Kraupiuose Klaipėdos bendrabučiuose - gyvenimas ant bedugnės krašto

Uostamiesčio piktžaizdėmis tapę bendrabučiai lyg šmėklos baugina aplinkinius. Praeiviai paskubina žingsnį kaskart priartėję prie vieno iš kelių baisiausių Klaipėdos daugiabučių. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis pastatas įėjus vidun pribloškia – čia gyvenama nežmoniškomis sąlygomis.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=469482&s=11&f=4

Pastatas kelia baimę

Bendrabutis – narkomanų ir girtuoklių buveinė, visų, kurie savo ar svetima valia vaikšto bedugnės pakraščiais. Tuo įsitikinę visi kiti, laikantys save tvarkingais ir padoriais žmonėmis.

„Argi normalus žmogus čia gali gyventi? Jau geriau susiręsti pašiūrę miške“, - mindžiodamas ant grindų besivoliojančias nuorūkas svarstė darbininkas. Jis kartu su keliais kitais pasamdytas remontuoti vieną labiausiai apleistų – Mokyklos gatvės 23-iuoju numeriu pažymėtą daugiabutį. Tokių baisių prausyklų ir tualetų, kokie tebėra čia, greičiausiai nebėra niekur kitur Klaipėdoje.

Sienos remonto nemačiusios kelis dešimtmečius, atsilupę dažai primena didžiulius žemėlapius, kurių baltus plotus kažkas kruopščiai užpildė nepadoriais užrašais. Nors ne visi nešvankūs. Laiptinėje suraitytas šūkis „Barakas valdo!“ pasako daug. Kaip vėliau paaiškėjo, šio namo gyventojai yra kaip reikiant įvarę siaubo visiems aplinkui.

Darbininkai lopo žaizdas

„Eikite drąsiai, jie visi dar miega“, - paragino prausykloje besisukiojantis tas pats darbininkas. Darbo čia – per akis. Patalpa, į kurią žmonės ateina apsišvarinti, švaros ir tvarkos čia seniai neregėjo. Padėti nuogą pėdą ant grindų ryžtųsi nebent ekstremalių pojūčių ištroškę realybės šou dalyviai.

Čiaupai, iš kurių vanduo nebėga, veidrodžiai, kuriuose atvaizdo nematyti, ant grindų besimėtantys panaudoti švirkštai, nuorūkos ir visur karaliaujantis pelėsis. Be čia triūsiančių darbininkų, likus pusvalandžiui iki vidurdienio šio namo gyventojų beveik nebuvo matyti.

Nuolat sukiojasi narkomanai

Vaikštinėti čia – užsiėmimas ne iš maloniųjų, ir ne tik dėl nešvaros. Kalbos apie tai, kad čia knibžda narkomanų, kurie dėl dozės būna pasiryžę bet kam, daro savo. Vos prieš kelis mėnesius, likus trims dienoms iki Kalėdų, prie netoliese esančios parduotuvės buvo nužudytas žmogus. Visų akys kaipmat nukrypo į šį namą.

Už poros šimtų metrų nuo šio bendrabučio gyvenanti Jovita prisipažino nuolat jaučianti baimę. „Jie nuolat čia aplink slankioja. Būna, kad ir į namus ateina. Yra ir romų, kurie nieko nedirba, bet kasdien ateina į parduotuvę, perka ne tik maistą, bet ir higienos priemonių, aš juk matau – pati parduotuvėje dirbu. Sako, kad jie kažkokiai sektai priklauso“, - gurkšnodama kavą pasakojo moteris.

Ši moteris gyvena Vyšnių gatvės 16-ajame name, kurio gyventojai taip pat naudojasi bendra virtuve ir sanitarinėmis patalpomis.

Trupa iš vidaus

„Štai, pažiūrėkite, kokia nelaimė mūsų laukia“, - moteris parodė laiptinės lubas. Betono gabalas, įrėmintas didžiulių plyšių, bet kurią akimirką gali nukristi ir užmušti žmogų.

„Čia vaikai žaidžia, baisu ir pagalvoti, kas kurią gražią dieną nutiks“, - susiėmė už galvos daugiau kaip trisdešimt metų čia gyvenanti Jovita.

„Tik, prašau, neskelbkite šito, nes ateis namų administratoriai ir pradės remontuoti, o mums lieps mokėti. Jau stogą šitaip suremontavo – niekas mūsų leidimo neprašė, o dabar turiu mokėti 10 tūkstančių. Iš kur man, gaunančiai minimalią algą, mokėti tokią skolą?“ - dejavo moteris.

Lėbavimai - kasdienybė

Tačiau griūvančios laiptinės lubos - ne vienintelė šio namo bėda. Kita - vardu Valentina. Kol jos kaimynė Jovita pasakoja apie tai, kaip Valentina girtauja ir neduoda kitiems ramiai gyventi, ši sėdi prie laukujų durų ant apversto kibiro ir klausosi, bet nė nebando ginčytis.

Pensinio amžiaus moters dešinysis skruostas ištinęs, per visą jo plotą – didžiulė mėlynė, kurią jai įtaisė vienas iš nuolatinių sugėrovų. Muštynės ir lėbavimai jos bute vyksta nuolat. Žinoma, kol yra pinigų. Likusį laiką tvyro ramybė, nes nei gerti, nei valgyti nebėra iš ko.

Pensininkės kaimynės primygtinai ragina užeiti į kambarį ir pasižiūrėti, kuo jis pavirtęs.

„Jūs net neįsivaizduojate, kas čia dedasi. Kai jie geria, net laiptinės sienos aptaškytos šlapimu, kambaryje veisiasi utėlės, bėgioja tarakonai, tvarkytis jiems nereikia, viskas dvokia, bet ką daryti?“ - skėsčiojo rankomis už gretimų durų gyvenanti kaimynė.

Vienintelis maistas - apvytę mandarinai

Viso namo kankintoja tapusi rusakalbė Valentina maloniai atveria duris ir parodo, kad galima užeiti. Nedideliame kambarėlyje yra viskas, ko reikia – sieną, prie kurios pastatyta lova, puošia kilimas, tebėra ir sekcija, ant lentynėlės elektrinis virdulys, ant šono apverstas senas televizorius atstoja stalą, ant kurio padėtas puodelis.

Vieninteliai maisto produktai – keli apvytę mandarinai, kurių pora voliojasi prausimosi vonelėje, likusieji – ant lentynėlės prie durų.

Kambaryje siaubingai dvokia, tačiau buto šeimininkei ši smarvė netrukdo – nors vidury jo pastatytas tualetą atstojantis išmatų kibiras, visi langai sandariai uždaryti. Negi nieko neįmanoma padaryti, kad aplinkiniams netektų kęsti tokio asocialaus kaimyno?

Pasirodo, tereikia surinkti visų kaimynų parašus ir kreiptis į savivaldybę, tačiau tam vis pritrūksta kelių parašų – žmonės pasigaili girtuoklės, nors, kaip paaiškėjo kiek vėliau, patys kartkartėmis palaiko draugiją kilnodami taurelę.

Miesto bendrabučiai keičia įvaizdį

Tam, kad landynėmis tapę bendrabučiai vėl primintų žmonių namus, dažniausiai tereikia noro. Tuo įsitikinę Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams kone kasdien tenka peržengti pačių baisiausių namų slenksčius, tačiau jie džiaugiasi, kad tokių vietų mažėja, o jose nebereikia kentėti vaikams. Šie glaudžiasi globos namuose.

„Jau geriau tegu valstybė globoja, bent bus pavalgę ir aprengti, nes yra tokių tėvų, kurie vaikšto mėšle ir nieko keisti nenori“, - kalbėjo skyriaus vedėja Gražina Aurylienė. Lindynėse žmonės, anot jos, atsiduria dėl dviejų priežasčių – skurdo ir apsileidimo.

Gerėjančią situaciją regi ir savivaldybės įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktorius Stanislovas Kulėša. Jo teigimu, prieš dvejus ar trejus metus miesto bendrabučiai atrodė dar baisiau. Iš visų pastatų baisuoklių, kurių du – Sulupės gatvėje, dar du Minijos gatvės gale ir šis – Mokyklos gatvėje - netrukus liks vos vienas ar du.

„Visuose yra problemų, tačiau žmonės pagaliau pradeda suvokti, kad butai yra jų nuosavybė, todėl ir už jų remontą reikia mokėti patiems. Į bendrabučius keliasi vis daugiau jaunų žmonių, kurie juos įsigyja arba gauna kaip palikimą iš tėvų, jie dažniausiai ir imasi iniciatyvos pastatus sutvarkyti, nes nori gyventi švariau ir gražiau“, - tikino S. Kulėša.

Jau pernai rudenį Sulupės gatvės bendrabutyje suremontuota dalis prausyklų ir dušų, kita dalis bus tvarkoma šiemet. Mokyklos gatvės bendrabutyje pirmiausia imtasi hidroizoliacijos, vėliau bus įrengtos naujos prausyklos, dušai. Už visus šiuos darbus mokės patys gyventojai.