Kovotojas su piratais V.Simanavičius: „Interneto piratų laukia milijoniniai ieškiniai“

Su autorių teisių pažeidimais kovojančios Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Simanavičius pripažįsta, kad piratinė veikla šiuo metu persimetė į virtualią erdvę.

Evoliucionavę ir aukštąsias technologijas įvaldę piratai internete jaučiasi tikrais šeimininkais – veikia begalė tinklapių su nuorodomis į piratinę produkciją talpinančias tarnybines stotis, taip pat funkcionuoja tinklai, kuriuose cirkuliuoja nelegalios filmų, muzikos ir kompiuterinių programų kopijos.

LANVA pirmininko V.Simanavičiaus teigimu, kasdien milžiniškus nuostolius patiriančių autorinių teisių turėtojų kantrybė trūko. Šiuo metu renkama informacija, skaičiuojama padaryta ir daroma žala, ruošiamasi piratams pareikšti milijoninius ieškinius.

Su piratinės produkcijos platinimu kovojančios LANVA pirmininkas V.Simanavičius sutiko atsakyti į lrytas.lt žurnalisto klausimus.

– Kokią rinkos dalį šiuo metu užima piratinė produkcija?

– Mes atstovaujame filmų, muzikos ir žaidimų gamintojams. Pagal atliktus tyrimus ir skaičiavimus, šiandien apie 30 proc. laikmenų rinkos užima piratinė produkcija. Kalbant apie internetą, jame piratavimo lygis daug didesnis – beveik 99 procentai.

Mes skaičiavome, kad jeigu kiekvienas interneto prieigą turintis Lietuvos gyventojas per mėnesį internetu parsisiųstų vieną dainą, vieną filmą ir vieną žaidimą, jų gamintojai per mėnesį patirtų apie 8 mln. litų nuostolių. Tačiau realūs nuostoliai yra dar didesni. Iš tikrųjų žmonės daug daugiau siunčiasi, todėl ir nuostoliai yra žymiai didesni.

– Ar galima sakyti, kad piratavimas evoliucionavo – nuo primityvaus kasečių perrašymo pereita prie kūrinių talpinimo internete?

– Galima tik konstatuoti, kad šis parėjimas jau baigėsi. Dabar piratinės produkcijos platinimu internete užsiima organizuotos grupės. „Torrent“ tinklapiuose jie viešai paskelbia nuorodas į didžiausias pasaulio tarnybines stotis, nurodo, kaip parsisiųsti kūrinius. Neretai šie tinklapiai būna apmokestinami, norint pamatyti nuorodas į kūrinius, reikia sumokėti SMS žinute. Taip pat egzistuoja DC++, „peer to peer“ sistemos, vadinamieji „hubai“.

Dažniausiai šias paslaugas teikia ne vienas žmogus, bet interneto paslaugų tiekėjas, grupė asmenų, kurie gauna už tai nemažą pelną.

Piratų operatyvumas taip pat stebina, galiu paminėti akivaizdų pavyzdį. Vilniuje buvo surengta Andriaus Mamontovo spaudos konferencija, kurios metu žurnalistams išdalinta keliolika ką tik įrašyto naujo albumo diskų. Pasibaigus spaudos konferencijai, praėjus vos pusvalandžiui, šį albumą jau buvo galima nemokamai siųstis internetu – viename tinklapių atsirado „torent“ rinkmenos.

– Kalbant apie organizuotas grupes, ar Lietuvoje yra pavykę nustatyti, kas organizavo interneto svetainių su nuorodomis į nelegalias kūrinių kopijas veiklą?

– Nustatyti yra pavykę ne vieną kartą, tačiau ne visada pavyksta už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn.

„Peer to peer“ tinklas yra sukurtas, kad kompiuterių vartotojai galėtų laisvai keistis savo sukurtomis laikmenomis. Tačiau realybė yra visai kitokia. Atsidarę bet kurį populiaresnį tinklapį ten matome „torrent“ talpinimo taisykles. Nurodoma, kaip talpinti filmus, muziką ir žaidimus. Todėl galima sakyti, kad šis tinklas sukurtas piratauti, pažeidinėti autorines teises.

Apie piratavimo mastus galima spręsti išnagrinėjus šių tinklų veiklą. Įdėjo kas nors „torrent“ rinkmeną, praėjo diena, dvi ar trys, ir jau fiksuojama 2–3 tūkst. parsisiuntimų.

Nuostolius taip pat galima nesunkiai apskaičiuoti. Holivudo kompanijos sukurtas filmas rinkoje kainuoja apie 30 litų. Jeigu jis parsisiunčiamas 2000 kartų, tuomet patiriama apie 60 tūkst. litų nuostolių per kelias dienas. O jeigu esama daugiau filmų, tuomet patiriama išties milžiniškų nuostolių.

– Ar esama įstatyminių svertų, kurie padėtų sutramdyti virtualioje erdvėje klestintį piratavimą?

– Šiandien populiarių „torrent“ tinklapių Lietuvoje yra apie dešimt, veikiančių DCC++ „hubų“ apie – aštuonis.

Interneto paslaugų teikėjas, gavęs kompetentingos institucijos pranešimą, privalo nutraukti šių tinklapių palaikymą. Kreiptis gali autorinių teisių turėtojas ir jo įgaliotas atstovas, gali policija, kita valstybinė įstaiga, taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Mes stebime virtualią erdvę, apie pastebėtus autorinių teisių pažeidimus informuojame interneto paslaugų teikėjus. Jeigu šie į mūsų perspėjimus nereaguoja ir paslaugų nenutraukia, pranešame Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kuris imasi tolimesnių priemonių.

– Kaip reaguoja interneto paslaugų teikėjai, gavę jūsų organizacijos raštą su reikalavimu nutraukti tarnybinės stoties ar tinklapio palaikymą?

– Šiuo metu yra vienas interneto paslaugų tiekėjas – Jonavoje veikiantis „Verslo tiltas“, kuris, gavęs du mūsų pranešimus, visai nereaguoja. Paskambinome direktoriui Virgilijui Puišiui, tačiau žmogus, ko gero, nesupranta, kaip civilizuotai užsiimti verslą. Jo atsakymas buvo toks: „Susisiekite su galutiniu vartotoju. Mes tik teikiame ryšį, o jis pas save laiko failus“. Galų gale yra Autorių ir gretutinių teisių įstatymas, Civilinis kodeksas, daugybė kitų įstatyminių aktų ir 2007 metais patvirtintas Vyriausybės aprašas, kuris nurodo, kokių veiksmų turi imtis interneto paslaugų teikėjas, gavęs pranešimą apie pažeidžiamas autorių teises.

Interneto paslaugų teikėjai šį aprašą turi būti išnagrinėję, priešingu atveju Informacinės visuomenės plėtros komitetas turi teisę skirti baudą už neveiklumą. Skyrus baudą, pripažįstama, kad paslauga pažeidžia autorių ir gamintojų teises. Tolimesnis kelias – su ieškiniais kreiptis į teismą.

– Įvertinus siunčiamų filmų ar žaidimų rinkos kainą, interneto paslaugų tiekėjams gresia milijoniniai ieškiniai. Ar yra sudarytas teisinis precendentas padarytai žalai atlyginti?

– Manau, kad netolimoje ateityje bus pareikšti milijoniniai ieškiniai. Vienintelė kliūtis yra tai, kad paslaugų teikėjams tarsi nereikia laikytis jokių įstatymų.

Atidaromas komutatorius, kuris sukomutuoja visus vartotojus. Talpinamos „torrent“ rinkmenos, jį žmogus parsisiunčia ir naudodamas kokią nors programą siunčiasi filmą.

Skirtingai nuo šios paslaugos teikėjų, mums reikia nueiti ilgą teisinį kelią: surinkti įrodymus, nustatyti „trecker“ IP adresą, išaiškinti internetinio ryšio tiekėją, kurioje valstybėje teikiama talpinimo paslauga, kas savininkas, kas administratoriai, filmų siuntėjai. Visa ši procedūra atima daug laiko.

– Susidaro įspūdis, kad tenka dirbti interneto sekliais. Kiek laiko reikia, norint išanalizuoti vieno „torrent“ tinklapio ir sistemos struktūrą, surinkti visus reikiamus įrodymus?

– Priklausomai nuo sistemos sudėtingumo, tai trunka dvi tris savaites. Internetą stebime jau dvejus metus, apie mūsų veiklą labai greitai sužinoję piratai ėmėsi visokių gudrybių.

„Torrent“ tinklapiai pasidarė uždari, norint prisijungti, reikia gauti pakvietimą. Daug laiko sugaištame, kol tuos pakvietimus gauname ir susikuriame vartotoją. Kitų tinklapių administratoriai žino mūsų IP adresą, todėl iš darbo vietos negalime daryti jokios analizės. Mūsų darbuotojai priversti dirbti namuose, naudotis kitais IP adresais.

Dėl kelių „torrent“ tinklapių veiklos šiuo metu esame nusiuntę surinktą medžiagą Informacinės visuomenės plėtros komitetui – žiūrėsime, kokių priemonių jie imsis.

Kai mes (LANVA – aut. past.) įsikūrėme, šios veiklos niekas nevykdė, internetas buvo nearti dirvonai – kas ką norėjo, tas tą ir darė. Pradžioje atlikome visos Lietuvos virtualios erdvės analizę, skaičiavome „torrent“ tinklapius, „DC++“ sistemas, kitus tinklapius. Vėliau buvo kuriama visa reikiama įstatyminė bazė, kartu su Kriminalinės policijos biuro Intelektinės apsaugos skyriaus pareigūnais kūrėme įrodymų rinkimo ir jų fiksavimo sistemą.

– Iki šiol egzistuoja tokie užsienyje veikiančių tarnybinių stočių tinklai, kaip „Megaupload“, „SendSpace“, „Rapidshare“, kuriuose galima rasti begalę filmų, muzikos kūrinių, kompiuterinių programų. Kaip sekasi kovoti su jų savininkais?

– Paradoksalu, tačiau su jais kovoti nėra sudėtinga. Šių tarnybinių stočių savininkai ar administratoriai nenori turėti reikalų su autorinių teisių pažeidėjais.

Mes atrenkame nuorodas ir elektroniniu paštu nusiunčiame administratoriams. „Rapidshare“ vadovai reaguoja greičiausiai, kūrinius pašalina po 2–3 valandų. Kitose sistemose šis procesas užtrunka kiek ilgiau, nuo 2 iki 3 parų.

Su užsienio tarnybinių stočių administratoriais bendrą kalbą pavyksta rasti kur kas lengviau nei su lietuviais.

– Ne paslaptis, kad didžiausi Lietuvos interneto piratai savo tinklapius perkėlė į užsienį. Kaip jums sekasi bendrauti su „prieglaudos paslaugas“ teikiančiomis užsienio bendrovėmis?

– Iki šiol nemažai problemų turėjome su viena Olandijoje veikiančia kompanija. Ją prirėmus, visi pradėjo bėgti į Ukrainą, naudotis problemiškų interneto paslaugų teikėjų „hosting.ua“ ir „kolokol“ paslaugomis.

Mes susisiekėme su Ukrainos antipiratinės veiklos asociacija. Esame išsiuntę jiems įrodymų, kurių reikia norint uždaryti kelis tinklapius. Dabar laukiame rezultatų.

– Prieš kurį laiką Lietuvoje sklido gandai, kad užsidaro keli stambūs lietuviški „torrent“ tinklapiai, taip pat – ir liūdnai pagarsėjusi „Linkomanija“, tačiau tinklapis iki šiol gyvuoja. Ar pavyks jūsų organizacijai galutinai nutraukti šio tinklapio veiklą?

– Analizuojant „Linkomanijos“ istoriją, šis tinklapis nuolat keitė interneto paslaugų teikėjus įvairiose šalyse. Tinklapio savininką Kęstą Ermaną esame įspėję, pranešimus išsiuntėme ir elektroniniu, ir registruotu paštu.

Šiuo metu yra įkurta uždaroji akcinė bendrovė, kurios direktorius tas pats žmogus – K.Ermanas. Jis yra davęs interviu, tikino, kad jam niekas nieko nepadarys. Iš tikrųjų, viskas yra padaroma, jam numatyta atsakomybė – kaip įmonės direktoriui ir kaip fiziniam asmeniui.

Praeis kiek laiko ir „Linkomanijos“ byla civilinio proceso tvarka pasieks teismą. Bet kuriuo atveju teisių turėtojai bylai skirs tiek lėšų, kiek jų reikės, kad panašių atvejų daugiau nepasikartotų. Šiuo metu analizuojame, kokią žalą autorinių teisių turėtojams padarė ir daro šis tinklapis. Galiu pasakyti tik tiek, kad ieškinio suma bus išties įspūdinga.