Kokiame Vilniaus rajone geriausia gyventi

Draugė planuoja pirkti butą. Kai ėmė domėtis rimtai, žiūrėti pasiūlą, pamatė, kad lemia ne tik kaina: kas iš to, jei pas butas įrengtas puikiai, kokybiškai, stilingai, jaukiai, jei susisiekimas sudėtingas, baisi aplinka, nesaugi kaimynystė ir t.t. Juk gyvenamosios vietos patrauklumą nulemia ne tik būsto dydis, būklė, bet ir mikrorajonas, kuriame jis yra.

Agentai ir butų savininkai nesuinteresuoti pasakyti būsto ir aplinkos trūkumų, tenka jų ieškoti patiems, kad paskui nebūtų per vėlu. (Beje, susidarė įspūdis, kad NT rinkoje nėra jokios krizės. Bendras įspūdis toks, kad ten nėra kam nuo žemės pinigų pakelti. Nesakau apie visas agentūras, pagirčiau dvi - prasidedančias raidėmis O ir R, bet ir ten, kiek girdėjau, viskas priklauso nuo žmogaus, su kuriuo turi reikalų. Su kitais - susitari apžiūrėti butą, sutartu laiku neatvažiuoja, perkėlinėja susitikimo laiką, neatskambina, kalba nemandagiai, menkina klineto nuomonę, savininkai dažnai neina į jokias derybas, agentai nenori perduoti pasiūlymo nuleisti kainą, nes tada tikriausiai gaus mažesnius komisinius. Įdomiausa, kai butą pardavinėja agentūra, bet parodymui neturi raktų, ir reikia laukti savininko, gyvenančio užsienyje, kol parvyks. O parvyks, tik jei bus “rimtas” pirkėjas. Tik kaip pagal keletą nuotraukų spręsti, ar tavo ketinimai rimti, neaišku. Arba butą parduoda pats savininkas, bet išvykęs kelioms savaitėms, niekam nepalikęs raktų, ir dar neptenkintas, kam trukdai per atostogas. Tai gal reikia prierašą prie skelbimo įdėti? Arba skelbtis, kai esi pasiekiamas?)

Draugė labai norėjo buto kur nors arčiau centro, bet pamatėme tooookių variantų (turėdama laiko važiuoju kartu palaikyt kompaniją). Pvz. šv. Stepono gatvėje. Butas nuotraukose švyti, bet pasirodo, namo laiptinė trenkia šlapimu, pats atrodo kažkoks perpuvęs, kaimynai asocialūs. Suprantu savininkus, parduoti norisi, investavo į buto remontą nemažai, bet kas tokioje aplinkoje norėtų gyventi… Net nusipirkęs pusvelčiui…

Čia pateikiu šiek tiek surinktos informacijos (bandėme sudaryti pliusų-minusų sąrašą), šiek tiek subjektvių pastebėjimų. Panaudojome ne tik savo, bet ir draugų patirtį, atsiliepimus ir susidarėme tokią kaip ir atskirų Vilniaus gyvenamųjų rajonų apžvalgą - juose išvystytą infrastruktūrą, privalumus ir trūkumus.. Gal ir Jums pravers. O jei dėl kažkurio rajono turite savų pamąstymų, rašykite :-)

Vienose seniūnijose koncentruojasi gyvenamieji rajonai (Viršuliškės, Karoliniškės, Lazdynai ir kt.), kituose įsikūrusios pramonės įmonės, pavyzdžiui, Paneriuose. Skiriasi seniūnijų apgyvendinimo tankis, dominuojančių pastatų aukštingumas ir paskirtis.

Antakalnis. Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Jos plotas 77,2 km² arba 19,3% visos Vilniaus miesto teritorijos. Vienas iš trijų prestižiniais tituluojamų Vilniaus mikrorajonų. 10 darželių, 8 vidurinės mokyklos, Lietuvių kalbos institutas, 6 gydymo įstaigos, yra studentų miestelis. Gyventojai mikrorajone pasiskirstę nevienodai. Tankiausia gyvenama pietinėje Antakalnio mikrorajono dalyje, kadangi ta dalis arčiausiai centro. Šiaurinė dalis yra mažiau apgyvendinta dėl stambių miškų. Antakalnio mikrorajonas užima antrą vietą Vilniuje pagal gyventojų skaičių. Pagal šį rodiklį Antakalnį lenkia tik Žirmūnų mikrorajonas. Šiuo metu gyventojų kiekis mikrorajone jau pasiekė net 50 000 tūkstančių gyventojų ribą. Antakalnis išsiskiria savo gamta. Tarp miškų - net keturi ežerai ( Antavilių, Baldžio, Tapelio bei Juodžio), vakariniu rajono pakraščiu teka Neris. Prie kai kurių iš ežerų veža viešasis transportas.Nemažą dalį sudaro saugomos teritorijos: tai Aukštagirio, Valakupių klonio geomorfologiniai, Veržuvos upelio hidrografinis ir Tapelių telmologinis draustiniai. Susisiekimui ypač svarbūs yra Žirmūnų, Šilo ir Valakupių tiltai. Jie išsidėstę ties tankiausiai gyvenama Antakalnio mikrorajono vieta.

+ Netoli centro, paėjus kelias minutes galima atsidurti prie upės ar parke. Puikiai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, gausu netoli Senamiestis, pušynai ir Neries vingis. Tai pats žaliausias miesto rajonas - miškai ir parkai sudaro 70% teritorijos ( Antavilio, Turniškių miškai, Šveicarijos parkas), todėl Antakalnio mikrorajonas turi puikias sąlygas rekreacijai. Laikomas vienu švariausių Vilniaus miesto gyvenamųjų mikrorajonų. Susisiekimas tiek su kitais mikrorajonais, tiek pačiame Antakalnyje yra geras.
- Antakalnyje yra nemažai aptriušusių daugiabučių, ne ką geresnių nei Žirmūnuose. Dėl kai kurių Antakalnio vietų paabejočiau, ar ten gyventi prestižas. Aplinka šalia Antakalnio turgelio prestižu nė nekvepia, aplink polikliniką - taipogi.

Baltupiai užima 26 km² ploto, priklauso Verkių seniūnijai. Išsidėstę Baltupio kairiajame ir Neries dešiniajame krante. Rajone vyrauja tarybinis masinis daugiabučių statymo stilius. Atgavus nepriklausomybę Baltupiuose buvo pastatyta naujos statybos namų. Šiaurinėje dalyje prie Jamonto parko pastatyta Baltupių vidurinė mokykla ir vaikų lopšelis - darželis “Gintarėlis”, pietinėje - darželis “Šermukšnėlė”. Rajono rytinėje ir vakarinėje dalyse pastatytos parduotuvės (dabar atitinkamai MAXIMA, IKI, NORFA). MRU, ir Vilniaus kolegijos du fakultetai, VU fakultetas.

Fabijoniškės. Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje esantis mikrorajonas užima 5,8 kv.km. Čia gyvena beveik 37 tūkst. gyventojų.
+ Mikrorajone pakankamai gerai išvystyta komercinė infrastruktūra: daug maisto prekių parduotuvių, šviežiomis daržovėmis ir vaisiais prekiaujančių kioskelių, netoli veikia vienas didžiausių prekybos centrų Vilniuje - „Akropolis”. Puikus susisiekimas su miesto centru, daug žaliųjų erdvių.
- Nors Fabijoniškėse veikia nemažai vaikų darželių (8) ir mokyklų (6), tačiau jų vis tiek nepakanka mikrorajono gyventojų poreikiams patenkinti. Čia nėra poliklinikos ar kitokios valstybinės gydymo įstaigos. Rytais ir vakarais mikrorajono gyventojai nemažai laiko priversti praleisti transporto kamsčiuose. Be to, šis mikrorajonas vienas nesaugiausių Vilniuje.

Grigiškės. Čiaaip po lietaus pradėjo dygti prabangūs namai, pastatyta trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, moderni vidurinė mokykla.

Jeruzalė priklauso Verkių seniūnijai. Šalia yra Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia su Kalvarijų kryžiaus kelio kompleksu, kuris davė vardą gyvenamajam rajonui. Mikrorajone veikia Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla, dirba RIMI, IKI, NORFA ir AIBĖ prekybos centrai.
+ Gyvenamieji namai išsidėstę tarp Baltupių, Santariškių ir Verkių regioninio parko.
- Dideli transporto kamščiai, mažai mokyklų, darželių.

Justiniškės. Šešių gatvių mikrorajonas, įsikūręs piečiau nuo Pašilaičių, pakankamai nedidelis, bet tankiai apgyvendintas. Jis užima beveik 3 kv.km. plotą. Čia gyvena 31 tūkst. gyventojų.
+ Neblogai išplėtota socialinė ir inžinerinė infrastruktūra: pakankamai daug vaikų darželių (7) ir mokyklų (6), neblogai sutvarkyti keliai, geras susiekimas su miesto centru ar kitais mikrorajonais. Vakarinėje pusėje, prie Buivydiškių gyvenvietės, yra keli tvenkiniai, šalia kurių kuriamos rekreacinės teritorijos.
- Gana silpnai išvystytas prekybos, paslaugų ir aptarnavimo tinklas. Šalia nėra didelių prekybos centrų. Man pasirodė gan slogus rajonas.

Karoliniškės. Piečiau nuo Pilaitės įsikūręs mikrorajonas užima 3,7 kv.km. plotą. Čia gyvena 31 tūkst. gyventojų. Veikia nemažai ugdymo įstaigų (7), 10 vaikų darželių, yra didelė poliklinika, prekybos centrai, bankų skyriai.
+ Patogi geografinė padėtis, puikus susisiekimas Narbuto gatve ir Laisvės prospektu su bet kuriuo Vilniaus mikrrajonu.
- Gyvenamieji namai seni, aptriušę, reikalingi renovacijos. Dauguma Karoliniškių gatvių taip pat seniai remontuotos.

Lazdynai. Vakarinėje Vilniaus miesto dalyje esantis vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų užima beveik 10 kv.km. plotą. Čia gyvena 32 tūkst. gyventojų. Yra Lazdynų vidurinė mokykla, keli vaikų darželiai, vandens sporto rūmai su baseinu, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, parodų centras „Litexpo”.
+ Pakankamai daug gamtos ir puikiai išvystyta infrastruktūra.
- Senos statybos butai, daugiabučiai namai prašosi renovacijos. Palyginus nemažas atstumas iki miesto centro. Lazdynų bendruomenės nariai kenčia nuo dvoko, ateinančio nuo miesto nuotekų valyklos, netoli stovi medicininių atliekų deginimo gamykla. Numatoma statyti regioninė komunalinių atliekų gamykla, kurioje bus deginamos Vilniaus ir Utenos regionų šiukšlės.

Girdėjau nuomonių, kad nežinia, ar dar kur nors yra taip puikiai suplanuotas, toks patogus, toks gražus, toks žalias mikrorajonas, toks ramus, miškingas kaip Lazdynai. Buvom žiūrėti ir naujos, ir senos statybos butų. Taip, yra daug gražių vietų. Bet, jei atvirai, kur vieta patiko, ten arba namas senas, arba gyventojų kaip skruzdėlių.. Žodžiu, man šis rajonas beveik niekuo neypatingas. Išskyrus kad kiemuose yra pušų…

Markučiai. Vietovė ribojasi su Ribiškėmis, Leoniškimis, Tuputiškėmis, Rasomis, Belmontu, Paupiu, Užupiu, Vilniaus senamiesčiu, su kuriuo ją jungia Subačiaus gatvė. Vilnios vingis, jos dešiniajame krante dunkso vaizdingas Belmonto miškas. Gamtovaizdį pagyvina išlikę du tvenkiniai ir nuostabus, apie 8 ha ploto užimantis parkas, kuris 1958 m . paskelbtas valstybės saugomu.
- Nuo senamiescio 5 min kelio masina, o ten nuvaziavus jautiesi patekes, kaip i koki getą: kažkokie apleisti fabrikai, nutriušę daugiabučiai bendrabučiai ir medinės trobos. Markučių gyventojai žino: nenori prisišaukti bėdos - vakarais geriau nevaikščiok, nors skaičiau nuomonių, kad nusikalstamumas čia mažesnis nei Naujininkuose, Antakalnyje, Šeškinėje. Policija taip pat neigia, kad kriminogeninė padėtis ne prastesnė nei kitur.

Naujamiestis. Užima beveik 5 kv.km. Čia gyvena28 tūkst. gyventojų.
+ Netoli Vilniaus centro ir pagrindinių šalies institucijų. Be to, čia neblogai sutvarkyta infrastruktūra: patogus susisiekimas, veikia keli dideli prekybos centrai, kino teatras „Forum Cinemas”, Naujamiesčio vidurinė mokykla, keli vaikų darželiai, yra didelė rekreacinė zona - Vingio parkas.
- Apverktina dalies pastatų būklė, tamsiu paros metu nemažai žmonių šiame mikrorajone jaučiasi nesaugūs.

Naujininkai. Vilniaus pietvakariuose esantis mikrorajonas užima 37,6 kv.km. Jame gyvena beveik 33,5 tūkst. vilniečių.
+ Mažesnės nei kitur Vilniuje nekilnojamojo turto kainos, patogi padėtis, neblogai išvystyta infrastruktūra su Naujininkų vidurine mokykla, keletu vaikų darželių, prekybos centrais.
- Vienas nesaugiausių sostinės mikrorajonų, daugelį miestiečių gąsdinantis aptriušusiais bendrabučio tipo namais. Naujininkų prestižą menkina ir Kirtimuose įsikūręs čigonų taboras. Dėl šių priežasčių Naujininkai tapo bene vieninteliu sostinės mikrorajonu, kur praktiškai nebuvo vystoma naujų gyvenamųjų butų statyba.

Naujoji Vilnia - mikrorajonas, esantis į rytus nuo miesto centro. Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotelė. Tai rytinė Vilniaus miesto dalis nutolusi nuo Vilniaus miesto apie 8 km. Plotas 39.25 kv. km. Seniūnijoje 308 gatvės, 33 000 gyventojų. Daugiabučių namų -256-7980 butai - 24 500 gyventojų, individualių namų valdų - 2400, sodininkų bendrijų - 41, garažų bendrijų - 11, įvairių organizacijų - 2007, bendrojo lavinimo mokyklos - 8, jose mokosi 4700 moksleivių, vaikų darželiai - lopšeliai - 7, 3-ioji politechnikos mokykla, Kultūros ir laisvalaikio centras, Naujosios Vilnios nakvynės namai, Lietuvos Jaunųjų gamtininkų centras, 4-asis policijos komisariatas, 4 pasų poskyris, 4 apylinkės teismas, UAB „Bendruva” - 7 bendrabučiai, asfaltuotų gatvių 50 %, gatvių ilgis (be naujai priskirtų) 1148 km., VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Darbo birža, Vaikų poliklinika, Poliklinika, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, 3 bendruomenės, 3 bibliotekos, Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, Naujosios Vilnios muzikos mokykla, Vilniaus Vienožinskio dailės mokykla, Pavilnio girininkija, „Draugystės” Vilniaus futbolo sporto klubas.
+ Susisiekimas puikus, vietiniai sako, kad nebūna jokių kamščių, centras pasiekimas per 7-10 min.

Pavilnys. Miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios ir Rasų. Eglių apsuptoje kalvoje įsikūręs sostinės priemiestis susideda iš dviejų dalių: Žemojo ir Aukštojo Pavilnio. Priklauso Naujosios Vilnios seniūnijai. Yra Vilniaus „Vilnies” pagrindinė mokykla, Pavilnio biblioteka, Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia, geležinkelio stotis.

Pašilaičiai. Šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje esantis mikrorajonas užima 7,9 kv.km., beveik 26 tūkst. gyventojų.
+ Infrastruktūra: dauguma gyvenamųjų namų statyti pakankamai neseniai arba yra naujos statybos; neblogas susisiekimas su miesto centru ir kitais mikrorajonais tiek nuosavu, tiek visuomeniniu transportu; darželių (5), mokyklų (4) ir sporto aikštynų skaičius atitinka poreikius; nemažai parduotuvių ir prekybos centrų; palyginus daug rekreacinių zonų su įrengtais pėsčiųjų takais.
- Nuo mikrorajono centro nutolusių gatvių gyventojams tenka ilgai pėdinti iki visuomeninio transporto stotelių; rytais ir vakarais sunku išvažiuoti/įvažiuoti į mikrorajoną dėl didelių automobilių spūsčių; trūksta nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių, todėl gyvenamųjų namų kiemus juosiančios gatvelės dažnai yra sunkiai pravažiuojamos.

Pilaitė. Šiaurės vakarinėje Vilniaus dalyje išsidėstęs mikrorajonas užima beveik 14 kv.km. plotą. Čia gyvena 16 tūkst. gyventojų. Mikrorajone pastaraisiais metais atsidarė keli dideli prekybos centrai, vaistinės, skalbykla, valykla, keli bankų padaliniai, veikia pora kavinių ir barų. Yra dvi vidurinės mokyklos - Pilaitės ir M. Mažvydo, vaikų darželis, bažnyčia, prekybos centrai „Maxima” ir „Rimi”. Jauniausias sostinės mikrorajonas iš kitų išsiskiria daugiaaukšte statyba uždarais kiemais, kur iš keturių daugiabučių sudarytame dideliame kvadrate įrengtos poilsio ir žaidimų erdvės.
+ Geografinė Pilaitės padėtis užtikrina patogų susisiekimą viešuoju transportu su Vilniaus centru ir kitais miesto mikrorajonais. Pilaitės gyventojai gali džiaugtis ir švariausiu oru Vilniuje bei gamtos prieglobsčiu: Sudervės upelis, Gilužio ežeras, auga didelis miškas. Pilaitėje mažiausias nusikalstamumas Vilniaus mieste.

Senamiestis. Vilniaus turizmo traukos centras. 3,59 kv.km. užimančioje teritorijoje gyvena 8 tūkst. gyventojų. Pati brangiausia vieta apsigyventi, nes būsto ir jo nuomos kainos čia nepaiso net ekonominės krizės.
+ Puikiai išvystyta infrastruktūra: čia veikia pagrindinės valstybinės įstaigos, nemažai mokyklų, vaikų darželių, vietų laisvalaikiui praleisti. Beveik nėra naujų statybų (nors dabar jos visur sustoję), storos namų sienos, dažnai nestandartiniai išplanavimai, mažai kaimynų.
- Nuolatinis triukšmas (pagrindinėse gatvėse), automobilių srautas, užterštas oras, automobilių kimšte prikimšti kiemai ir jų prieigos, žaliųjų plotų trūkumas, maisto prekių parduotuvių trūkumas. Senamiestyje, Užupyje amžinas smogas (žemiausia Vilniaus vieta).

Šeškinė. Mikrorajonas užima 4,6 kv.km. Jame gyvena beveik 37 tūkst. vilniečių. Yra 7 mokyklos ir 8 vaikų darželiai.
+ Gana patogi vieta gyventi. Dauguma sovietmečiu statytų namų dar išlaikę pakankamai neblogą prekinę išvaizdą. Šeškinėje veikia viena didžiausių sostinės poliklinikų, čia susikoncentravę pakankamai daug paslaugų įmonių, veikia nemažas turgus, prekybos centras „Akropolis”. Netoli jo gal dar iškils ir Nacionalinis stadionas.
- Dėl didelių kasdieninių automobilių srautų (spūstys rytais ir vakarais) šis mikrorajonas laikomas vienu užterščiausių Vilniuje.

Šiaurės miestelis. Naujas, modernus gyvenamųjų namų rajonas beveik Vilniaus centre, Žirmūnuose. Riboja Apkasų, Verkių, Lakūnų, bei Žirmūnų gatvės. Čia gyvena virš 12 tūkst. gyventojų. Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūrę prekybos centrai „Domus galerija”, „Banginis”, Žirmūnų „Rimi” ir „Norfa”. Yra 4 mokyklos, 3 vaikų darželiai.
+ Patogi geografinė padėtis - arti miesto centras, pagrindinės miesto komercinės zonos. Patogus susisiekimas su miesto centru, senamiesčiu ir kitais rajonais. Pilnai išvystyta Šiaurės miestelio infrastruktūra: pakankamai mokyklų, vaikų darželių, įvairias paslaugas ir patarnavimus teikiančių firmų, prekybos centrų ( „Maxima”, „Hyper Rimi”, „ Domus galerija” ir kt.).
- Šiaurės miestelio gyventojai skundžiasi dėl pastatų tankumo, švietimo įstaigų nebuvimo ir didėjančio automobilių skaičiaus. Man šis rajonas, nors patogiai suplanuotas, tačiau ne itin skiriasi nuo Perkūnkiemio.

Šnipiškės. Dešiniajame Neries krante įsikūręs rajonas užima 3 kv.km. Čia gyvena 19 tūkst. gyventojų. Kontrastingiausia sostinės dalis: greta lūšnynų į dangų stiebiasi naujojo Vilniaus simboliais tapę dangoraižiai.
- Kai kurios gatvės esutvarkytos ir neasfaltuotos, mediniai namai apgriuvę, be pagrindinių komunikacijų, nesaugu.
+ Šnipiškių infrastruktūra pakankamai gerai išvystyta: čia daug parduotuvių, Kalvarijų turgus, netoli miesto centras, su kuriuo patogu susisiekti visuomeniniu transportu, 4 mokyklos, 7 vaikų darželiai, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė ir kituose dangoraižiuose veikiantys įvairių įmonių bei valstybinių įstaigų biurai.

Užupis - miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Užupio dydis yra apie 0,6 km². Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas. Iki Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių.
- Gan niūrus rajonas, grupiokė vakarais bijodavo viena grįžti ar iki parduotuves nueiti. Nėra jokio parko, jokių žalių plotų.

Verkiai. 56 kv.km. plote gyvena 30 tūkst. gyventojų. Verkių seniūnija apima kelis mikrorajonus: Santariškes, Jeruzalę, Baltupius. Verkiuose įsikūręs regioninis parkas, čia veikia viena didžiausių ligoninių Lietuvoje - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.
+ Vienas nuošalesnių sostinės rajonų, tačiau susisiekimas su miesto centru gana patogus.
- Trunka kiek ilgiau pasiekti centrą. Naujakuriams pamėgus šį mikrorajoną, infrastruktūra žymiai pagerėjo, tačiau mokyklų (2) ir vaikų darželių (3) trūkumas jaučiamas iki šiol.

Vilkpėdės seniūnija išsidėsčiusi miesto vakarinėje dalyje. Ji tęsiasi nuo Jankiškių g. Neries upe iki Pakalnės g. pabaigos, Žemaitės g., Naugarduko g., Panerių g., nuo Panerių g. 62A tiesiąja iki geležinkelio, geležinkeliu (įskaitant Ūmėdžių g. ir Zuikių g.) tiesiąja per Savanorių pr. viaduką iki Neries upės. Seniūnijos teritorija 10,3 km2, 29,8 tūkst. gyventojų.
- Iš užstatytos teritorijos gyvenamoji zona sudaro apie 1/4 dalį ir 3/4 gamybiniai-administraciniai-komerciniai pastatai, sandėliai, mūriniai ir metaliniai garažai.

Viršuliškės. Vienas mažiausių Vilniaus miesto mikrorajonų, užimantis 2,6 kv.km. teritoriją. Čia gyvena 16 tūkst. vilniečių. Mikrorajonas gana tankiai aptatytas gyvenamaisiais daugiabučiais. Veikia Viršuliškių vidurinė mokykla, yra 2 vaikų darželiai.
+ Patogi padėtis: netoli miesto centras ir kiti rajonai, su kuriais patogu susisiekti troleibusais, autobusais ar asmenine mašina.
- Kaip ir kitus miegamuosius rajonus kamuoja transporto spūstys. Beveik nėra žaliųjų poilsio zonų. Tiesa, Karoliniškių šlaito parką ar Salotės ežerą iš čia galima pasiekti pėsčiomis.

Žirmūnai. 5,7 kv.km. plote gyvena 47 tūkst. vilniečių. Vienas seniausių mieste mikrorajonas.
+ Infrastruktūra (mokyklų (7) ir vaikų darželių (10)), įvairios parduotuvės, prekybos centrai, patogus susisiekimas su miesto centru ir kitais rajonais.
- Dauguma gyvenamųjų namų - senos statybos , kuriems būtina renovacija.

Žvėrynas. 2,6 kv.km. teritorijoje gyvena 12 tūkst. vilniečių. Vienas iš geriausiai vertinamų ir brangiausių sostinės mikrorajonų. + Šalia centro, lyg užmiestyje: gyvenamieji namai, sodai, parkai, tyras oras ir palyginus nedidelis triukšmingumas. Puiki infrastruktūra (yra prekybos centrų, 2 mokyklos, 6 vaikų darželiai, kavinių, restoranų ir kt.)
- Daugumai medinių Žvėryno namų būtina skubi renovacija.

Faktai
Daugiau nei du trečdaliai Panerių gyventojų teigia, kad jų rajone nepatogu apsipirkti, gauti paslaugų, nėra patogių pėsčiųjų takų, šaligatvių, nepatogu nuvykti į norimas vietas viešuoju transportu).
Daugiau nei du trečdaliai Fabijoniškių gyventojų skundžiasi, kad rajone trūksta žalumos.
Daugiau nei du trečdaliai Naujininkų, Naujamiesčio ir Senamiesčio gyventojų savo rajone susiduria su intensyvaus eismo, užteršto oro problema.
Nesaugumu dažniausiai skundžiasi Naujininkų, Vilkpėdės, Senamiesčio ir Grigiškių gyventojai (daugiau nei du trečdaliai).
Daugiau nei du trečdaliai Šnipiškių ir Naujininkų gyventojų mano, kad jų rajonuose negraži, netvarkinga namų aplinka.
Daugiau nei pusės Pilaitės, Naujosios Vilnios, Panerių ir Grigiškių gyventojų nuomone, jų rajonuose yra laisvų plotų, kuriuos reikia užstatyti.
Daugiau nei du trečdaliai Karoliniškių, Senamiesčio, Viršuliškių, Fabijoniškių, Naujamiesčio ir Šeškinės gyventojų mano, kad jų rajone nieko nereikėtų statyti.
Pagrindiniai veiksniai, keliantys vilniečių nepasitenkinimą - namo nusidėvėjimas, nešvara laiptinėse, lifte, bloga termoizoliacija, nerakinamos lauko durys. Kad namas jau nusidėvėjęs, jam reikia kapitalinio remonto, daugiausia manančių Šnipiškėse, Žvėryne, Naujojoje Vilnioje, Rasose ir Senamiestyje (daugiau nei 40% gyventojų).
Nešvara ir netvarka laiptinėse, lifte dažniausiai skundžiasi Šeškinės, Lazdynų, Viršuliškių ir Karoliniškių gyventojai (apie trečdalį).
Bloga namo termoizoliacija dažniausiai skundžiasi Justiniškių, Fabijoniškių, Karoliniškių ir Pašilaičių gyventojai (daugiau nei penktadalis).
Nerakinamos lauko durys didžiausia problema Vilkpėdėje, Šeškinėje, Naujininkuose ir Pilaitėje (apie penktadaliui gyventojų).
Šaltu vandeniu labiausiai patenkinti Lazdynų, Karoliniškių ir Naujosios Vilnios gyventojai (daugiau nei du trečdaliai), labiausiai nepatenkinti gyvenantys Pašilaičiuose, Viršuliškėse, Fabijoniškėse ir Justiniškėse (daugiau nei trečdalis).
Daugiausia patenkintų karštu vandeniu yra Lazdynuose ir Pilaitėje (daugiau nei du trečdaliai), daugiausia nepatenkintų - Justiniškėse ir Pašilaičiuose (apie trečdalį gyventojų).
Būsto šildymu patenkintų daugiausia yra Lazdynuose ir Antakalnyje (daugiau nei du trečdaliai). Prasčiausiai šią paslaugą vertina Justiniškių gyventojai - 42%.
Šiukšlių išvežimu dažniausiai nepatenkinti Rasų (24%) ir Verkių (16%) gyventojai.
Naujamiestyje ir Senamiestyje penktadalis respondentų nepatenkinti kiemų tvarkymu. (Šaltinis: “Vilniaus gyventojų ir ekspertų nuomonės tyrimai“)