Kelionės: patarimai fotografuojantiems

Ruošdamiesi į kelionę niekada nepaliekate fotoaparato namuose. Lankydami įžymias vietas būtinai jas įamžinate. Galbūt tos vietos yra nufotografuotos tūkstančius kartų, tačiau visai šalia slypi begalės dar neišbandytų rakursų ir fotografavimo būdų. Rodydami draugams kelionių nuotraukas tikrai norėtumėte išgirsti kelis „ach“ ir „och“.

Žemėlapis

Paprastai prieš kelionę žemėlapyje mes pasižymime lankytinas vietas. Prieš leidžiantis į fotografinę kelionę taip pat svarbu pasižymėti norimus pamatyti punktus. Jei keliaudami ruošiatės daug fotografuoti, jums labai padės šiuolaikinės informacijos paieškos priemonės. Galite pasinaudoti „Google Earth“ programa ir pasižiūrėti, kaip atrodo lankytinos vietos kitų fotografų akimis ar iš „Google Street View“ automobiliuko. Galite paieškoti siaurų slaptų gatvelių, iš kurių nufotografuotumėte norimą objektą kiek kitokiu rakursu. Žemėlapis jums padės sudarant maršrutą – vėliau nereikės klaidžioti.
Žemėlapyje pasižymėkite vietines įžymybes.
Pasižiūrėkite kitų fotografų nuotraukų.
Ruošdamiesi kelionei pasitelkite šiuolaikines priemones („Google Earth“, „Google Street View“ ir kt.).

Duoklė giminėms ir pažįstamiems

Net jeigu esate pasiryžęs parsivežti kitokių kelionių nuotraukų – neįprastais rakursais, meniškų, improvizuotų – nepamirškite savo giminaičių ir pažįstamų, kuriems jas rodysite. Jeigu būsite Paryžiuje ir nenufotografuosite Eifelio bokšto, artimieji jūsų nesupras. Būtinai padarykite keletą „standartinių“ nuotraukų. Jei jūsų nuotraukas palygins su atvirukais, žinokite, kad duoklę atidavėte. Tai – aukščiausias įvertinimas. Net jei nuotrauka nebus originali, tai bus jūsų asmeninis darbas.

Nepaverskite kelionės fotografijos ištisa rakursų ir „meno“ paieška.
Nufotografuokite vietines įdomybes nuobodžiai.
Pabandykite atkartoti vietinius atvirukus.

Kitoks rakursas

Kiti rakursai nebūtinai reiškia fotografavimą „nuo kulno“, kaip kad mėgsta sakyti lomografijos mėgėjai. Pagalvokite, ką galite padaryti kitaip ir kam esate pasiryžęs skirti šiek tiek daugiau pastangų nei eilinis turistas. Dažnai kitas rakursas yra visai čia pat. Tarkime, retas turistas, norėdamas ką nors nufotografuoti, sustos vidury pėsčiųjų perėjos. Vaizdas, užfiksuotas iš gatvės vidurio, jau bus neįprastas, papildytas aplinkos detalėmis.

Fotografuokite iš aukštai. Kadangi žmonės vaikšto žeme, dauguma vaizdą taip ir mato – akių aukštyje. Fotografai – ne išskirtiniai. Tačiau visada galima palypėti bent truputėlį aukščiau. Jei norite užfiksuoti kiek įdomesnį vaizdą, užlipkite ant požeminės perėjos turėklų ar suoliuko. Kalnuotoje vietovėje paieškokite vietos, iš kurios atsiveria gražus vaizdas. Užsukite į apžvalgos aikštelę. Nesibodėkite užeiti į laiptinę ir palypėti laiptais, jei manote galėsiąs nutraukti įdomesnį vaizdą. Fotografuokite ir „nuo kulno“. Išbandykite pakreiptą, įstrižą kompoziciją. Ji puikiai tinka fotografuojant aukštus bokštus nuo jų papėdės.

Paros metas

Visiems fotografams yra žinomos „auksinės valandos“ – ryte ir vakare, kai saulė arti žemės. Tada ji šviečia švelnia geltona ar oranžine šviesa, kuri nudažo aukštus pastatus ir suteikia nuotraukoms šilumos. Taip pat žemai kybanti saulė gali kirsti kokią nors konstrukciją – galbūt pasiseks ją nufotografuoti šviečiančią pro arką ar stiklinį pastatą. Tereikia susiplanuoti laiką ir bandyti atspėti, kur ir kada bus saulė ir iš kokios pusės geriausia fotografuoti.
Ankstyvas rytas, kai nėra didelio žmonių judėjimo, labai tinka įžymioms vietoms fotografuoti. Paprastai tokiose vietose visada būna daug turistų, bet rytais – mažiausiai. Vakare, nusileidus saulei, maždaug po 10–40 min. miesto apšvietimo ir dangaus skleidžiamos šviesos stiprumas susilygina. Tuomet puikus momentas fotografuoti dėl tolygaus apšvietimo. Šviesos „neišdegina“ dėmių nuotraukoje, o aplinka nepranyksta šešėliuose.
Norėdami padaryti įspūdingų kadrų, naudokitės ir nakties teikiamais privalumais – neįprastomis šviesomis, ilgu išlaikymu ir siurrealistiniais vaizdais. Naktinė fotografija kelionėje jums suteiks visiškai kitokį požiūrį į įprastus dalykus. Kaip teisingai pastebėjo Dainius Jarutis, kartais net nuobodokai atrodanti vieta fotografijoje gali atrodyti visai kitaip.

Judesys

Visose žmonių apgyvendintose pasaulio vietose verda gyvenimas. Tai reiškia, kad visur vyksta judėjimas: skuba žmonės, lekia automobiliai, trykšta fontanai ir srūva upės, vėjas taršo medžius. Norėdami nuotraukose pavaizduoti sulietą judesį (angl. motion blur), rinkitės ilgesnį išlaikymą. Pradėkite nuo 1/20 sek. ir ilginkite išlaikymą, kol sukursite norimą efektą. Temstant ir sutemus išgauti ilgesnį išlaikymą nesudėtinga, šviesos sumažėja tiek, kad galite kadrą eksponuoti kelias ar net keliasdešimt sekundžių. Dieną neišsiversite be stipriai tamsinančių filtrų. Veikiausiai teks gerokai priverti diafragmą. Ir, žinoma, nustatyti patį mažiausią ISO jautrį. Pravers du filtrai, tamsinantys 4 ir 8 kartus. Sudėti vienas ant kito šie filtrai tamsins net 32 kartus, todėl vaiskią dieną galėsite fotografuoti su pusės ar visos sekundės išlaikymu.

Patarimas

Siūlyčiau vengti gerai žinomų vietų, objektų. Tikrai nėra sunku nueiti porą žingsnių tolėliau, pritūpti ar sugriauti tradicines kompozicijas ir sukurti kažką šelmiško. Ir jums bus smagu prisiminti, ir jūsų draugai sakys, kad taip dar nėra matę. Jeigu keliaujate ir apsistojate viename mieste ilgesniam laikui, pasistenkit susitapatinti su vietos kultūra ir gyvenimo būdu. Kai įsijauti ir pajunti tenykštės vietos kvapus, spalvas, žymiai lengviau užfiksuoti ką nors įdomaus ir kitokiu kampu...

Užuominos

Įžymias vietas lengva atpažinti iš pagrindinių objektų. Bet jeigu pasuksite į šalį ir nufotografuosite vietinio gyvenimo fragmentą, pavyzdžiui, gatvelę, kiti nuotraukos nesupras – trūks konteksto. Nebus aišku, kas pavaizduota ir kokioje pasaulio vietoje tai yra. Perteikdami vietinį gyvenimą, pateikite užuominą apie įžymų objektą. Tai gali būti įsimylėjėlių porelė su Eifelio bokšto koja šone. Ar Big Benu, atsispindinčiu ant automobilio stiklo. Galbūt įžymusis objektas fone bus visiškai sulietas? Pabandykite rasti savitą išraišką.

Patarimas

Genialu tai, kas paprasta. Galvok, jog pirmasis fotografuosi vietą, kurioje esi. Taip pamatysi, ko nematė kiti.

Keliauti kartu su fotoaparatu tenka ne taip jau mažai, todėl labai svarbu turėti gerą krepšį. Savuoju „Kata DT-213“ esu labai patenkintas. Svarbu neprisikrauti per daug įrangos (ypač apgalvoti, ar bus reikalingas trikojis, blykstė ir kt.), nes perteklinis svoris atvirkščiai proporcingas fotografavimo džiaugsmui. Gerai, jei kelionę gali planuoti ir bent jau preliminariai žinai, ką norėtum pamatyti ir ką norėtum nufotografuoti, nes atsidūrus svečioj vietoj viskas atrodo įspūdinga, pradedi blaškytis, o galiausiai – kas įspūdingiausia, taip ir lieka už kadro. Ir, aišku, tokios „smulkmenos“ kaip talpesnė atminties kortelė (būtų gerai bent vieną ne fotoaparate turėti) ir atsarginė (įkrauta!) baterija, be kurių nuotaika staiga gali subjurti.

Nespalvotas reportažas

Reportažo žanras yra tarsi fotografijos rašinėlis. Jis pasakoja istoriją. Nespalvotose ir kontrastingose nuotraukose nelieka nereikalingų spalvinių detalių. Jos primena senus, juostele sukurtus nespalvotus reportažus. Šis stilius padeda išmokti pamatyti įžymias vietas kitaip. Kai nuotraukose nelieka spalvų, jose išryškėja formos, tekstūros ir kontrastai. Žinoma, ne viskam juodos ir baltos nuotraukos tinka. Gėlių paradą Olandijoje geriau fotografuoti spalvotai.

HDR

Kai kurios nuotraukos patraukia akį savo spalvų tonais, sodrumu ir detalumu. Dažnai jos atrodo siurrealistinės ir aiškiai kažkaip apdorotos. Yra visokių apdorojimo būdų, tačiau vienas jų tikrai įdomus – HDR (plataus dinaminio diapazono atvaizdai). „Teisingas“ HDR daromas bent iš trijų nuotraukų, nufotografuotų nustačius skirtingas ekspozicijas. Tam tiks ir saugi 2–3 EV žingsnių serija (angl. bracketing). „Klastotas“ HDR daromas iš vieno RAW failo, ekspoziciją koreguojant programinėmis priemonėmis. Tai įmanoma, nes RAW faile yra daugiau informacijos nei galutiniame apdorotame JPEG vaizde. Jei fotografuojate „saugią“ seriją, naudokite trikojį, kad nuotraukos nesiskirtų viena nuo kitos. HDR nuotraukoms gaminti puikiai tinka „Essential HDR Community Edition“ programa. Šį darbą galima padaryti ir „Photoshop“.

Alternatyvi technika

Jei norite parodyti žinomas vietas kitaip, imkitės alternatyvios technikos. Šiais laikais klasikinė fotografinė juostelė jau gali būti laikoma alternatyva. Labai išpopuliarėjo lomografija – fotografavimas juostele su senomis prastos kokybės „muilinėmis“, kurios pirmtakas yra dar Stalino laikais sukurtas LOMO fotoaparatas. Kuo senesnis fotoaparatas, tuo geriau. Lomografijos atmaina galima pavadinti mobilografiją – fotografavimą mobiliuoju telefonu. Ar žinojote, kad galite įsigyti keičiamojo židinio nuotolio objektyvų ar teleobjektyvų, pritaikytų mobiliesiems telefonams?
Dar viena alternatyvi atšaka – pinhole fotografija. Vaizdas gaunamas fotojuostelėje ar tiesiai ant fotopopieriaus. Fokusuojama ne objektyvu, o mažyte skylute (angl. pinhole – smeigtuku pradurta skylutė). Išlaikymas būna ilgas, nes šviesos patenka labai mažai.
Ypatinga pinhole versija yra soliaografija – fotografija, kurios išlaikymas gali trukti pusę metų ir daugiau. Į dėžutę įdedamas fotopopieriaus gabalėlis ir jame vaizdas išryškėja be jokių ryškalų. Kadangi išlaikymas trunka dienas ar net mėnesius, soliaografijoje matyti danguje brėžiamas saulės kelias.
Kelionės metu ant viešbučio palangės galite kelioms dienoms palikti tokią dėžutę ir parsivežti tenykštės saulės pėdsaką.

Patarimas

Keliautojams norėčiau patarti be skaitmeninio fotoaparato pasiimti ir kokį juostinuką, kad ir plastikinį už kelis litus, ir tikėtis nenuspėjamų rezultatų.

Keliaujant svarbiausia atsispirti pagundai nufotografuoti dar vieną atviruką. Dažnai anksčiau sukurtos pagrindinių lankomų objektų fotografijos keliautojui nebeleidžia pačiam patirti atradimo džiaugsmo. Bet net patys keisčiausi rakursai ir pačios kvailiausios idėjos gali išlaisvinti gebėjimą pamatyti.

Parsivežkite iš kitos kelionės įdomių ir gražių nuotraukų. Kai jas rodysite, atsiminkite: jei tenka pasakoti ir aiškinti, kas matyti nuotraukoje, ji nėra gera. Tai nereiškia, kad tokių nuotraukų nereikia. Tiesa ta, kad dažnai jos būna įdomios tik fotografui. Idealu, jei galite parodyti 10–20 kelionės nuotraukų. Žiūrėti daugiau yra nuobodu. O iš kelių šimtų galite atsirinkti tik pačias geriausias.