žiniomis, įstaigoje vos devyni kompiuteriai?

Kur kas daugiau džiaugsmo vaikams suteiktų muzikos vadovė. Jau nekalbant apie psichologus ir išmokytus dirbti su tokiais vaikais savanorius.

Tokiam mažam vaikui svarbu būti apkabintam, paglostytam, pagirtam, paskatintam. Su vaikais reikia kalbėtis, o ne vežioti juos po gydytojus.

Moteris stebėjosi, kur dingsta labdara ir parama, kurią nuolat gauna šie reprezentaciniais laikomi kūdikių namai. Juk trūksta net sauskelnių, valymo priemonių.

Ji siūlė pradėti rūpintis ne gydymu, o vaikų gyvenimo kokybe.

Įspėjo dėl atleidimo iš darbo

Šiuo metu L.Bucevičienei įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.

Formali priežastis – ji baigė kitokius kineziterapijos kursus nei numatyta akreditavimo tarnyboje. Nesvarbu, kad turi Kūno kultūros akademijos kineziterapeuto diplomą.

Per pustrečio mėnesio moteris gavo dešimtis raštų su reikalavimais pasiaiškinti dėl savo elgesio. Net menkiausia smulkmena buvo aprašyta.

J.Zacharkienė tikino privalėjusi įteikti lapelį dėl atleidimo iš darbo. Ji esą prašiusi L.Bucevičienės raštu pateikti savo pasiūlymus, bet jų nesulaukusi: „Bandėme rasti bendrą kalbą, bet sunkiai pavyksta.”

Net prancūzai negali padėti

Direktorės nuomone, L.Bucevičienės siūlymuose yra gerų minčių, bet sumažinti vaikų grupių neįmanoma, nes nėra iš ko mokėti algų papildomoms auklėtojoms.

Be to, vaikų darželiuose viena auklėtoja dirba su 18 vaikų. Gal administracijos ir daug, bet kiekvienam skausminga išgirsti, kad mažinamos jo darbo valandos ar atlyginimas.

Liftas tikrai reikalingas, bet jo niekas nesuprojektavo. Nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo iš šalies: prašant lifto, reikia turėti projektą.

ES lėšos skirtos tik šildymo sistemai pakeisti. Aišku, kad auklėtojoms sunku išvežti vaikus, bet visada yra galimybių, kaip tvarkytis. Pavyzdžiui, galima prašyti specialistų pagalbos.

J.Zacharkienė buvo priversta atsisakyti ir L.Bucevičienės plano, kaip įrengti nuožulnas, per kurias neįgalių vaikų vežimėliai išriedėtų į lauką.

Grupė prancūzų studentų per Prancūzijos ambasadą pasisiūlė vasarą nemokamai dirbti Vilniaus kūdikių namuose: dažyti sienas, sodinti daržą, įrengti parką.

Kineziterapeutė pasiūlė pasinaudoti šia proga ir pritaikyti pastatą neįgaliųjų vežimėliams.

Tačiau J.Zacharkienė paaiškino negalinti leisti prancūzams dirbti be projekto.

Buvo sumažintas finansavimas

* Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvenantis vaikas šiuo metu valstybei kainuoja 3,3 tūkst. litų per mėnesį.

* Čia gyvena 90 vaikų nuo kelių dienų iki 7 metų ir dirba 140 darbuotojų.

* Šiemet valstybė sumažino Vilniaus kūdikių namų finansavimą ir jiems išlaikyti skyrė 3 mln. 556 tūkst. litų.

Trūksta socialinių darbuotojų

Edita Žiobienė

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė

„Nenormalu, kai dešimt kūdikių prižiūri viena moteris, o įstaigoje, kur gyvena 90 vaikų, dirba 8 gydytojai! Vaikams, turintiems neįgalumą, kasdien nereikia gydytojų priežiūros. Nesuprantu, ką Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose veikė chirurgas.

Didžiausia problema, kad kūdikių namai laikomi medicinine įstaiga, o socialinių darbuotojų joje labai mažai. Mano įsitikinimu, kūdikių namai – ne vieta tokio amžiaus vaikams. Jei šeimoms mokėtume tiek, kiek valstybei kainuoja vieno vaiko išlaikymas kūdikių namuose, gal ten jais būtų geriau pasirūpinta?

Dabar kone visi kūdikių namams skiriami pinigai išleidžiami darbuotojų atlyginimams ir patalpoms išlaikyti. Nelieka už ką net kūdikiams sauskelnių nupirkti, jie dėvi drabužėlius iš labdaros.

Kūdikių namai finansuojami iš valstybės biudžeto ir savivaldybėms nieko nekainuoja. Todėl savivaldybės administracijos direktorius lengva ranka siunčia be globos likusį kūdikį į kūdikių namus, net nepabandęs rasti jam globėjų.”