Komisaras V.Pacevičius: „Agresyvių lenkų futbolo aistruolių kitą kartą ne tik į stadioną, bet ir į miestą įleisti nederėtų“

Už viešąją tvarką draugiškų Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių futbolo rinktinių rungtynių metu atsakingas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, komisaras Vitalijus Pacevičius sakė pareigūnų darbą vertinantis 10 balų. Pasak komisaro, reikia džiaugtis, kad gaivališko girtų lenkų šėlsmo metu pavyko išvengti aukų, o neramumai nevirto nevaldomomis riaušėmis.

„Miestas nenusiaubtas, po rungtynių rimtų incidentų pavyko išvengti. Pasiteisino sprendimas baigiantis varžyboms uždaryti Kauno centre veikiančius barus“, - sakė V.Pacevičius.

Vertindamas lenkų aistruolių elgesį, V.Pacevičius negalėjo atsistebėti svečių agresija. Pasak pareigūno, Kaune viešėjo tūkstančiai škotų, prancūzų, vokiečių, ispanų sirgalių, tačiau nei vienos šių tautų atstovai nesielgė taip, kaip vakar lenkai.

Neramumai kilo į Kauną plūstelėjus ypač aršių, „ultromis“ vadinamų lenkų sirgalių būriams. Šie aistruoliai – tarsi profesionalūs riaušininkai, kurių tikslas rungtynių metu sukelti neramumus.

„Iš tiesų tai profesionalūs mušeikos, šioje srityje jie išties gabūs, ginklus pasidaro praktiškai iš nieko. Šių veikėjų kitą kartą ne tik į stadioną, bet ir į miestą įleisti nederėtų“, - sakė V.Pacevičius.

Nors lietuvių teisėsaugininkams talkino iš Lenkijos atvykę policijos pareigūnai, bendradarbiauti su lenkų aistruoliais buvo neįmanoma. Derėtis su policijos pareigūnais jiems neleidžia savitai suprantama savigarba, į kalinio mentalitetą panaši mąstysena.

„Lietuvoje yra futbolo aistruolių, taip pat ir „ultrų“. Prieš rungtynes kalbamės su jų lyderiais, vienas kitame matome kolegas. Lenkų policininkai sakė, kad jų aistruoliai policininke iš karto mato priešą, su policija jie iš principo negali vesti dialogo“, - sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas V.Pacevičius.

Dėl chuliganų elgesio nukentėjo tie lenkai, kurie stebėti rungtynių atvyko taikiai nusiteikę, su šeimomis, mažais vaikais. Išvydę gausias riaušių malšintojų pajėgas, stadiono prieigose ir bei tautiečių tribūnose vykstančius mūšius, nuliūdę futbolo gerbėjai patraukė namo.

Suvaldyti iš anksto muštynes planavusių girtų lenkų siautėjimą policijos pareigūnams galėjo pavykti kur kas greičiau. Koją pakišo dvi aplinkybės – aklina tamsa stadiono prieigose, kur buvo sunku įžiūrėti specialiai tamsiais drabužiais apsirengusius chuliganus bei tvarką stadione prižiūrėjusius saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų profesionalumo stoka. Apsaugininkams nesugebant suvaldyti situacijos į stadioną teko įvesti papildomas policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgas, o stadiono prieigos tapo mažiau saugomos. Kita vertus, riaušių malšinimo planas „Vėtra“ ir įsakymas naudoti ašarines dujas buvo duotas ne iš karto, prireikė įvairių suderinimų. Šį laiko tarpą išnaudojo lenkų „ultros“, jie dar labiau įsišėlo, su gaivališka jėga puolė pareigūnus.

Pradžią neramumams davė organizaciniai nesklandumai, ne visi aistruoliai į stadioną buvo įleisti iš karto, susidarė spūstys. Prie įėjimų susidarius dideliems neblaivių ir agresyviai nusiteikusių lenkų būriams kilo neramumai, į policijos pajėgas ėmė skrieti akmenys bei grindinio plytelės, ne kartą bandyta stadioną paimti šturmu.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=212119&s=3&f=4
V.Pacevičius negalėjo atsistebėti svečių agresija.