Kodėl kai kurių vaikų neįmanoma išauklėti?

Kodėl vieni degradavusių tėvų vaikai paseka jų pėdomis, o kiti užauga atsakingais piliečiais ir tėvais? Kodėl kai kurie mylinčių, rūpestingų tėvų vaikai užauga tokie patys kaip gimdytojai, o kai kurie tampa visiškomis jų priešingybėmis?

Kodėl vieni degradavusių tėvų vaikai paseka jų pėdomis, o kiti užauga atsakingais piliečiais ir tėvais? Kodėl kai kurie mylinčių, rūpestingų tėvų vaikai užauga tokie patys kaip gimdytojai, o kai kurie tampa visiškomis jų priešingybėmis? Trumpai tariant, kodėl gerų tėvų vaikai kartais nueina klystkeliais, o blogų - tampa puikiais žmonėmis?

Atsakymas gali slypėti vaiko genuose. Mokslininkai išsiaiškino, kad už šiuos dalykus yra atsakingas genas 5-HTTLPR, kuris yra serotonino, reguliuojančio nuotaiką, pernešėjas. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 1 iš 5 vaikų gimsta su geno variacija, kuri lemia, kad šie vaikai yra labai jautrūs aplaidžiam, nejautriam ir agresyviam tėvų elgesiui.

Žurnale “Translational Psychiatry” neseniai publikuoti nauji tyrimai, kuriais siekta atsakyti į klausimą, ar šie vaikai taip pat jautriai reaguoja ir į gerą auklėjimą. Tyrėjai atliko tris eksperimentus, kuriuose dalyvavo 1874 vaikai (8-16 m.). Buvo tiriama, kokią 5-HTTLPR variaciją jie turi, kokia paprastai būna jų nuotaika ir kaip juos auklėja tėvai.

Paaiškėjo, kad tie vaikai, kurie turi 5-HTTLPR variaciją ir dėl to yra labai jautrūs blogam tėvų elgesiui, buvo labai geri ir laimingi, jei augo su šiltais ir rūpestingais tėvais.

Kitaip tariant, daugelis vaikų turi genus, kurie lemia jų atsparumą auklėjimo kokybei. Tačiau tuos 20 proc. vaikų, kurie turi 5-HTTLPR variaciją, labai smarkiai veikia auklėjimas ir tėvų elgesys, nesvarbu, ar jis būtų teigiamas, ar neigiamas.

Tad kas svarbiau - genai ar aplinka? Nauji tyrimai rodo, kad genai yra labai svarbūs. Tačiau tie patys tyrimai rodo, kad nėra vieno atsakymo. Žmogaus asmenybė ir elgesys formuojasi genams sąveikaujant su aplinka. Pavyzdžiui, genai turi labai didelės įtakos rizikai susirgti psichikos ligomis, bet aplinkos veiksniai, tarp jų ir vaikystėje patirtos traumos, turi tai “aktyvuoti”.

Visgi egzistuoja genai, kurie lemia, kad vieni vaikai jautriai reaguoja tiek į gerą, tiek į blogą auklėjimą, o kiti yra jam atsparūs.