Klimato kaitos pasekmės jaučiamos jau dabar

Neregėtai šiltas paėjusių metų gruodis gal ir leido šiek tiek sutaupyti energijos bei mažiau papurtė pinigines, tačiau šiųmečio sausio pabaiga ir ne vieną dieną kaustęs daugiau nei 30 laipsnių speigas vertė gūžtis ne vien lietuvius. Gausybė sniego iškrito ne tik visoje Europoje, bet ir Japonijoje, pridarė žalos ir pareikalavo aukų. Net Venecijoje pirmąkart per 80 metų užšalo vandens kanalai.

Klimatologai mano, kad tokie stiprūs šalčiai – visuotinio klimato šilimo pasekmė. Tirpstantys ledo masyvai Arktikoje, Barenco ir Karsko jūrose, galėjo suformuoti arktinį anticikloną, apėmusį beveik visą kontinentą ir nusinešusį šimtus žmonių gyvybių.

Potsdamo instituto profesorius Stefanas Rahmstorfas teigia, kad dabartiniai orai atitinka kompiuterinių modelių prognozes. Nustatytas ryšys tarp atmosferos būklės ir jūrinio ledo sumažėjimo dėl visuotinio klimato šilimo. Nesant ledo sankaupų jūros tampa tarsi šildytuvai, jų vanduo yra šiltesnis nei oras viršuje. Susiformavęs aukštas slėgis virš Barenco jūros galėjo suformuoti itin šalto oro srovę.

Keičiantis įprastam šilumos balansui klimatas Žemėje po truputį šyla. Per pastaruosius 100 metų vidutinė temperatūra planetoje pakilo apie 0,5 laipsnio pagal Celsijų. Dėl to tirpsta ledynai ir ledas viršukalnėse, kyla uraganų, atsiranda didelių kritulių pokyčių regionuose. Štai mažiausias Islandijos ledynas Snæfellsjökull tirpsta taip sparčiai, kad per artimiausius keletą dešimtmečių gali ištirpti visas, praneša „Mixnews“. Islandijos meteorologų biuro atstovo Thomo Johanssono manymu, šis ledynas tirpsta dėl neįprastai šiltų orų. Atlikti ledyno matavimai nuteikia niūriai: Snæfellsjökull aukštis vidutiniškai sumažėjo pusantro metro, o kai kuriose vietose – net 30– 40 metrų.

Šiltnamio efektą labiausiai skatina anglies dvideginis, išskiriamas deginant kurą energetikos ir transporto srityse: anglies dioksidas praleidžia saulės radiaciją, bet sugeria infraraudonuosius spindulius, kuriuos įšilęs Žemės paviršius spinduliuoja atgal į erdvę. Jo ore daugėja ir dėl tropinių miškų naikinimo. Be to, neigiamą įtaką daro ir ozono sluoksnio retėjimas, metano, freonų kiekis atmosferoje.

Mokslininkų sumodeliuotos ateities prognozės gąsdinančios: jei organinio kuro deginimas išliks toks kaip dabar, tai šiltnamio efektą skatinančių dujų koncentracija ore padvigubės ir iki 2050 m. Žemės temperatūra gali padidėti 1,5–4,5 laipsnio. Esant tokiems tempams iki 2100 m. vandenyno lygis gali pakilti maždaug 60 cm. Taigi apie planetos ateitį reikia galvoti jau šiandien.