Koks yra tikrasis Saulės sistemos dydis?

Daugelis mūsų, įstrigusių čia, Žemės planetoje,
turime galimybę matyti tik labai mažą Saulės
sistemos dalelytę: ryškią Saulę dienomis, Mėnulį ir
planetas naktimis. Bet iš tiesų Saulės sistema yra
nepalyginamai didesnė, erdvesnė ir… taip, siekia
ištisus šviesmečius. Kiek šviesmečių?
Prieš atsakant į klausimą, koks yra tikrasis Saulės
sistemos dydis, reikia susitarti dėl matavimo
vienetų. Atstumai kosmose yra tokie beprotiški,
kad metrai ir kilometrai ten yra juokingai trumpi ir
nieko nesakantys matavimo vienetai. Astronomai
naudoja žymiai daugiau atstumo matavimo
vienetų. Vienas iš jų – astronominis vienetas (AV)
. Tai – atstumas nuo Žemės iki Saulės (apie 149
mln. km).
Merkurijų nuo Saulės skiria tik 0,39 AV, Jupiterį –
jau 5,5 AV. Plutonas nuo mūsų žvaigždės nutolęs
per 39,2 AV. Ar geriau suvoktume, jei šis
atstumas būtų įvardijamas kilometrais – 5,9 mlrd.
km?
Jei keliautume greitkeliuose leistinu greičiu, nuo
Saulės iki Plutono nuskrietume per 6 tūkst. metų.
Bet, vaizdžiai tariant, Plutono orbita Saulės
sistemoje yra kaip bambos dydžio rutuliukas ant
žmogaus kūno – Saulės sistema yra
nepalyginamai didesnė ir už Plutono orbitos
driekiasi nesuvokiamai toli.
Tolimiausia atrasta nykštukinė Saulės sistemos
planeta – Eridė – skrieja toli gražu ne Saulės
sistemos paribyje. Kuiperio juosta, kurioje skrajoja
Plutonas, Eridė, Makemake (3-ioji pagal dydį
nykštukinė planeta Saulės sistemoje) ir Haumėja,
driekiasi nuo 30 iki 50 AV. Arba iki 7,5 mlrd. km
nuo Saulės. Ir tai – tik Saulės sistemos pradžia.
Gerokai toliau, už 80–200 AV nuo Saulės, yra tam
tikra riba, ties kuria saulės vėjas, skriejantis 400
km/s greičiu, susiduria su tarpžvaigždine terpe –
mūsų galaktikos fonu. Tokiu būdu paskui Saulės
sistemą nusidriekia maždaug 230 AV ilgio
kometos pavidalo uodega.
Tačiau tikrasis Saulės sistemos dydis
charakterizuojamas jos gravitacija – kiek toli
esantis objektas vis dar paklūsta Saulės sistemos
gravitacijai ir skrieja aplink Saulę?
Toliausiai nuo mūsų žvaigždės nutolęs Saulės
sistemos darinys yra Orto debesis – teorinis
ledinių objektų debesis, kurį nuo Saulės skiria
mažiausiai 100 tūkstančių AV. Arba 1,87
šviesmečio. Tad garsieji zondai „Voyager“, kurie
yra toliausiai nukeliavę dirbtiniai objektai ir jau
krapštosi iš heliosferos, nuo Orto debesies yra
taip toli, jog, galima sakyti, dar neatsiplėšė nuo
starto linijos. O keliauja jau beveik 40 metų. Kada
jie pasieks Orto debesį? Tokiame kontekste šis
klausimas virsta retoriniu.
Nors tiesiogiai Orto debesies negalime matyti,
ilgojo periodo kometos, kurios į Saulės sistemos
centrą užsuka tik kartą per šimtmečius, kaip
manoma, yra būtent iš Orto debesies.
Saulės gravitacija veikia maždaug 2 šviesmečių
spinduliu, o tai yra beveik pusė kelio iki Saulei
artimiausios žvaigždės – Kentauro Proksimos.
Toks yra tikrasis Saulės sistemos dydis. Tikėsite
ar ne, tačiau bet kuris 2 šviesmečių atstumu nuo
Saulės skriejantis objektas, ko gero, sukasi aplink
Saulę ir turėtų būti laikomas Saulės sistemos
dalimi.
Pabaigai grįžkime prie automobilinės analogijos.
Greitkeliuose leistinu greičiu į Saulės sistemos
kraštą nulėktume po 19 mln. metų. Net NASA
zondas „New Horizons“, kuris yra greičiausias
žmonijos paleistas kosminis aparatas (po poros
metų pasieksiantis Plutoną ir pradėsiantis šios
nykštukinės planetos tyrimus), 2 šviesmečių
atstumą įveiktų tik per 37 tūkst. metų.
Tad vietos po Saule ne tiek jau ir mažai.