Lenkijos prekybos centrai vilioja reklamomis jau ir Lietuvos spaudoje

Lenkijos prekybos centrai
vilioja reklamomis jau ir
Lietuvos spaudoje

Į Lenkiją pigesnių produktų
įsigyti važiuojantys tautiečiai
– ne naujiena. Tačiau
Lenkijoje įsikūrę prekybos
centrai nusprendė prisivilioti
daugiau pirkėjų iš Lietuvos
pasitelkdami ir reklamą mūsų
šalies spaudoje.
Mažesnės maisto produktų
kainos ir palankesnis zloto
kursas traukia Lietuvos
gyventojus apsipirkti Lenkijos
šiaurėje. Tačiau atrodo, kad
Lenkijoje esantys prekybos
centrai užsimojo užsidirbti
dar daugiau iš lietuvių.
Nacionalinio dienraščio
„Lietuvos rytas" trečiame
puslapyje puikuojasi
spalvinga reklama, kurią
išsipirko Lenkijoje esantis
prekybos centras „Kaufman".
Laikraščio skaitytojai viliojami
apsilankyti Suvalkuose,
Alėckoje, Lukase, Augustave
ir „sutaupyti dar daugiau".
© DELFI
Skambiu šūkiu „Pigios prekės
Lenkijoje!" papuoštoje
reklamoje siūloma įsigyti
viščiukų ketvirčių už
maždaug 4,65 Lt (5,49 PLN),
Sopoto nugarinės už 13,47 Lt
(15,90 PLN), alaus „Žywiec" 6
skardines už 13,55 Lt (15,99
PLN).
Prekių kainų palyginimo
sistemos „Price On"
duomenimis, lietuviškoje
„IKI" viščiukų broilerių
ketvirčiai (1 kg) kainuoja 6,99
Lt, „Prismoje" - 7,49 Lt.
Kiauliena lietuviškuose
prekybos centruose irgi
brangesnė: „Prismoje" ir
„Norfoje" kiaulienos
nugarinės (1 kg) kaina
nurodyta 17,99 Lt, „Rimi" -
18,99 Lt. Už šešias skardines
lenkiško alaus „Rimi" teks
mokėti 14,88 Lt (2,48 Lt/vnt.)
, o „Maximoje" ir „Prismoje" -
16,14 Lt (2,69 Lt/vnt.).
Prekybininkų atstovas: tai
ženklas valdžiai
Lietuvos prekybos įmonių
asociacijos direktorius
Laurynas Vilimas nebuvo
nustebęs Lenkijos prekybos
centro rinkodaros žingsniu,
tačiau pabrėžė, kad tai dar
vienas signalas apie iš
Lietuvos „išplaukiančius"
vartotojų pinigus.

„Tai yra pats geriausias
pavyzdys ir rimčiausias
signalas tiek rinkai, tiek netgi
valdžios atstovams suvokti,
kokia yra realybė", - teigė jis.
Asociacijos atstovas teigė,
kad yra skaičiuojama, jog per
metus dėl Lenkijoje kasdienio
vartojimo prekes perkančių
Lietuvos gyventojų yra
prarandama apie 500 mln. Lt.
Lenkų skaičiavimu, apie 1
mlrd. Lt.
„Vertinant šiuose rėmuose
mes galime matyti, kiek
lietuviškų pinigų išvažiuoja į
Lenkiją", - pabrėžė
pašnekovas.
Komentuodamas apie
lietuviškame dienraštyje
perkamą lenkų reklamą, L.
Vilimas pastebėjo, kad
reklama perkama ne
regioninėje, o nacionalinėje
spaudoje, kurios auditorija
yra didieji miestai.
„Šiai dienai į Lenkiją važiuoja
ne tik gyventojai iš pasienio,
bet ir iš centrinės Lietuvos.
Mastas yra reguliarus ir
pakankamai didelis.
Apklausos rodo, kad
apsipirkimas Lenkijoje jau
vyksta ne tik mažiausias
pajamas gaunančių asmenų,
bet ir vidutines, ir
aukštesnes", - kalbėjo
asociacijos direktorius.
L. Vilimas kalbėjo tikintis, kad
vienintelis būdas konkuruoti
su pigiais lenkiškais maisto
produktais – mokestinės
lengvatos šiems gaminiams
Lietuvoje.
„Maistas yra pagrindinis
motyvatorius, kuris žmones
paskatina taupyti. Lietuva,
panaikinusi lengvatas 2009
m., padarė sau meškos
paslaugą. Buvo norima
surinkti daugiau pridėtinės
vertės mokesčio, o padaryta
tai, ką mes matome toje
reklamoje. Paskatinta pinigų
emigracija", - šnekėjo
pašnekovas.