Kova su depresija: būtina apie tai kalbėti, bet ne su kiekvienu

Depresijos apnikti žmonės patenka į užburtą ratą, nes baimė būti atskirtiems tokius asmenis dar labiau gramzdina į ligą. Viena iš išeičių – atvirai papasakoti savo situaciją aplinkiniams. Tik šiai taisyklei galioja keletas išimčių ir darbo vietoje, ir šeimoje, rašo „Der Spiegel“.

Vien Vokietijoje nuo depresijos kenčia keturi milijonai žmonių. Nors ši liga tampa masiniu reiškiniu, ja sergantys asmenys mano, kad jie vieninteliai tokie, todėl jaučiasi nevertais meilės. Tuo pat metu jie baiminasi, kad dėl ligos gali būti pažeminti.

Neseniai atliktas tarptautinis tyrimas rodo, kad keturi iš penkių depresija sergančių žmonių nors kartą dėl savo ligos yra patyrę diskriminaciją. Tai kelia abejones savimi, dėl ko žmogus pakliūna į užburtą ratą.

Ką turėtų daryti depresija sergantis žmogus, pajutęs diskriminaciją? Kaip į jo ligą turėtų reaguoti jo šeima, draugai ir bendradarbiai?

„Iš esmės depresija sergantiems žmonėms pokalbiai apie jų ligą suteikia didelį palengvėjimą, - teigia psichiatrė Christine Rummel-Kluge. - Tik ne visais atvejais tai patariame daryti“.

Supratingų giminaičių parama

Dažniausiai depresijos nuo šeimos ir draugų nuslėpti nepavyksta. Prislėgta nuotaika, susidomėjimo ir motyvacijos stygius – tai trys pagrindiniai depresijos simptomai. Dar tokie žmonės susiduria su dėmesio sutelkimo problemomis, skundžiasi prastu apetitu ir nemiga.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai aplinkiniai nesuvokia realios situacijos. Pasakymas „suimk save į rankas, man irgi kartais prastai sekasi“ verčia depresija sergančius asmenis pasijusti nuvertintais ir diskriminuojamais.

„Kartais pakanka giminaičiams pasakyti, kad depresija yra liga, kurią būtina gydyti“, - teigia Ch. Rummel-Kluge ir priduria, kad labai svarbu išlikti racionaliais. Kai, nepaisant pokalbių, tai nepavyksta, būtina kreiptis į trečiuosius asmenis.

Neretai tolimi giminaičiai elgiasi neatsargiai ar net netaktiškai. Tokiu atveju ligonio antroji pusė ar kitas artimas jam asmuo gali apeliuoti į skeptiškai nusiteikusio giminaičio užuojautą. „Jeigu bet kokios pastangos neduoda vaisių, reiktų bendravimą su tokiu žmogumi nutraukti, bent jau laikinai, - pataria psichiatrė. - Net jeigu tai ir labai sunku“.

Kaip elgtis darbo vietoje

Šis patarimas negalioja darbo vietoje. Kadangi čia atsiriboti neįmanoma, konfliktus būtina spręsti. Tai padaryti galėtų padaryti įmonės taryba ar įmonės medikas, o gal asmuo, kuriuo pasitiki depresija sergantis darbuotojas. Svarbiausia, greitai reaguoti, kol abipusis negeranoriškumas neišvešėjo.
Jeigu įmonėje vyrauja pasitikėjimas, galima apie tai informuoti ir vadovą. „Pažeminimai darbo vietoje paprastai trunka iki pirmo aiškaus pokalbio“, - tikina Ch. Rummel-Kluge.

Psichiatrė nerekomenduoja darbo vietoje pernelyg atvirauti apie depresiją, ypač, jeigu dirbama pagal neterminuotą darbo sutartį arba įmonėje ir taip vyrauja įtampa. Vis dėlto, kai santykiai su vadovu ir kolegomis geri, atviras prisipažinimas apie šią diagnozę labai palengvina sergančiojo savijautą. „Tuomet kolegos atlaidžiau žiūri į sergantįjį sunkiuoju laikotarpiu, o kai ateina gerasis, jis gali atsimokėti“, - tikina specialistė.

Neretai pasitaiko atvejų, kai aplinkiniai užgauna depresija sergančiųjų jausmus visiškai nesąmoningai, tiesiog nežinodami, kaip reikia tinkamai su tokiu žmogumi elgtis.

„Dalis giminaičių šiek tiek demonizuoja vaistus, nes neįsivaizduoja, kad smegenyse pakinta tam tikri procesai ir dėl to pagerėja sergančiojo nuotaika“, - aiškina Ch.Rummel-Kluge.

Būtinas ryšys su draugais

Draugai, kaip ir artimieji, jokiu būdu neturėtų kasdien aukotis dėl sergančiojo. Kadangi depresijos kamuojami žmonės ir taip dėl visko kaltina save, tai perdėtas aplinkinių dėmesys jiems suteiktų papildomą akstiną blogai jaustis.

Depresija draugystei neretai tampa tikru išbandymu. „Pagrindinis šios ligos simptomas – abejingumas, - primena Ch. Rummel-Kluge. - Kai depresija sustiprėja, sergantieji dažnai atsisako draugų pakvietimų. Todėl dauguma pažįstamųjų vieną dieną nusisuka“.

Kai depresijos kamuojamas žmogus atsiriboja, tai visiškai nereiškia, kad jo draugystė visiškai nedomina. Tokį jo elgesį nulemia liga. Jeigu draugai, nepaisydami visko, stengiasi palaikyti ryšį su tokiu asmeniu, vėliau jis tai labai įvertina.

Pagrindinė taisyklė: ramiai reaguoti ir rimtai vertinti

Naujausio tyrimo duomenimis, diskriminavimo baimė darbo vietoje pasitvirtina tik 50 procentų visų atvejų. „Visuomenės supratimas apie depresiją dabar jau kur kas geresnis nei prieš keletą metų, - tikina Ch. Rummel-Kluge. - Vis dėlto, dar daug reiks nuveikti, kol depresija bus suvokiama kaip ir kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas“.

Jeigu depresija sergantis žmogus nusprendžia prisipažinti apie savo ligą, labai svarbu į tai ramiai reaguoti ir vertinti jo atvirumą. „Labai svarbu suprasti, kad nei vienas, nesergantis šia liga, negali įsijausti į sergančiojo vaidmenį“, - teigia psichiatrė.

Todėl patarimams čia ne vieta. Su tokiu žmogumi reikia elgtis be įtampos ir ramiai. Toks aplinkinių elgesys gali turėti teigiamą šalutinį poveikį – jausmas, kad jį supranta ir rimtai vertina, gali teigiamai paveikti depresijos eigą.