Kodėl aš neturiu merginos, arba paskutinis romantikų pasispardymas

Seniai turiu kelis klausimus, kurie vyro - moters santykiuose yra esminiai, liečia mus visus, tačiau niekur nemačiau, kad jie būtų viešai eskaluojami ar išvis keliami.

Pradėkime nuo mano situacijos. Esu jaunas, devinto dešimtmečio pabaigoje gimęs vyras. Heteroseksualus. Jaučiu pagarbą moterims. Anot mano vertybių (o jų turiu daug, nes jos leidžia jaustis žmogumi, o ne tik žinduoliu), kad ir kaip norėčiau dabar turėti savo gyvenimo moterį, deja, neturiu tam reikalingų sąlygų - darbo (studijuoju), stogo (gyvenu su tėvais), pajamų.

Kai kurie optimistai pasakys - ne piniguose laimė, meilei ribų nėra ir taip toliau. Deja, ne vienas vyresnis patyręs vyras (o gal ir moteris) paprieštarautų. Sutikite - kai kuri rimtus santykius, yra ir materialių atraminių dalykų. Apie tai viešoje erdvėje jau kalbėta ir išdiskutuota. Taigi, kol kas ignoruoju visas merginų užuominas ir pastangas mano adresu (išvaizda nesiskundžiu).

Štai paimkime mano kolegę. Seniai rėžė apie mane sparną. Ir man ji labai patinka. Bet aš šaltą protą pasitelkdamas matau, kad dėl pomėgių nesuderinamumo, požiūrių skirtumo ir skirtingo mentaliteto mums nesišviečia šviesus rytojus. Tai ką man daryti - gal meluoti, pasitąsyti su ja laikinai? O jei ji į mane dės daug vilčių, kurių aš dar ilgai negalėsiu pateisinti? O gal ji tiesiog nori neįpareigojančio meilužio? O iš kur man žinoti? Per daug ją gerbiu, kad ją apgaudinėčiau. Užtat dabar ji turi vaikiną. Įdomu, ar jis tikras, kad galės ja pasirūpinti ir mylėti visą gyvenimą...

Nenoriu lįsti į santykius, kurie neturi garantuotos perspektyvos iš mano pusės. Nenoriu įskaudinti ar nuvilti potencialios išrinktosios, nenoriu gilios žaizdos ir savo širdy. Štai tokia mano, galbūt daug kam kvaila, pozicija. Ne jau tai blogai?

Bet štai žiūriu į besisukantį aplink pasaulį. Vaikinai susiranda merginas, merginos vaikinus, skiriasi, keičia partnerius, per daug vienos kito neanalizuodami... Ir tai laikoma norma. Ar žinote, moterys, kad vyras iki nuspręsdamas jus „kabinti“, jau žino, ar norėtų su tokia „išvaizda“ nugyventi visą gyvenimą, ar tiesiog traukiate seksualiai laikiniems santykiams? Jokio ten bandomojo laikotarpio kaip ir nereikia, nebent paaiškės, kad esate grynų gryniausia kalė ir ragana.

Taip trokštate ištekėti, bet niekada iki lovos vyro tiesiai šviesiai nepaklausiate - vesi mane, ar tik šiaip sekso partnerės ieškai? (tik įsivaizduokite to vyro reakciją!) Bijote, kad jus užsipuls su klasikiniais „kam viską skubinti ir apsunkinti“ ir išeis? Užtat viskas taptų aišku. O dabar - abu tyli. Ir vyras, ir moteris. Tyli abu su savo neaiškiais lūkesčiais. Ir taip žaidžia absoliuti dauguma. Vyksta masinis, dažniausiai moterų, apgaudinėjimas. Taip ir atsiranda pilna intrigų, nuoskaudų, nesusipratimų, nepateisintų lūkesčių, sudaužytų širdžių ar net gyvenimų.

Iš visuomenės, kas be ko, jaučiu šiokį tokį spaudimą ir manęs dažnai klausia: kodėl vis dar neturi merginos? Išdėstau poziciją, kurią jums minėjau pradžioje. Jei neišvadina durniumi, ar, blogiau, žydru, man atsako - kam tu tas moteris sudievini, susirask kokią, „padraugauk“ (be galo nekenčiu šito žodžio, nes su draugyste jį mažai kas besieja), nepatiks - keisk, ir taip toliau. Žodžiu, turi suprast - meluok joms, kabink makaronus, nes „taip reikia ir visi taip daro“. Svarbu tau gerai. BŪTENT TAIP VISI IR ELGIASI. Kasdienybė. Ir nuo visos tos socialinės tuštumos taip šalta ir tuščia širdy pasidaro...

Kita vertus, nepamanykite, kad aš toks jau konservatyvus. Aš visai palaikau neįpareigojančių santykių idėją. Bet pamėginkite susirasti partnerę tik seksui. „Labas, Karolina, jau seniai man patinki, gal norėtum savaitgalio vakarą kur nors išgerti kavos, o po to pasisvečiuoti pas mane („Hm“, pagalvojo Karolina, „intriguojančiai skamba“)? Bet, žinok, aš neįsivaizduoju mūsų kartu ir niekada tavęs nevesiu, tiesiog trauki mane seksualiai („Kas per niekšas?! Kas aš jam, kekšė?“).

Tai štai, tiesiai šviesiai tai išsiaiškinti yra tabu. Moterims kažkodėl reikia visos tos ilgos ašarų pakalnės ir banalaus meksikietiško teatro. O vyrams kas - daugumai šis žaidimas pakeliui. Tik po to nesistebėkite, iš kur tautosakoje sakoma, kad „visos bobos durnos“, o „visi vyrai – kiaulės“.