Kokia košė yra naudingiausia?

Dietologai mano, kad geriausias rytinis maistas - košė. Grūduose yra naudingų angliavandenių, taip pat vitaminų ir mikroelementų.

Be to, bet kokia košė - tai puikus ląstelienos šaltinis, kuris padeda iš organizmo pašalinti šlakus ir kontroliuoja per dieną suvalgytų produktų riebalų įsisavinimą.

GRIKIAI

Nauda. Grikių košė iš visų košių yra čempionė pagal joje esančių baltymų kiekį. Todėl toms, kurios dėl tam tikrų priežasčių nusprendė atsisakyti mėsos ir žuvies, verta kuo dažniau į savo valgiaraštį įtraukti grikius. Grikiuose yra daug geležies, kuri yra būtina sveikai veido spalvai, gausu naudingo širdžiai kalio ir magnio, nepakeičiamo toms, kurios nori atsikratyti nereikalingų kilogramų bei dažnai kenčia dėl blogos nuotaikos ir nemigos. Nepaisant gana didelio jų kaloringumo, grikiai dažnai įtraukiami į dietas, juk šių kruopų sudėtyje yra medžiagų, padedančių normalizuoti medžiagų apykaitą. Dar vienas grikių privalumas - jie nėra įnoringi. Šie javai auga beveik visur, nebijo piktžolių ir šalčių, todėl grikių laukų nereikia tręšti nitratais ir pesticidais.

Faktas. Britų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad grikiai padeda išsaugoti pagyvenusių žmonių regėjimą. Juose yra medžiagų, kurios užkerta kelią akių audinių degeneracijai, kuri prasideda dėl amžiaus.

Kaip išsirinkti. Grikių kruopos būna dviejų rūšių - branduoliai ir skaldytos. Manoma, kad branduoliai yra naudingesni: juose išsaugoma daugiau vitaminų ir ląstelienos. Tačiau jei norite išsivirti košę su pienu, geriau rinkitės smulkintus grikius - sutaupysite laiko, o kruopos geriau išvirs. Dar viena smulkmena, į kurią verta atkreipti dėmesį renkantis grikių kruopas, - grūdelių spalva. Kuo šviesesnis grūdas, tuo mažiau jis buvo apdirbtas garais. Todėl naudingųjų medžiagų šviesiuose grikiuose yra žymiai daugiau nei tamsiuose.

Kaip gaminti. Jei norite, kad grikiai išsaugotų visas savo naudingąsias savybes, juos reikia teisingai gaminti. Prieš verdant grikius, neverta kruopas mirkyti vandenyje, kaip tai daro kai kurios šeimininkės. Po tokios manipuliacijos košė tikrai gausis švelnesnė, tačiau tokių būdu iš grikių išplaunama didžioji dalis naudingųjų medžiagų. Taip pat neverta į puodą su grikiais pilti per daug vandens. Optimalu būtų daryti taip: į puodą pilti tiek skysčio, kad jis padengtų grikius tokiu santykiu, kiek užima pačios grikių kruopos.

RYŽIAI

Nauda. Kaip ir kitos kruopos, ryžiai - nuostabus B grupės vitaminų, būtinų gražiems plaukams, stipriems nagams ir nervams, bei vitamino E, pripažinto kovotojo su raukšlėmis, šaltinis. Be to, ryžių grūduose daug cinko, kuris padeda išvengti problemų dėl kraujagyslių, be to, neleidžia atsirasti spuogams bei odos uždegimams.

Faktas. Japonų mokslininkai būdą, kaip su genetiškai modifikuotais ryžiais palengvinti žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų dėl augalų žiedadulkių, gyvenimą. Jie įdiegė į paprastų ryžių genomą tam tikras japoniško kedro DNR dalis. Būtent šis kedras daugeliui šios šalies žmonių sukelia alergiją. Todėl naujoji ryžių rūšis veikia kaip tam tikra „vakcina" - po truputį pratina organizmą prie alergeno.

Kaip pasirinkti. Visos ilgagrūdžių ryžių rūšys idealiai tinka gaminti plovus ir įvairiausias salotas, nes virimo metu praktiškai nesulimpa, be to, ryžiai būna lengvi ir birūs. Tačiau geriausi iš ilgagrūdžių ryžių rūšių yra Basmati. Verdant jų grūdeliai plečiasi ne į storį, o į ilgį, be to, Basmati ryžiai yra labai aromatingi, jiems būdingas lengvas riešutų skonis.

Apvaliųjų ryžių grūdeliai vandens sugeria penkis kartus daugiau, nei patys sveria. Iš jų dažnai gamina saldžius pudingus, kremines sriubas, rizotą. O štai biraus plovo iš apvalių ryžių nepavyks pagaminti, kad ir kiek juos beplautumėte.

Rytų virtuvės mėgėjams turbūt pažįstami ir juodieji ryžiai, kurių grūdeliai po virimo tampa tamsiai violetiniai. Dėl stipraus riešutų prieskonio juodieji ryžiai yra idealus komponentas saldiesiems patiekalams ir neįprastiems garnyrams. Juodieji ryžiai išverda gana greitai - juos galima valgyti jau po 25 minučių. Dar viena ganėtinai egzotiška ryžių rūšis - raudonieji ryžiai. Kadaise jie buvo laikomi piktžole, o dabar iš jų ruošia įvairiausias salotas.

Kaip gaminti. Jei norite, kad verdami ryžiai nesuliptų, 15-20 minučių pamirkykite juos vandenyje. Po šios procedūros grūdeliai nebejaus traukos vienas kitam. Dar vienas būdas, kad ryžiai būtų birūs, - apkepti juos keptuvėje su nedideliu kiekiu sviesto. Maišykite grūdelius keptuvėje tol, kol juos visus padengs sviestas.

SOROS

Nauda. Sorų košę verta pamėgti didžiųjų miestų ir rajonų, kuriuose ekologijos beveik nėra, gyventojams. Sorose esantys elementai geba surišti sunkiųjų metalų jonus ir iš organizmo išstumti kenksmingas medžiagas.

Kardiologai pacientams taip pat pataria įtraukti į savo valgiaraštį kuo daugiau šios naudingos košės, nes soros - turtingas kalio šaltinis, padedantis susidoroti su širdies veiklos sutrikimais, normalizuoti arterinį kraujo spaudimą ir sustiprinti kraujagysles.

Faktas. Pastaruoju metu vis dažniau buvo išsakoma nuomonė, kad sorų košė geba išstumti iš organizmo antibiotikus. Kol kas šis faktas nėra įrodytas moksliškai, tačiau, dėl viso pikto, visiems, kas gydėsi antibiotikais, nepakenks kuo dažniau valgyti sorų košę.

Kaip pasirinkti. Eidamos į parduotuvę, geriau rinkitės soras, supakuotas į permatomus maišelius, nes sorų spalva gali daug ką pasakyti apie būsimos košės skonį. Sorų grūdeliai gali būti šviesiai geltoni, beveik rusvi arba beveik viščiuko geltonumo. Kuo soros geltonesnės, tuo skanesnė bus košė. Tamsesnės sorų košė bus biresnė, o šviesių sorų košė greičiausiai bus „ištižusi".
Be to, yra skirtingų sorų rūšių. Sorų grūdai - tai visas grūdas be žiedų plėvelės. Tokios kruopos išsiskiria būdingu blizgesiu ir yra šiek tiek kartaus skonio, todėl juos retai naudoja košės gamybai. O veltui! Dėl itin atsargaus apdirbimo tokiose sorose lieka žymiai daugiau vitaminų ir mikroelementų, palyginti su kitomis sorų rūšimis. O jų kartumo atsikratyti galite, jei keletą kartų praplautusite soras šaltame vandenyje.

Smulkintos soros - susmulkinti branduoliai, kurie verda labai greitai. Tokios soros puikiai tiks klampioms košėms ir maltinukams.

Šlifuotos soros - tai sorų branduoliai be žiedų plėvelių. Jie geltonesni nei sorų grūdai ir neblizga. Tokios soros geriau įsisavinamos, greičiau verda ir puikiai tinka košėms ir užkepėlėms.

Kaip gaminti. Sorų košė - ne pati švariausia, kruopos dažnai būna dulkėtos, su nereikalingomis priemaišomis. Todėl nepamirškite kruopščiai nuplauti grūdelius. Skirtingai nuo daugumos kruopų, kurias galima saugoti beveik metus, soros greitai pradeda karsti. Lengvą kartumą galima pašalinti, jei prieš ruošdamos patiekalą, apipilsite kruopas verdančiu vandeniu arba sausas apkepsite keptuvėje. Nepamirškite, kad soros sugeria labai daug skysčių, todėl negailėkite pieno arba vandens. O jei norite suteikti košei gražų geltonai oranžinį atspalvį, į ją įdėkite moliūgo gabalėlių.

DAR KELI FAKTAI APIE KOŠES

Dietologai nusprendė sudaryti pačių populiariausių košių - ryžių, grikių, avižų ir manų - naudingumo reitingą. Pirmoje vietoje atsidūrė grikių košė, antroje - avižinė, garbingą trečiąją vietą užėmė ryžių košė.

Viduramžiais buvo manoma, kad grikiai yra varguolių maistas. Aristokratai nevalgydavo grikių, nes, skirtingai nuo ryžių, iš jų išvirdavo „juoda košė", tarsi netinkanti jautriems skrandžiams. Sorų mėgėjams verta nepamiršti, kad kai kuriems žmonėms ši košė gali paskatinti vidurių užkietėjimą. Todėl geriau kartu su sorų koše valgyti pieno produktus, šviežias arba troškintas daržoves.