Kelių eismo taisykles keičia nerašytos vairuotojų taisyklės

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos teisinius pagrindus. Stebint Kelių policijos paros suvestines, nesunku pastebėti, kad ne visi vairuotojai paiso KET. Bet kartais net ir sąžiningiausi vairuotojai klysta vien tik dėl to, kad vadovaujasi ne KET, bet nerašytomis – gyvenimiškomis taisyklėmis.

Tokią tendenciją pastebėjo ne tik policijos pareigūnai, tačiau ir draudimo kompanijos, kuriems vėliau tenka narplioti į avarijas patekusių vairuotojų eismo įvykius ir paskelbti galutinį verdiktą – kas kaltas, kas ne.

Specialistai pripažino, kad to tikrai nereikėtų, jei vairuotojai žinotų bent elementariausias KET ir eismo įvykių deklaraciją pildytų sveika nuovoka, o ne vedami emocijų.

Kliūtis iš dešinės jau pamiršta

KET 159 punktas nurodo, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Realybėje, pasirodo, šis punktas kone seniausiai pamirštas.

„Prieš kelias savaites patekau į avariją. Tiesiog per žioplumą neapsidairiau sankryžoje, nepraleidau automobilio iš kairės pusės, todėl susidūrėme“, – teigė vairuotoja Kristina, patekusi į avariją Ukmergės g. esančioje parduotuvės aikštelėje.

Sankryžoje nebuvo kelio ženklų, todėl moteris nusprendė, kad važiavo šalutiniu keliu – mat jis siauresnis, jame mažesnis transporto judėjimo srautas nei tame kelyje, į kurį buvo sukama. Kaltės jausmas prislėgė dar labiau, mat sudužo tik automobilio priekinis žibintas ir sparnas, o kito, kur kas vyresnio, tačiau itin nusiminusio ir nusivylusio, vairuotojo transporto priemonė apgadinta stipriai.

Kone identiška situacija nutiko ir Mantui, tik jis į avariją pateko ne prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau daugiabučio kieme.

Nerašytos arba gyvenimiškos taisyklės

Skirtumas tarp šių dviejų vairuotojų tas, kad vienas žinojo, kad yra nekaltas dėl avarijos, kitas suprato tik po kurio laiko.

„Užpildę eismo įvykių deklaraciją išsiskirstėme. Tik vėliau vakare, pradėjus skaičiuoti nuostolius ir ramiai prisiminus avariją, kilo mintis, juk vis dėlto galbūt ne aš esu kalta, o tas nusiminęs senolis. Tačiau šaukštai po pietų – deklaracijoje mano parašas, kad avarijos kaltininkė esu aš“, – pripažino mergina.

„Man teko ilgai įrodinėti vairuotojui, kad jis pažeidė KET ir yra kaltas dėl mano sudaužyto automobilio. Tačiau jis įnirtingai tai neigė, neva aš nepraleidau“, – kalbėjo vairuotojas Mantas.

Abu šiuos vairuotojus sieja tai, kad į avariją pateko ten, kur privalu duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, tačiau abiejų istorijos parodo, kad dažnai vadovaujamasi ne KET, bet nerašytomis taisyklėmis.

Neteisingai užpildyta eismo įvykio deklaracija – kasdienybė

Ne vienas vairuotojas atkreipė dėmesį, kad dažnai lygiareikšmių kelių sankryžoje viršesniais jaučiasi tie, kurie važiuoja platesniu keliu, kur automobilių eismas intensyvesnis, tačiau nesuvokia, kad, nepraleisdami kliūties iš dešinės, pažeidžia taisykles.

Įvykus eismo įvykiui, nėra ko stebėtis, kai vairuotojai nesutaria, kuris yra avarijos kaltininkas, arba tai padaro, bet neteisingai. Neatsitiktai tokių situacijų padaugėjo tada, kai eismo dalyviai surašė eismo įvykių deklaraciją be policijos įsikišimo.

Draudikų teigimu, neteisingai užpildytas deklaracijas, kai, pavyzdžiui, nekaltas vairuotojas pasirašo esąs kaltas, ekspertams tenka analizuoti nuolatos.

„Klaidos eismo įvykio deklaracijose – dažnas reiškinys. Esminės ir neretai pasitaikančios – ten, kur parašą turi padėti eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas eismo įvykio dalyvis. Taip pat pasitaiko, kad minėtoje vietoje pasirašo tik dėl eismo įvykio nekaltas vairuotojas“, – teigė Nerijus Giedraitis, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo skyriaus vadovas.

„Atvejų, kai klientai kreipiasi, norėdami pakeisti kaltininką ar suvokę, kad deklaraciją užpildė neteisingai, registruojame maždaug vieną per darbo dieną“, – pridūrė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius

Draudikai sankcijų netaiko

Ekspertų teigimu, priežasčių, kodėl neteisingai užpildytos eismo įvykio deklaracijos, būta visokių: vairuotojai nemokėjo KET, nepastebėjo ženklų, tiesiog neapsižiūrėjo arba per avariją patyrė stresą. A. Juodeikis teigė, kad būna, jog tikrasis kaltininkas dėl vienokių ar kitokių priežasčių taiko psichologinį spaudimą – po įvykio elgiasi agresyviai ir kuklesnis žmogus sutinka dėl kaltės.

Numatytų sankcijų, baudų vairuotojui, neteisingai užpildžiusiam eismo įvykio deklaraciją, draudikai netaiko. Jų teigimu, pamačius neatitikimą, reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę.

Tokie ginčai sprendžiami dviem būdais – pats neteisingai kaltę prisiėmęs žmogus parašo prašymą draudimo kompanijai ir išdėsto visas aplinkybes arba draudimo ekspertai-tyrėjai, peržiūrėdami dokumentus, pastebi klaidų ir, susisiekę su abiem avarijoje dalyvavusiomis šalimis, sprendžia kaltumo ir atsakomybės klausimą.

Atvejų, kai tikrasis kaltininkas pastebi klaidą ir geranoriškai iš naujo užpildo deklaraciją, pasitaiko tik kartais.

Avarijų skaičius – neaiškus

Kiek eismo įvykių nutinka prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose, išsiaiškinti sunku. Policija savo archyve registruoja tik tas avarijas, per kurias nukentėjo arba žuvo žmonių.

Prekybos centrų atstovai teigė, kad atskiros eismo įvykių statistikos taip pat neveda, todėl pasakyti, ar eismo įvykių įvyksta dažnai, ar ne, negali. Vis dėlto jie pripažino, kad pasitaiko visko.

Specialių ženklų automobilių stovėjimo aikštelėse taip pat sunku rasti, kadangi to nereglamentuoja įstatymai. Pagal Kelių ženklinimo ir kelių ženklų įrengimo taisykles, automobilių stovėjimo aikštelėse privalu tam skirtais kelio ženklais pažymėti tik jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.

„Papildomai, mūsų klientų patogumui ir saugumui, automobilių stovėjimo aikšteles suženkliname skiriamosiomis eismo juostomis: skiriamoji punktyrinė linija važiuojamojoje dalyje, judėjimo kryptis (rodyklės), kai kuriose aikštelėse, ribojant važiuojančiųjų greitį, įrengiami vadinamieji gulintys policininkai, pėsčiųjų salelės“, – sakė „Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Automobilių stovėjimo aikštelėse galioja tos pačios KET, kaip ir gatvėse, todėl lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

Patarimai, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui

· Reikia žinoti, kada galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kada būtina kviesti policijos pareigūnus. Policiją kviesti būtina, jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmogus, buvo apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, taip pat jeigu vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nepasirašo eismo įvykio deklaracijos. Pareigūnus kviesti reikėtų ir tais atvejais, jeigu įtariama, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

· Nepatraukti automobilio iš eismo įvykio vietos tol, kol nėra užpildyta eismo įvykio deklaracija arba neatvyksta policijos pareigūnai. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, kas kaltas dėl avarijos, sutaria žodžiu, o eismo įvykio deklaraciją pradeda pildyti patraukę automobilius į kelkraštį. Vėliau pildant deklaracijas gali kilti nesutarimų, kaltę pripažinęs vairuotojas persigalvoti, o, patraukus automobilį, sunku ką beįrodyti. Be to, nepaisančius šios taisyklės, policijos pareigūnai gali patraukti atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos.

· Pildant eismo įvykio deklaraciją, būtina neskubėti ir tikrinti duomenis. Į avarijas pakliūvama tikrai ne kasdien, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu nesate tikri dėl to, kas kaltas dėl avarijos, bet kuriuo paros metu galite skambinti trumpuoju numeriu ir pasikonsultuoti su draudimo bendrovės ekspertais. Teisingai užpildytos deklaracijos suteikia galimybę draudimo bendrovėms greičiau atlyginti žalą. Dažniausia ir didžiausia klaida – ten, kur parašą turi padėti avariją sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas avarijos dalyvis, tačiau nepasirašyta deklaracija yra tas pats, kas jokios deklaracijos, nes kaltės niekas neprisiima.

· Neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar avarijos kaltininko duomenys eismo įvykio deklaracijoje teisingi, ar deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik avarijos kaltininkui, padėtas reikiamas parašas – pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pateikia klaidingus duomenis ir vėliau jo identifikuoti nebepavyksta. Kai kaltininkas nėra identifikuotas, draudimo bendrovė išmokos išmokėti negali. Taip pat pasitaiko atvejų, kai draudimo neturintis asmuo bando įkalbėti nukentėjusįjį įrašyti vėlesnę įvykio datą ar kitaip klastoti deklaraciją. Rekomenduojama tokioms avantiūroms nepasiduoti, kadangi atsakomybė už deklaracijos klastojimą tenka abiems vairuotojams. Jeigu avariją sukelia neapsidraudęs vairuotojas, nukentėjusiajam žalos atlyginamą administruoja LR transporto priemonių draudikų biuro nariai.

· Įvykus eismo įvykiui, tiek kaltininkas, tiek nukentėjęs asmuo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę per tris darbo dienas.