Kelių ereliai – adrenalino aukos ar psichiniai ligoniai?

Nepaisant VRM ministro Raimundo Palaičio teiginių, kad avaringumas Lietuvoje tebemažėja, pastaruoju metu per visuomenę nusirito pasipiktinimo skaudžiomis avarijomis banga. Žmonių gyvybes Vilniuje nusinešė beprotišku greičiu lėkusio R. Balkūno automobilis. Kiek anksčiau dvi gyvybės užgeso irgi beprotišku greičiu kūlversčiais nuo kelio nuskridusio šiauliečio prabangus „Mercedes Benz“. Du skirtingi automobiliai – įprastas ir prabangus, du skirtingi žmonės – piktybinis KET pažeidėjas ir niekuo neišsiskiriantis vaikinas, rezultatas tas pats – pražudyti niekuo dėti pašaliečiai.

Nekenčia taisyklių

Vilniaus policijos psichologų grupės vyriausioji specialistė Anna Vinkovskienė išskiria dvi leistiną greitį viršijančių žmonių grupes. Pirmieji, kurie taisykles pažeidžia dėl racionalių priežasčių.

„Paprastai tokie pažeidėjai teisinasi konkrečiomis priežastimis – reikėjo paimti vaiką iš darželio, viršininkas liepė greitai pristatyti dokumentus ir panašiai“, – sakė psichologė.

Kitos grupės akceleratoriaus spaudimas pagrįstas emocijomis. Tokie vairuotojai dažnai teisinasi, kad jiems paprasčiausiai patinka greitai važinėti, lėtai važiuoti nuobodu, ypač kai važiuojama greitkeliais ar tuščiomis gatvėmis.

Dalis vairuotojų KET pažeidžia ir nukreipę dėmesį į papildomus dalykus – kalba telefonu, garsiai klauso muzikos, bendrauja su pakeleiviais. Taip dažnai atsitinka vairuojantiems apynaujus automobilius, kuriuose nejaučiamas greitis.

„Yra dar viena kategorija vairuotojų, kurie yra piktybiniai KET pažeidėjai. Tai susiję su jų charakteriu. Visuotinai priimtas taisykles jie pažeidinėja ne tik kelyje, bet visur savo gyvenime“, – tikino specialistė.

Piktybinių pažeidėjų ikona galėtų būti galimai Eržvilko tragediją sukėlęs vairuotojas.

Gegužės 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas leido septynioms paroms suimti vieną iš Eržvilko tragedijos dalyvių – trisdešimtmetį Šiaulių miesto gyventoją R. A. Įtariama, kad neblaivus vairuodamas savo sesers vardu registruotą automobilį vyriškis sukėlė avariją, pražudžiusią du jaunus žmones. Maža to, pasirodo, kad R. A. – piktybinis kelių chuliganas, kuris nesibodi sėsti prie vairo girtas.

Net tragedijos išvakarėse Eržvilko žiede R. A. važinėjo prieš eismą, neįleisdamas į sankryžą kitų eismo dalyvių, tačiau nesutramdomo kelių chuligano įbauginti eržvilkiškiai apie tai nepranešė pareigūnams.

Dar daugiau, paskutinį kartą Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai prabangųjį „Mercedes Benz CLS320“ buvo sustabdę, likus trims dienoms iki avarijos. R. A. prie vairo sėdėjo neblaivus ir, žinoma, neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Teisė vairuoti buvo atimta.

Pasak A. Vinkovskienės, tyrimais nustatyta ir įdomių dalykų: tarkime, skubėdami darbo reikalais vairuotojai greitį viršija daugiau nei lėkdami dėl asmeninių priežasčių.

Priversti eksperimentuoti

VGTU studentus saugaus eismo tiesų mokantis dr. Vigilijus Sadauskas problemą įžiūri vairavimo mokyklose ir bendroje vairuotojų socialinėje patirtyje.

„Jei žmogus kelyje atsiduria, nežinodamas, kaip ten elgtis, tai dažnai baigiasi tragedija. Neturėdami tinkamo patyrimo vairuotojai eksperimentuoja. Bėda ta, kad vairavimo mokyklos dažnai paruošia tik egzaminui išlaikyti, bet ne socialiai atsakingus vairuotojus“, – kalbėjo V. Sadauskas.

Pasak specialisto, saugiau naujokai vairuoja tik pirmus metus, kol pripranta prie eismo ir automobilio. Vėliau prasideda eksperimentai – greičio viršijimai, nesaugūs manevrai, neatsakingas vairavimas.

Kaltas adrenalinas?

„Žmogaus smegenyse yra liauka, kuri reguliuoja adrenalino kiekį. Vyrai jo gauna daugiau nei moterys, todėl ir vairavimas atitinkamai yra kitoks“, – neslėpė vairavimo mokyklos „Arvaira“ savininkas Arturas Gailius.

Tačiau ne vienerius metus ne tik įprastus, bet ir ekstremalaus vairavimo mokymus rengiantis vyras tikino, kad adrenalinas nėra vienintelė priežastis spausti akceleratorių iki dugno. Daug nelaimių sukelia paprasčiausios atsakomybės trūkumas.

„Jei nėra mąstymo apie tai, kas vairuotoją supa, atsakomybės už esančius šalia, nepadės niekas. Kita didelė problema ta, kad ką tik vairuotojo pažymėjimus gavęs jaunimas save įsivaizduoja šumacheriais. Apskritai, šioje situacijoje reikia suprasti, kad žmogų nuo galvijo skiria protas“, – kalbėjo A. Gailius.

Kartu specialistas nesutinka, kad dažniausiai it akis išdegę laksto prabangių automobilių vairuotojai.

„Prabangūs automobiliai tiesiog labai pastebimi. Žinoma, pinigų turintys žmonės paprastai turi ir daugybę verslo reikalų, kurie dažnai verčia skubėti. Tačiau situacija su senais golfiukais, fordukais, chuligankėmis tikrai kelia daugiau bėdų. Jų vairuotojai dažnai spaudžia iki dugno“, – tikino A. Gailius.