Kodėl aš turiu merginą, arba tavo teisė rinktis

Seniai turiu atsakymus į kelis klausimus, kurie vyro - moters santykiuose man atrodė esminiai. Pradėkime nuo mano situacijos. Esu jaunas, devinto dešimtmečio pabaigoje gimęs vyras. Heteroseksualus. Jaučiu pagarbą visiems žmonėms, kurie elgiasi ir bendrauja pagal visuomenės priimtas normas. Nežinau, kas iš tiesų man yra vertybės - niekad apie tai negalvojau, na, bet vis tiek jaučiuosi žmogumi.

Turbūt visiems aišku kurį vieno DELFI skaitytojo straipsnį perskaičiau. Mintis parašyt kilo todėl, kad iš esmės nesutinku su to skaitytojo išreikšta nuomone. Taigi pradėkim iš pradžių - turiu merginą, ji man patinka. Jaunesnė truputį, bet tai situacijos nekeičia. Esu lamingas. Ir viena iš priežasčių, kodėl aš dabar esu laimingas, yra ta, jog sugebu įvertinti savo merginą kaip žmogų, kuris mane traukia fiziškai ir su kuriuo man tiesiog gera būti dviese. Viskas. Tai du dalykai, kurių man kol kas užtenka tam, kad jausčiausi laimingas mūsų santykiuose. Man niekas neatstos to jausmo, kurį suteikia tiesiog tokio žmogaus buvimas kartu. Visa kita man kol kas nesvarbu.

O iš kito autoriaus straipsnio man panašu, jog tai žmogus, kuris visam
pasaulyje matė tik savo kolegę, jau matė ateitį ir žino, kaip baigtųsi jų santykiai, be to, kitus žmones mato per tarsi šiokios tokios paniekos akinius, nes „vaikinai susiranda merginas, merginos vaikinus, skiriasi, keičia partnerius“. Lyg tai būtų kažkas baisaus. Merginų yra daug, charakterių skirtingų taip pat. Tas pats ir apie vyrus.

Ir, trumpai tariant, gerbiamas Skaitytojau, ne jūsų reikalas kaip elgiasi kiti žmonės, kai tai liečia asmeninius santykius. Manau, nereikėtų manyti, kad vienoks arba kitoks dviejų žmonių sprendimas dėl tarpusavio santykių turėtų būti kažkieno kito reikalas. Beje, pasakymas kad trumpas „draugavimas“ būtinai turi būti būti grįstas melu ir makaronų kabinimu, irgi nėra teisingas. Pažįstu žmonių, kuriems KITOKIŲ santykių kol kas visiškai nereikia. Ir merginų, ir vaikinų. Nesakau, kad jums reikėtų mąstyti taip, kaip mąstau aš, bet noriu suteikti jums perspektyvą į „problemą“, kurioje iš esmės nėra problemos.

Siūlyčiau visiems nebijoti gyventi. Partnerių keitimas yra gyvenimo dalis. Ir jei tau 20 metų, tu jau vedęs ar ištekėjusi, ir nori nugyventi visą gyvenimą su viena mergina ar vaikinu - šaunu, sėkmės tau. Bet jei tau užtenka trumpalaikių santykių - irgi šaunu. Tavo, skaitytojau, teisė rinktis, nes tu pats esi savo gyvenimo šeimininkas.

Atsimink, kad niekas niekada nemyli savo antrosios pusės LYGIAI tiek pat, kiek ir kitas asmuo, niekas niekada neturi LYGIAI tiek pat pinigų, kiek kitas asmuo, ir niekas niekada nebus LYGIAI tokio pat charakterio, kaip kitas asmuo. Nėra vienodų žmonių, todėl ir skirtis vienas žmogus norės labiau nei kitas. Negyvenkit užsidėję „I will love you till I die“ akinius ir džiaukitės tuo, ką gyvenimas gali pasiūlyti.

Visiems tiems, kurie neturi savo Valentino, bet imsis iniciatyvos ir ieškos - sėkmės. O visus tuos, kurie turės ką mylėti vasario 14 d. - su šv. Valetino diena.