Krizė gali padidinti prekybos žmonėmis mastus

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir pareigūnai perspėja, kad sunkmečiu gali padidėti prekyba žmonėmis. Europos šalių vyriausybėms skiriant vis daugiau dėmesio prekybos žmonėmis problemos sprendimui, Lietuvos valdžia tam abejinga.

Lietuvoje šią savaitę viešėjusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Europos zonos biuro prevencijos prieš prekybą žmonėmis koordinatoriaus Larso Linderholmo pateikti faktai verčia sunerimti. 2004-2008 m. Lietuvoje į prekiautojų žmonėmis pinkles pateko apie 2 tūkst. žmonių, pernai - 86.

Aukomis dažniausiai tampa 19-23 metų, neturintys pagrindinio išsilavinimo asmenys. Daugiausia tai - bedarbiai ar turintys laikiną darbą, motinos, vienišos auginančios vaikus, studentai. Lietuviai tikėjosi, kad vyksta dirbti svetur, keliauti, ištekėti už kitataučio ar mokytis, bet buvo apgauti. Kaip teigia L. Linderholmas, neretai prekeiviais tampa draugai, verslo partneriai, sugyventiniai, sąvadautojai ar net giminaičiai. Daugėja atvejų, kai į nusikaltėlių rankas pakliūna aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
REKLAMA

Pasak jo, pagrindinė prekybos žmonėmis srovė nesikeičia jau keletą metų. Iš skurdžių Rytų Europos šalių - Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos - aukos vežamos į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ar Ispaniją, pakliūva į darbo ar sekso vergovę, kartais tampa organų donorais. Didelis prekybos žmonėmis kelias nusidriekęs iš Afrikos. Vien pernai iš Nigerijos į Angliją buvo atvežta 4 tūkst. moterų.

Lietuva yra tapusi ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalimi. Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai atvyksta pačios, nemažai jų - ketindamos verstis prostitucija.

“Lietuva yra šiek tiek neįprastas atvejis, nes bent jau Europos Sąjungoje (ES) visos šalys yra tikslo valstybės. Kalbu apie tai, kad didžioji dalis ES valstybių priima moteris prostitucijai, žmones priverstiniam darbui bei pagrobtus vaikus išnaudojimui ar pardavimui, o Lietuvos atveju daug moterų išvežamos prostitucijai į Angliją ir ypač Vokietiją", - aiškino Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos atstovas.

14 metų šioje srityje dirbantis L. Linderholmas pasidžiaugė, kad prekybos žmonėmis prevencija Europoje gerėja. Valstybės išleidžia daugiau tai reglamentuojančių dokumentų, skiria didesnį finansavimą, nukentėjusiesiems suteikia reabilitacinę pagalbą, aktyviai vykdomi socialiniai projektai. Kita vertus, jis pažymėjo, kad krizės metu kovojant su šia problema reiktų tvirčiau suremti pečius, nes prognozuojama, jog prekybos žmonėmis mastai augs.

“Manau, kad per krizę prekyba žmonėmis išaugs. Jūsų statistika tai taip pat patvirtina. Visų pirma žmonės savo šalyje yra netekę darbo, praradę viltį ir geresnio gyvenimo, sėkmės ieškos svetur. Gal jie bandys tai daryti ir nesaugiai. Antra, yra daug žmonių užsienyje, ypač Moldovoje, kurie priklausomi nuo artimųjų, dirbančių svetur. Jei neklystu, apie 25 proc. BVP sudaro pinigai uždirbti už šalies ribų. Jie bandys kažkokiais būdais gauti pinigų. Jei tu nelankysi mokyklos, neturėsi darbo, elgetausi, gali tapti realia auka", - aiškino L. Linderholmas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos koordinatoriaus Vaido Malachausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje prevencija prieš prekybą žmonėmis bei pagalbos nukentėjusiems nuo prekeivių žmonėmis programas vykdo tik keletas organizacijų, kurių didžioji dalis priskiriamos nevyriausybiniam sektoriui. Anot jo, pagrindinės šios problemos šaknys glūdi socialiai pažeidžiamos visuomenės ir jaunimo grupėse. Būtina šviesti vaikų globos namų auklėtinius, asocialias bei sunkiai besiverčiančias šeimas, moksleivius, universitetų studentus.

Savanoris laikosi nuomonės, kad Lietuvos valdžia tik deklaruoja, bet kovoja su prekyba žmonėmis. Realiai, anot jo, Vyriausybė nedaro nieko, kad būtų užkirstas kelias žmonių pardavinėjimams ir veiksmų imasi tik tada, kai nusikaltimas įvykdomas.

“Mūsų valdžia ganėtinai aplaidžiai žiūri. Daug lėšų skiriama kitiems dalykams, socialinei veiklai, bet didėjantys skaičiai šiais metais rodo, kad dėmesys nepakankamas, ir bet kokios savanoriškumo pagrindu dirbančios organizacijos pasiteiravus, kiek lėšų gauna iš Vyriausybės, kad vykdytų prevenciją prieš prekybą žmonėmis, tokių neatsiras", - kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus narys.

Policijos departamento atstovai teigia, kad pareigūnai didelių prekybos žmonėmis augimo tempų nepastebi - per metus pradedama apie 20 ikiteisminių tyrimų, pernai pradėta 18, daugiausia - Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Tačiau pareigūnai taip pat prognozuoja, jog didėjant nedarbui daugės asmenų, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui. Prie to prisidėti gali ir tai, kad daugėja skelbimų ne visada legaliai siūlančių įvairius darbus užsienyje.