Keturkojus kankina patys šeimininkai

Noriu ir aš pareikšti nuomonę dėl Seimo gvildenamų šunų ir kačių problemų. Bent jau man susidarė toks įspūdis, kad Lietuva virto šunų ir kačių šalimi.

Visos pievos, visi šaligatviai, parkai, miškai nusėti šunų „reikalais”. Einant gatve, vaikštinėjant parke reikia būti labai atidžiam, kitu atveju gali įlipti į problemėlę.

Mano galva, pats baisiausias sprendimas yra leisti šunis laikyti daugiabučiuose. Kodėl? Paaiškinsiu: dvejus metus išgyvenome tikrą pragarą, kai už sienos dieną naktį amsėjo šuo. Kvietėme policiją (lyg ji neturėtų rimtesnių darbų), tačiau ji mažai padėjo, tik įspėjo šuns šeimininkus.

Šuo kuriam laikui buvo nuramintas, tačiau paskui vėl tas pats.

Mūsų daugiabučių namų sienos praleidžia ne tik šuns, bet ir žmogaus skleidžiamus garsus. Kita vertus, keturkojui reikia erdvės, kad galėtų pasilakstyti. Galima auginti kaime, turint nuosavą namą. O dabar daugelis šunų lyg kalėjime uždaryti daugiabučiuose, sėdi visą dieną užrakinti, o paskui šeimininkas, pavargęs grįžęs iš darbo, išveda kelioms minutėms šunį atlikti savo reikalų, ir vėl namo.

Tokiam gyvūnui prasideda psichikos problemos, jis kenčia. Tai yra savotiškas gyvūnų kankinimo būdas.