Kulka – greitesnė už atgailą
lrytas.lt [Dolitlis]
Užbraukti nusikalstamą praeitį neleis nei teisėsauga, nei visuomenė, nei sena draugija – tuo įsitikino šešėlinio pasaulio veikėjų našlės, savo vyrus nuo kulkų bandžiusios slėpti šeimoje.
Atsidurti visuomenės užribyje, tapti reketininku, vagimi, plėšiku, atrodo, daug pastangų nereikia.
Tačiau ar lengva sugrįžti į normalų gyvenimą, jei sąžinę slegia sunki praeities našta? Kokia turi būti atgaila, kad ištrauktum savo sielą iš praeities šešėlio?
Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų istorijos rodo, kad peržengti šią ribą yra labai sunku. Net jei padeda mylima moteris.
Kuko žudikas laukia teismo
Vienu paskutiniųjų Kauno mafijos veteranu vadinto Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, nužudymu įtariamas Valdemaras Labanauskas (Laba) teismo dienos gali laukti ne už grotų.
Tačiau, praėjusią savaitę kardomoji priemonė jam buvo pratęsta dar dviems mėnesiams.
Našlei turtų nepaliko
Nužudytojo našlė Deimantė Žemaitienė atidžiai seka šią iš pažiūros paprastą, bet slepiančią povandenines uolas bylą. Jai bene vienintelei tenka rūpintis, kad vyro žudikas gautų pelnytą atpildą.
Daugiau tiesiog nėra kam. Sena A.Žemaičio motina – sunkus ligonis.
Dukra Inga Leonavičienė gyvena ir dirba JAV.
Sūnus Mindaugas iš pirmosios santuokos įkalintas už turto prievartavimą.
Ant dar 40 metų neturinčios Deimantės pečių gula ir pareiga užauginti 5 metų sūnų Matą, ir materialiniai rūpesčiai. Pastaruoju metu A.Žemaičio šeima turėjo nemažai finansinių problemų.
Nors apie mafijos senbuvių turtus pasakojamos legendos, šis stereotipas Kukui netinka. Kai turėjo pinigų, dalijo juos į kairę ir į dešinę, skolindavo gausiems draugams. Šeimos nepraturtino ir polinkis į azartinius žaidimus.
Teko atiduoti bankui įkeistą butą Maironio g., šeima kurį laiką glaudėsi pas A.Žemaičio draugus pakaunėje.
Dabar D.Žemaitienė su mažamečiu sūnumi gyvena daugiabutyje Partizanų gatvėje, ir tik savarankiškas charakteris jai padeda sudurti galą su galu.
Išvaizda buvo apgaulinga
Deimantė su A.Žemaičiu susituokė prieš 10 metų. Abiem tai buvo antroji santuoka.
Iš šalies žiūrint sunku suprasti, kas galėjo dailią, inteligentišką, bet tvirto būdo moterį traukti prie šiurkščių veido bruožų mafiozo.
„Po grėsminga jo išvaizda slėpėsi visai kitoks žmogus. Nuoširdus, sąmojingas, rūpestingas artimiesiems. Pasižymintis užaštrintu garbės pojūčiu“, – tvirtino D.Žemaitienė.
Žavėjo stiprus charakteris
„Algirdas toli gražu nebuvo šventasis, bet mane žavėjo jo vyriškumas, tvirti principai, gebėjimas mylėti, rūpintis šeima“, – aiškino Deimantė.
Į klausimą, ar jos netrikdė vyrą lydinti nusikaltėlių šulo etiketė, moteris atsakė: „Aš tikėjau, kad jis nekartos jaunystės klaidų, atsiduos šeimai, imsis normalaus verslo. Nepraradau šios vilties visus 10 bendro gyvenimo metų, nors Algirdui užbraukti sąskaitas su praeitimi trukdė ir teisėsauga, ir viešoji nuomonė, ir jo paties charakteris.“
Psichologai tokį neretą reiškinį, kai tvarkingos, protingos moterys gyvenimo draugus pasirenka iš skandalinga praeitimi garsėjančių ar abejotinos reputacijos vyrų, vadina „machizmo sindromu“.
Ispaniškai „majismo“ reiškia vyriškumą, fizinę jėgą ir valingą charakterį. Korespondento kalbintos kalėjimo duonos ragavusių vyrų žmonos tvirtino, kad jos nuo sutuoktinių nenusigręždavusios net tada, kai jiems grėsė nelaisvė ar jie prarasdavo turtą.
Daugeliui moterų būtų sunku įsivaizduoti, kokia prasmė aukoti savo gražiausius metus gyvenant su vyru, kurį bet kuriuo momentu gali suimti, nuteisti ilgiems metams ar pakirsti samdomo žudiko kulka.
Vadino „taikos balandžiu“
Dešimtį bendro gyvenimo metų su mafijos veikėju vadintu žmogumi Deimantė lygina su alpinistų žygiu į neištirtus kalnus – tai kopi į viršų, tai vos nenusmunki į bedugnę, vėl kapstaisi.
„Algirdas buvo ūmaus būdo, ne visada su juo buvo lengva ir paprasta. Bet niekada nebuvo liūdna ar nuobodu“, – prisiminė D.Žemaitienė.
Juokinga Kuko pravarde pramintas kaunietis mafijos klestėjimo laikotarpiu buvo įtakingas, bet vėliau nesukaupė tokių turtų kaip Jonas Bielskis, Henrikas Daktaras, Alvydas Jankevičius (Pšidzė) ir kiti.
Tačiau jis kaip nė vienas kitas gerai sutarė su net besivaidijančių grupuočių lyderiais. A.Žemaitį galima buvo pamatyti ir „daktarų“ pokyliuose „Viluloje“, ir anuomet konkuruojančios Žaliakalnio gaujos vado Remigijaus Daškevičiaus vestuvėse.
Kukas draugų buvo juokais vadinamas „taikos balandžiu“. Tai keistas epitetas vyrui, kuriam „duoklę“ verslininkai atiduodavo vien pamatę grėsmingą veidą. Bet artimiau Kuką pažinoję asmenys pasakojo, kad jis pinigų negailėdavo nei vargšams, nei į bėdą pakliuvusiems draugams, net ir ne patiems artimiausiems.
Mėgo skaityti knygas
Tarp A.Žemaičio draugų buvo ne tik šešėlinio pasaulio veikėjų, bet ir niekada į teisėsaugos akiratį nepakliuvusių verslininkų. Jį taip pat buvo apnikusi aistra skaityti – knygas jis ryte rijo, ypač patiko įžymių asmenybių biografijos.
A.Žemaitis niekada nebuvo apkaltintas ar net rimčiau įtartas žmogžudystėmis – jis purtėsi „šlapio reikalo“, nors į peštynes jaunystėje įsivelti mėgdavo.
Bet kodėl nei A.Žemaičiui, nei kitiems panašaus likimo asmenims net ir sulaukus brandaus amžiaus nepavyko atsikratyti praeities šešėlių, kurie ir tapo jų žūties priežastimi?
Nelemtoji Kauno aura
D.Žemaitienė įsitikinusi, kad dėl to kalta „nelemta Kauno aura“ – kito žmogaus skausmui abejinga visuomenė, greitai pasiryžusi smerkti svetimas klaidas, bet nematanti savo trūkumų.
Kai jiedu susilaukė sūnaus, A.Žemaitis ypač stengėsi užsitikrinti ramų gyvenimą, imtis verslo. Tačiau vis nesisekė. Kai A.Žemaitis sumanė įsidarbinti vienoje firmoje, jos savininkas buvo iškviestas į policiją ir jam pareikšta: „Ar žinai, kokios reputacijos žmogų tu ketini priimti?“
Neretai A.Žemaitį bandyta „prilipdyti“ prie kriminalinių bylų – kad jos atrodytų solidesnės. Vienas tokių atvejų buvo 2001 m., kai už plėšikų globą Kauno apygardos teismas teisė Dainavos policijos komisarą Andrių Nutautą.
Nesutiko duoti parodymų
Po 1990-ųjų A.Žemaitis nė karto nebuvo įkalintas, tačiau jam nuolat būdavo taikomas laisvės apribojimo (užkardymo) įstatymas. Būdavo siaurinamas jo bendravimo ratas, jis negalėdavo išvykti atostogų, jei negaudavo leidimo. Šeimai tai tapo kalėjimu po atviru dangumi.
Praūžus „laukinio kapitalizmo“ bangai, senoji Kauno mafijos gvardija pasuko skirtingais keliais. Vieni tapo legaliais verslininkais. Kiti, jei liko gyvi, sėdo už grotų. Arba, kaip mafijos krikštatėviu laikomas Jonas Bielskis, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir duoti parodymus.
A.Žemaitis pasirinko trečiąjį kelią. Jis atsisakė išduoti savo bendrus, piktinosi J.Bielskio poelgiu. Kartą, kai A.Žemaitis dar gyveno Maironio gatvėje, į duris pasibeldė policija. „Ko norite?“ – paklausė šeimininkas. Pareigūnai atsakė: pasikalbėti. Tuomet A.Žemaitis vėl paklausęs: „O keliese jūs esate?“
Policininkams atsakius, kad jie yra trise, Kukas su jam būdingu sąmoju atrėžė: „Tai ir kalbėkitės, kompanijos užtenka.“
Nesmerkė savo praeities
Gal dėl užsispyrimo Kukas ir buvo pasmerktas baigti savo dienas su bandito etikete ant kaktos ir tuščiomis kišenėmis.
Vienu metu apie A.Žemaitį buvo paskleisti gandai, esą jis buvęs „ožys“, išdavinėjęs savo bendrus. Tačiau teisėsaugos pareigūnai, grūmęsi su Kauno mafija jos klestėjimo laikais, žurnalistui tvirtino, jog išpešti parodymų iš Kuko būdavo neįmanoma.
D.Žemaitienė pripažino, kad jos vyras neliejo krokodilo ašarų dėl praeities klystkelių – apie juos kalbėdavo nedaug, bet visada juokaudamas, pasišaipydamas iš savęs. Nenutraukė ryšių su panašaus likimo žmonėmis. Vienas tokių ir buvo V.Labanauskas. Likus gal savaitei iki lemtingo įvykio, A.Žemaitis lyg tarp kitko pasakė: „Gaila Labos, žmogus be inksto gyvena, reikėtų aplankyti per gimtadienį.“
Pasiryžo apsaugoti vaikus
D.Žemaitienė vyrą prie namo Laisvės al. 81 atvežė pati. Pas V.Labanauską jis vežėsi viskio butelį, tad abstinentė žmona perspėjo: „Neprisigerk!“
A.Žemaitis atsakęs: „Ne, mamuk, tik 50 gramų išgersiu.“ Tai buvo paskutiniai vyro žodžiai, kuriuos girdėjo Deimantė. Po kelių valandų į „taikos balandį“ draugas iššaudė visą apkabą.
Atsigavusi nuo šoko D.Žemaitienė sako, kad pareigą vyrui ji atliks ir po jo mirties. „Padarysiu viską, kad mūsų sūnui netektų patirti tėvo likimo. Pasirūpinsiu ir Mindaugu, kai jis grįš iš kalėjimo. Išvažiuosime gyventi į užsienį, nes nelemtoji Kauno aura žlugdo žmones, neleidžia jiems atsitiesti“, – kalbėjo moteris.
Kulka jau buvo nulieta
A.Žemaitis – anaiptol ne vienintelis, pralaimėjęs lenktynes su slegiančia praeitimi. Žiauriose Kauno nusikaltėlių tarpusavio kovose žuvo dešimtys jaunų vyrų.
Buvusiam „daškinių“ gaujos vadeivai Remigijui Daškevičiui iš pradžių daug geriau nei A.Žemaičiui sekėsi prisitaikyti prie legalaus gyvenimo būdo. Įsuko verslą, tapo Lietuvos bokso federacijos prezidentu, važinėjo prabangiais automobiliais. Jo kapitalas, sukauptas iš cigarečių kontrabandos, buvo skaičiuojamas milijonais.
Vedęs Geliją – gražią ir išprususią merginą, sulaukė dviejų vaikų. Ir draugams, ir žurnalistams jis sakydavo, kad labiausiai už viską trokšta nubraukti nusikalstamą praeitį.
Prieš pat mirtį jis kreipėsi į „Laikinosios sostinės“ žurnalistus prašydamas daugiau nerašyti apie jo praeitį. „Taip, tai buvo mano klaidos. Prašau ne dėl savęs, o dėl vaikų, nenoriu, kad visi juos badytų pirštais“,- kalbėjo Daškė.
Tačiau praeities buvo neįmanoma nei pakeisti, nei nuo jos pabėgti. R.Daškevičių žudiko kulka pasivijo 2001 m. lapkritį Vilniuje.
Našlei Gelijai pasisekė surasti naują laimę – ji ištekėjo už futbolo trenerio Vytauto Vaškūno ir prisiminti dramatiškų metų, praleistų su buvusiu Žaliakalnio mafijos vadeiva, ji nebenori.
Žingsnius kausto baimė
Saturnas Dubininkas (Satas) jau seniai verčiasi legaliu verslu. Jis nė karto nebuvo nuteistas ir praeityje, o ir pastaruoju metu teisėsauga jam pretenzijų neturėjo. Tačiau kažkada Kauno mafijos „smegenimis“ vadintą verslininką persekioja baimė.
Prieš keletą metų jis buvo pastebėtas einantis į pirmosios žmonos namus prie „Topolio“ prekybos centro, apsuptas ginkluotos apsaugos.
Ginkluotų sargybinių būriai lydėdavo ir Gintarą Skobą, Sigitą Čiapą bei daugelį kitų ties legalaus verslo ir nusikalstamo pasaulio riba balansuojančių kauniečių. Nedaug kam tai padėjo.
Vienas pirmųjų už reketą Kaune teistas (1983 metais) Vytautas Matusevičius (Matas) jau seniai nutraukė ryšius su sena kompanija, trokšta tik ramaus gyvenimo. Tačiau ir jis jaučia iš praeities glūdumų į nugarą įbestą žvilgsnį: „Kada gi būsiu paliktas ramybėje? Taip ir bijau, kad nepradėtų vėl manęs tąsyti, prikaišioti“, – guodėsi V.Matusevičius.
Tad ar įmanoma pabėgti nuo kulkos, jei joje sulydyti tavo slegiantys praeities darbai? Gyvenimas rodo – vilčių yra. Bet nedaug.
Dešimt metų liejosi kraujas
Per pastaruosius dešimt metų kulkos išskynė didžiąją dalį Kauno mafijos „elito“.
Startas kruvinajai serijai buvo duotas 1996 m. balandį – vaikų akivaizdoje nužudytas prieštaringos reputacijos verslininkas, „Agoros“ prezidentas Sigitas Čepas.
1997 m. prie meilužės namų nušautas boksininkas Gintautas Bakanauskas (nuotr.). Po metų toks pat likimas ištiko jo bendrininką Ričardą Garnį (Karką).
1998 m. spalį prie garažų nužudytas vienas talentingiausių jėgos sporto pažibų, Lietuvos dziudo federacijos viceprezidentas Vidmantas Stankevičius (Stankė).
2000 m. gegužę „Merkurijaus“ kieme mažametės dukros akivaizdoje nušautas J.Bielskiui skersai kelio stojęs Ramūnas Kuzminas (Ramaškė).
2002 m. pavasarį kulkos suvarpė pasiligojusį mafijos veteraną Algimantą Mickevičių (Kryžių). Netrukus nušaunamas ir su juo bendravęs „Kryžkelės“ gaujos vadas Artūras Šatas.
2004 m. balandį kulkos nutraukė Valdo Jakučio – buvusio kontrabandininko, tapusio solidžiu verslininku, gyvybę.
Tai – tik dalis kraupaus sąrašo, kuriame – Kauno šešėlinio pasaulio įžymybių pavardės. Dauguma jų kulkos sulaukė tada, kai liovėsi daryti nusikaltimus ir pradėjo ieškoti legalių pragyvenimo šaltinių.
Svarbus patino įvaizdis
Vitalijus Žukas,
psichoanalitikas
„Už buvusių kalinių, mafijos lyderių ištekančios moterys – gana dažnas reiškinys. Psichologiniu lygmeniu jis paaiškinamas nesunkiai. Tam tikrą, gana gausiai atstovaujamą moterų tipažą traukia vadinamasis „agresyvaus patino tipas“.
Atkreipkite dėmesį, kad nusikalstamų grupuočių atstovai nesunkiai suranda už save gerokai jaunesnių, gražių ir išsilavinusių merginų. Jų pasirinkimą nesąmoningai paveikia „tėvo patino“ įvaizdis. Jis suteikia labiau pažeidžiamoms moterims saugumo jausmą. Nors iš tikrųjų to saugumo jos kaip tik ir nesulaukia.
Be to, moteris yra motina, kuriai svarbiausia vaikų gerovė. Todėl jos ieško vyro lyderio, nors ir su neigiamu ženklu, tikėdamos, kad toks sugebės pasirūpinti vaikais, šeimos gerove. Stiprus lyderis vyras moterims dažnai atrodo kaip stiprių šeimos ryšių pagrindas.“
Nubraukti praeitį sunku
Ričardas Girdziušas,
advokatas
„Teistam žmogui prisitaikyti prie normalaus, legalaus gyvenimo labai sudėtinga. Jeigu toks imasi verslo, iš karto kyla klausimas – o iš kur lėšos? Pavyzdys gali būti H.Daktaras – ko tik jis ar jo artimieji nesiimtų, iš anksto manoma, kad daro kažką nusikalstama, plauna pinigus.
Teistas asmuo, ypač priklausęs nusikalstamoms organizacijoms, ir legaliai įsidarbinęs, sukelia daug keblumų tokioms įmonėms – jos nuolat tikrinamos, tai kenkia firmos vadovų prestižui, atbaido verslo partnerius.
Negaliu komentuoti, ar visada pagrįstai taikomas Užkardymo įstatymas. Sprendimas taikyti judėjimo laisvės ir bendravimo apribojimą remiasi slapta policijos medžiaga, kuri advokatui neatskleidžiama. Neįmanoma nuginčyti sprendimo, kai nežinai, kokiais faktais jis pagrįstas.“
Gen. time: 0.0976
© xneox.com