Kiek prieškarinėje Lietuvoje kainavo lėktuvų bilietai?

Kiek prieškarinėje
Lietuvoje kainavo lėktuvų
bilietai?

Nors seniausios pasaulyje
oro linijos „KLM“
Nyderlanduose įkurtos buvo
dar 1919 m, tačiau
Nepriklausomoje Lietuvoje
pirmasis nacionalinių
avialinijų skrydis įvyko tik
1938 m. rugsėjo 5 d, kai iš
Kauno oro uosto į Palangą
išskrido pirmasis keleivinis
lėktuvas.
Angliški “Percival Q6″ –
lietuviškos komercinės
civilinės aviacijos pradžia.
1938-1939 m.
©repsyte.wordpress.com
Šiandieninės Lietuvos
teritorijoje tai nebuvo pirmas
keleivinis reisas. 1921 m.
Vokietijos susisiekimo
bendrovė "Deutsche
Luftreederei" oficialiai
pradėjo skrydžius iš
Klaipėdos į Karaliaučių ir
1922 m. maršrutą pratęsė iki
Kauno.
Visgi 1938 m. tai
nacionalinių oro linijų
gimimo metai. Pirmieji
keleiviai iš Kauno į Palangą
gabenti Vyriausybės įsigytais
šešiaviečiais „Percival Q 6“,
kurie buvo toli gražu ne tokie
komfortiški, kaip šiuolaikiniai
„Boeing“. Visgi tais laikais ši
transporto priemonė buvo
pažangi, o lėktuvų bilietai
kainavo ganėtinai brangiai.
Prieškario spaudoje išliko
duomenys, kad už
pirmuosius reisus tekdavo
pakloti net 38 Lt į vieną pusę.
Skrendant į abi puses buvo
galima gauti nuolaidą.
Teisybės dėlei reikia
pasakyti, kad už kelionę
traukiniu iš Laikinosios
Sostinės į pajūrį reikėjo
mokėti panašiai.
Nors šios kainos atrodo
menkos ir palyginamos su
šių dienų „Ryanair“ ar „Wizz
Air“ lėktuvų bilietų kainomis,
kai į Londoną ar Paryžių
galima nuskristi už keliolika
litų, tais laikais tokia suma
buvo gan didelė. Skrydį
galėjo sau leisti tik turtingi
verslininkai ir aukštas
pareigas užimantys
valdininkai. 1939 m. 1 kg
jautienos buvo galima
nupirkti už 0,9 Lt. Berno,
tarnaujančio pas ūkininką,
metinis uždarbis siekė 600 –
800 Lt. Tiesa, samdinį visus
metus maitino ir rengė
ūkininkas. Kauno
savivaldybės tarnautojas per
mėnesį vidutiniškai
uždirbdavo 300 Lt, tačiau tai
aritmetinis vidurkis. Aukštas
pareigas užimantys
valdininkai gaudavo 800 –
1000 Lt, žemesnes apie 200.
1938 m. du lėktuvai iš
tuometinės sostinės į
Palangą skraidė dvi savaites,
tačiau jų paslaugomis
pasinaudojo tik 31 keleivis.
Tiek keleivių skrido
nepaisant to, kad to meto
valdininkų Palangoje laukė
už valdiškus pinigus
išnuomoti vasarnamiai,
kuriais šie galėjo naudotis
nemokamai.
Maršrutas atnaujintas 1939
m. birželį ir šį kartą bilietas
skrydžiui į vieną pusę
atpigintas iki 25 Lt.
Susidomėjimas oro
kelionėmis išaugo. Per kelis
darbo mėnesius pervežti 784
keleiviai. Visgi valstybinei
įmonei „Lietuvos oro linijos“,
kuri ir aptarnavo šį maršrutą,
nebuvo lemta ilgai gyvuoti.
Virš Europos jau kaupėsi karo
debesys, kurie sunkia našta
užgulė ir ant Lietuvos. Po
okupacijos keleiviniai
orlaiviai atiteko rusams.
Kalbant apie Europos civilinę
aviaciją, Lietuvos avialinijų
prašomos kainos buvo
kuklios. Prieškaryje dar
nebuvo sąvokos „pigių
skrydžių oro linijos“ ir
žmonės už galimybę keliauti
greičiau nei traukiniu ar laivu
buvo pasiryžę mokėti
pasakiškus pinigus.
Neoficialus reguliaraus
skrydžio bilieto kainos
rekordas turbūt priklauso
seniausioms oro linijoms
„KLM“.
1924 m. „KLM“ pradėjo
bandomuosius skrydžius iš
Amsterdamo į Batavą
(dabartinės Indonezijos
sostinė Džakarta). Tuo metu
tai buvo Nyderlandų Ost
Indijos kolonijos sostinė.
Reguliarūs skrydžiai šiuo
maršrutu pradėti 1929 m.
Šis reisas daugelį metų buvo
ilgiausiu pasaulio oro linijų
tvarkaraščiuose. Keleiviams
ir pilotams nuo Amsterdamo
iki Batavos reikėjo įveikti 11
000 km. Kelionė lėktuvu
„ Fokker F.VII“, galinčiu
skraidinti 5-6 žmones,
trukdavo dešimt dienų ir
keleiviams tekdavo iškęsti
24 nusileidimus, nes tada
tiesiog nebuvo orlaivių,
galinčių be nusileidimo
įveikti tokį atstumą.
Dar įdomesnė lėktuvo bilieto
kaina. Perskaičiavus mūsų
dienų valiutų kursu, bilietas
kainavo 20 000 eurų.
Nesuvokiama suma šių
dienų pigių skrydžių
mėgėjams.