Kuriuose Lietuvos miestuose moteriai mažiausiai šansų susirasti vyrą

Lietuvoje 1000 šalies vyrų tenka 1169 moterys. Tai reiškia, kad mūsų visuomenėje bent 17 proc. moterų gyvena be vyro namuose, nes jų tiesiog fiziškai daugiau. Pasak statistikos, net penktadaliu daugiau moterų nei vyrų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse, 18 proc. – Panevėžio, 17 proc. – Šiaulių apskrityje. Tuo tarpu Marijampolės apskrityje skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus buvo mažiausias.

Lietuvos visuomenė – viena moteriškiausių ES

Išankstiniais surašymo vertinimais, 2011 m. moterys sudarė 54 procentus visų šalies gyventojų, praneša Statistikos departamentas. Moterų buvo 238 tūkst. (17 proc.) daugiau nei vyrų. Palyginti su 2001 m., skirtumas vyrų nenaudai padidėjo 3 proc. Tuomet moterų buvo 225,6 tūkst., arba 14 proc., daugiau negu vyrų.

Net penktadaliu daugiau moterų nei vyrų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse, 18 procentų – Panevėžio, 17 procentų – Šiaulių apskrityje. Mažiausias (11 proc.) skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus buvo Marijampolės apskrityje. Daugiau moterų nei vyrų gyveno visose savivaldybėse: 12 savivaldybių moterų buvo iki 10 proc. daugiau nei vyrų, 30 savivaldybių – 11–15 proc., 10 savivaldybių – 16–20 proc., o 8 savivaldybėse moterų skaičius viršijo vyrų daugiau nei 21 proc.

Surašymo duomenimis, vidutiniškai 1000 šalies vyrų teko 1169 moterys (2001 m. – 1139), daugiausia – Kauno rajono (1677), Kauno (1496), Panevėžio (1263), Palangos (1238) miestų savivaldybėse bei Druskininkų savivaldybėje (1236). Europos Sąjungos (ES) šalyse 100 vyrų vidutiniškai tenka 105 moterys.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, išgirdęs skaičius, pajuokavo, kad vyrams, matyt, gyventi sunkiau, todėl jie nyksta. Kita vertus, statistika labai palanki vyrams – kuo mažiau konkurencijos, tuo geriau.

„O jei rimtai, manau, nevienodam santykiui savivaldybėse tarp vyrų ir moterų įtakos turi nevienodas vyriškų ir moteriškų darbo vietų sektorių pasiskirstymas. Nors šiais laikais moteris gali ir įsižeisti išgirdusi, kad kažkoks darbas jai netinka, visgi malkas skaldanti moteris atrodo keisčiau nei tą patį darantis vyras.

Pavyzdžiui, Druskininkai ir Palanga yra kurortiniai miestai, kuriuose labai populiarus paslaugų sektorius, o šioje srityje tradiciškai dirba daugiau moterų, todėl joms šiuose miestuose daugiausiai darbo vietų. Marijampolėje kažkada taip pat buvo verpimo verslas, tačiau dabar galbūt daugiau darbo vietų atsirado vyriškoms profesijoms, todėl šioje savivaldybėje skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus mažesnis“, - svarstė pašnekovas.

Vyrai pradeda nykti jau nuo 30-ties

Anot Socialinių tyrimų instituto demografės prof. Vandos Stankūnienės, ors gamtos surėdyta taip, kad gimsta daugiau berniukų, šis santykis išsilaiko tik maždaug iki 30 metų – kol vyrai nepradeda mirti. Nuo tokio amžiaus Lietuvoje daugėja moterų. Švedijoje, pavyzdžiui, santykis vyrų nenaudai ima keistis tik nuo 60-ties metų.

Vokietijos Maxo Planko demografinių tyrimų institute dirbančio mokslininko Domanto Jasilionio duomenimis, Vokietijoje vyras gali tikėtis išgyventi 75-76 metus, Japonijoje – 78 metus. Vos 9-10 proc. Lietuvos vyrų gyvena tiek pat, kiek vidutinis japonas – maždaug 78 metus. Apie 8 proc. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė panaši į kai kurių besivystančių Afrikos šalių. Dar apie 30 proc. gyventojų mirtingumo situacija artima Rusijai.

ES pensijos sulaukia apie 80 proc. vyrų. Tuo tarpu Lietuvoje, 2009 m. mirtingumo pagal amžių duomenimis, beveik 40 proc. gimusių vyrų nesulaukia 65 metų. Šiuo metu priešlaikinis lietuvių vyrų mirtingumas – didžiausias ES. Kaip parodė tarptautinis Lyčių ir kartų tyrimas, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra daugiau kaip 3 metais trumpesnė nei prieš 40 metų.

Anot D. Jasilionio, viena iš didėjančio mirtingumo hipotezių – socioekonominiai gyventojų skirtumai. Tiek socialinę, tiek ekonominę pažangą Lietuvoje pajuto tik tam tikros nedidelės socialinės grupės – miestiečiai su didesnėmis pajamomis ir aukštesniu išsilavinimu. Žemesniuose sluoksniuose situacija netgi blogėjo. Taigi sėkminga ekonominė raida negarantavo gerovės visiems.

Šią prielaidą patvirtina skaičiai. Nors 2000-2007 . ekonomika mūsų šalyje augo, demografai užfiksavo, kad šiuo periodu vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo beveik 2 metais, o moterų nepakito. Vėliau, 2007–2009 m., tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė reikšmingai išaugo (atitinkamai 2,6 ir 1,4 metų), tačiau vis tiek išliko trumpiausia ES.

Įdomu, kad trisdešimtmečių Lietuvos vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė daugiau nei 11 metų ilgesnė nei vyrų, kurių išsilavinimas žemesnis už vidurinį. Naujausi duomenys taip pat atskleidė, kad suaugusių vyrų, dirbančių žemės ūkyje, arba nekvalifikuotą darbą dirbančių darbininkų mirtingumas daugiau nei tris kartus viršija nerankinį darbą dirbančių ų darbuotojų mirtingumą.

Vyrai gyvena 11 metų trumpiau nei moterys

Demografinių tyrimų instituto duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 67,5, o moterų – 78,6 metų. Pagal šį rodiklį Lietuvos vyrai gyveno vidutiniškai 10 metų, o moterys – beveik 5 metais trumpiau nei 15-koje ES šalių senbuvių. Nemažas atotrūkis ir lyginant Lietuvos bei 12 naujųjų ES šalių vyrų rodiklius (skiriasi apie 4 metus). 2009 m. duomenimis,
Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė buvo mažiausia tarp trijų Baltijos šalių, o moterų lenkė tik Latviją.

Tai aiškinama keliomis priežastimis. Viena vertus, Lietuvos sveikatos tyrimai rodo, kad didelė visuomenės, ypač vyrų dalis, neturi nei atitinkamų sveikatos žinių, nei materialinių galimybių teikti pirmenybę sveikam gyvenimo būdui. Kita vertus, Lietuvai iki šiol nepavyko pasiekti esminio lūžio pertvarkant sveikatos priežiūros sistemą. Pavyzdžiui, 2000–2007 m. užfiksuotas vyrų mirtingumo dėl ligų, kurias galima išgydyti, didėjimas ir tris kartus išaugęs vyrų mirtingumas nuo su alkoholio vartojimu susijusių kepenų ligų.

Nepaisant 2008–2009 m. priimtų antialkoholinių įstatymų teigiamo poveikio, vyrų mirtingumas dėl su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių ir išorinių mirties priežasčių išlieka vienas aukščiausių ES.