Kur nubyra gerumo akcijoms paaukoti žmonių litai?

Graudžiomis istorijomis apie likimo nuskriaustus vaikus ar senelius iš žmonių išvilioti pinigai nebūtinai atitenka tiems, kam sujaudinti piliečiai skiria savo aukas. Litai leidžiami ir labdaros organizatorių atlyginimams, ir žvaigždžių automobilių degalams.

"Tai yra lupikavimas"

Gruodis – mėnuo, kai iš žmonių ypač reikalaujama gerumo. Akcijos, kurių pagrindinis tikslas – surinkti kuo daugiau pinigų, kone kasdien keičia viena kitą.

Įkyriai brukamų jautrių istorijų sujaudinti žmonės griebia telefonus ir nė negalvodami spaudo mygtukus, kad tik kuo daugiau paaukotų globos namuose augantiems vaikams, ligoniams ar vienišiems senoliams.

„Esu tikra, kad tokios akcijos tėra lupikavimas, noras ir žmonių susirinkti kuo daugiau pinigų. Tačiau didelis klausimas, ar jie tikrai pasiekia tuos, kam aukos buvo skirtos“, – abejojo klaipėdietė Salomėja (pavardė redakcijai žinoma, – V.S.).

Įtarti įvairius labdaros kaulytojus ji turi pagrindą. Moteris augina neįgalią dukterį. 26 metų mergina nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

„22 metus esu našlė ir mergaitę auginau viena. Man niekada niekas nepasiūlė jokios paramos, nors televizijos kasmet organizuoja akcijas ir renka pinigus neįgaliems vaikams. Todėl ir kyla klausimas – kam tie litai atitenka?“ – pečiais traukė pašnekovė.

Paklausta, ar jai reikalinga parama, moteris susigraudino: „Užtenka to, ką turiu. Išmokau gyventi. Dirbau trijuose darbuose, dienos nuo nakties neskyriau. Bet pikta, kad tie žmonių suaukoti pinigai nepasiekia tų, kam jų išties reikia“.

Paaukojo 600 tūkst. litų

Moters abejonės, kad iš žmonių surinkti pinigai nugula labdaros organizatorių kišenėse ar yra panaudojami ne visai kilniems tikslams, ne iš piršto laužtos.

„Klaipėda“ išsiaiškino, jog dalis suaukotų pinigų pagerina ir tų žmonių, kuriems nereikia paramos, gyvenimus.

Tūkstančius gyventojų sujaudino neseniai vienos komercinės televizijos transliuotas paramos koncertas „Mums reikia tavęs“. Žiūrovai galėjo išvysti graudžių istorijų apie vienišus, ligotus senukus, kuriems Maltos ordino savanoriai kasdien atneša karštos sriubos.

Paramos koncerto tikslas – surinkti pinigų, kad ir kitąmet senoliai gautų karšto maisto. Žmonės buvo dosnūs – paaukojo daugiau nei 600 tūkst. litų.

„Šie pinigai bus panaudoti konkrečiai projektui „Maistas ant ratų“. Tačiau negaliu pasakyti, kad iš kiekvieno lito bus išvirta sriuba“, – atskleidė Maltos ordino viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė Jolanta Lunevičienė.

Aukos – algoms

Nors buvo skelbiama, kad maistą senukams neša savanoriai ir visi suaukoti pinigai bus skirti sriubai visus metus virti, paaiškėjo, jog realybė kitokia.

„Ne visuose miestuose sriubą žmonėms neša savanoriai. Kai kur turime samdyti žmones, jiems mokėti atlyginimus. Darbas yra žiauriai kruopštus ir sunkus. Be to, kainuoja kuras, logistika. Visos šios išlaidos taip pat bus padengtos iš suaukotų pinigų“, – neslėpė J.Lunevičienė.

Skaičius, kiek senukų bus maitinama už tuos 600 tūkst. litų, taip pat šiek tiek šokiruoja. Pasirodo, Klaipėdoje karšto maisto sulaukia 30 garbaus amžiaus žmonių.

Kai kuriems miestiečiams kilo abejonių, jog iš seneliams paaukotų pinigų buvo padengti ir paramos koncerto organizavimo kaštai. J.Lunevičienė tokius įtarimus atmetė – esą šioms išlaidoms padengti buvo skirti rėmėjų pinigai.

„Suprantama, ne visi atlikėjai pasirodė be honoraro. Be to, reikėjo mokėti ir koncerto organizatoriams. Mes nesame ta organizacija, kuri sukinėtų rankas ir reikalautų dirbti be atlygio“, – aiškino Maltos ordino atstovė.

Išlaidos – administravimui

Tautiečiai bene dosniausiai aukoja per vieną garsiausių Lietuvoje „Išsipildymo“ akciją. Surinkti pinigai skiriami vaikų globos namams, ligoniukams.

Tačiau ne visi paaukoti litai pasiekia vaikus. Anot akcijos globėjos Nomedos Marčėnaitės, 4–5 proc. surinktų pinigų skiriami administracinėms išlaidoms padengti.

„Išsipildymo“ akciją administruoja labdaros fondas „Vienybė“.

„Mes labai taupome. Įprastai visame pasaulyje administravimo išlaidoms yra skiriama 10 proc. nuo surinktos sumos. Žmonėms reikia skambinti į globos namus, važiuoti pas vaikus. Tai kainuoja. Be to, administracinėms išlaidoms priskiriami ir atlyginimai“, – teigė N.Marčėnaitė.

Praėjusiais metais per „Išsipildymo“ akciją buvo paaukota apie 2 mln. litų. Vadinasi, administracinėms išlaidoms atiteko apie 100 tūkst. litų.

Paklausta, ar neįmanoma rasti rėmėjų, kurie padengtų šią sumą, o visus žmonių paaukotus pinigus skirti vaikams, N.Marčėnaitė teigė, kad jų ieškoma, tačiau neįžvelgė nieko blogo dėl tokių šalutinių išlaidų.

„Aš kaip žmogus laiduoju, kad visi paaukoti pinigai yra naudojami skaidriai ir skiriami vaikams bei jų gerovei. Mes visas išlaidas viešiname, atliekami auditai. Žmonės arba pasitiki, arba ne“, – samprotavo N.Marčėnaitė.

Nori ir pasipelnyti

Ir N.Marčėnaitė, ir Maltos ordino atstovė tvirtino, jog mobiliojo ryšio operatoriai neima administravimo mokesčių – perveda visus žmonių skambučiais ir trumposiomis žinutėmis paaukotus pinigus.

Tačiau Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė atskleidė, jog ryšio operatoriai tik ir laukia įvairių labdaros akcijų, nes jiems tai – puikus šansas pasipelnyti.

Taip vos nenutiko, kai Lietuvos jūrų muziejus su partneriais organizavo paramos koncertą „Padovanok delfinui šypseną“.

Tuomet žmonių buvo prašoma skambučiais ir trumposiomis žinutėmis paaukoti pinigų, už kuriuos būtų galima nusipirkti medicininės įrangos delfinams.

Gyvūnams neabejingi tautiečiai paaukojo beveik 500 tūkst. litų, tačiau Lietuvos jūrų muziejus turėjo gerokai pavargti, kol dalį šių pinigų atgavo iš vieno mobiliojo ryšio operatoriaus.

Reikėjo pagrasinti

„Nutiko tai, ko nesitikėjome. Vienas operatorius bandė įrodyti, jog sutartyje įrašyta, kad jis turi pervesti tik tuos pinigus, kuriuos žmonės paaukojo skambindami. Esą trumposiomis žinutėmis paaukoti litai mums nepriklauso. Viskas baigėsi tuo, jog paskambinau tos bendrovės atstovui spaudai ir pasakiau, kad paviešinsiu tokį poelgį. Tik po tokio savotiško grasinimo buvo pervesti visi pinigai“, – atvirai kalbėjo N.Puteikienė.

Paklausta, ar visi paaukoti maždaug 500 tūkst. litų buvo išleisti tikslingai delfinams, pašnekovė atskleidė, jog dalis šios sumos buvo skirta koncerto organizavimo kaštams padengti.

Nors visi atlikėjai koncertavo be honoraro, tačiau reikėjo pinigų scenai pastatyti, įgarsinimui. Litų buvo skirta ir atlikėjų kelionės į Smiltynę išlaidoms.

„Tos šalutinės išlaidos nėra didelės, o už suaukotus pinigus nupirkome daug delfinų sveikatai reikalingos medicininės įrangos“, – tikino N.Puteikienė.

Rasa Senkienė, "Lietuvos Carito" koordinatorė Klaipėdos apskrityje

Aš nesu nusiteikusi prieš tokias akcijas, kai žmonės kviečiami aukoti skambučiais ar trumposiomis žinutėmis. Tačiau manau, jog kur kas naudingiau paramą suteikti tiesiogiai, tuomet nereikės dalies aukų atiduoti mobiliojo ryšio operatoriams. Dažnai į mus kreipiasi žmonės, kurie sako norį paaukoti pinigų. Visada pasiūlome nueiti pas konkretų žmogų ir jam padėti. Duodame adresą, kad geraširdis aplankytų senuką, jam nuneštų maisto, gal net už butą sumokėtų. Tos trumposios žinutės, manau, tik augina operatorių apetitą, o jiems paramos tikrai nereikia.

Papildyta:

Faktai apie labdaros gavėjus ir teikėjus

Labdarą gali rinkti ir teikti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ar padaliniai.

Labdarą gali gauti neįgalieji, ligoniai, vaikai, našlaičiai, nedirbantys pensininkai, socialiai remtinos šeimos, asmenys, nukentėję nuo karo, gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.

Gyventojams, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą nėra labdaros gavėjai, perduotos piniginės lėšos labdara nepripažįstamos ir apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Tokios vieno žmogaus kitam suteiktos lėšos gali būti pripažįstamos kaip dovana ir yra neapmokestinamos, jei per metus neviršija 8 tūkst. litų.

Valstybinė mokesčių inspekcija kiekvienu atveju individualiai vertina paramos skyrimą į nelaimę patekusiems žmonėms, tačiau rekomenduoja, kad nekiltų papildomų rūpesčių, paramą teikti per labdaros ir paramos organizaciją.

Kiekvienas gyventojas, paaukojęs pinigų, turi teisę pareikalauti iš organizacijos pateikti dokumentus ir paaiškinimus apie šių lėšų panaudojimą. Kilus abejonėms, kad lėšos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį ar iššvaistytos, gyventojas gali kreiptis į kontroliuojančias institucijas.