Liūdna ir pamokanti istorija apie tai, kaip mūsų šeima pirko kačiuką

Turbūt dažna šeima Lietuvoje turi naminį gyvūną, kuris yra šeimos narys, atneša daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Vieniems labiau patinka šunys, kitiems katės, o kiti renkasi žiurkėnus, žuveles, paukščiukus ar retesnius gyvūnus. Tačiau pradėkime nuo pradžių.

Šeima nusprendžia įsigyti naminį gyvūną, pavyzdžiui, katiną. Yra du keliai: gyvūną gali padovanoti kas iš pažįstamų arba galima jį nusipirkti patiems. Jeigu jau pasirenkame antrą kelią - perkame, tai iškyla klausimas – ar pirkti grynaveislį, ar paprastą kiemo rainį. Tokį nesunku įsigyti – internete gausu skelbimų, turguje bobutės krepšiuose pardavinėja. Nedaug ir kainuoja.

Jeigu jau nusprendėte įsigyti veislinį katiną, kelias sunkesnis ir piniginę reiks pakrapštyti. Pirmiausia reikia nuspręsti, kokios veislės, išvaizdos ir charakterio katinas yra arčiau širdies. Verta ir kačių parodoje apsilankyti, kad pamatytumėte, kaip atrodys jūsų naujasis šeimos narys. Na, o jeigu jau išsirinkote ir įsitikinote, kad tik ši veislė jums labiausiai tinka, tada – pirmyn į paieškas.

Noriu papasakoti vieną pamokančią katino pirkimo istoriją, kad žmonės nebūtų tokie pasitikintys ir jų negalėtų lengvai apgauti veislynų verslininkai.

Viena šeima nusprendė vaikams padovanoti katinėlį. Po ilgų ieškojimų ir diskusijų visi nusprendė, kad norėtų nusipirkti Meino meškėnų katiną – mat jie užauga dideli, sveria 9-11 kg, yra draugiški ir linksmi.

Paieškojus internete pasirinkimas nebuvo labai didelis, gal tik du veislynai tuo metu turėjo mažų kačiukų. Apžiūrėję nusprendėme užsisakyti kačiuką iš Palangoje esančio veislyno „Amber Sun“. Kaina nemaža - siekia 2000 Lt, buvo tuo metu didžiausia, bet pabendravus su veisėja Audra Navikiene susitarėme, kad rezervuojame gyvūnėlį. Rezervacija paprasta, pervedi užstatą 500 Lt internetu - tai yra garantas, kad tu imsi sutartą katiną ir kad veisėjas tau jį parduos. Toks tarpusavio susitarimas.

Kadangi kačiukai buvo tik mėnesio, o veisliniai katinai gali keliauti į namus tik 3 mėnesių, kai yra paskiepyti, su mikroschemomis, dar reikėjo laukti du mėnesius. Ypač vaikai laukė, kada ateis ta diena. Nebegalėdami sulaukti, išprašė, kad nuvažiuotumėme nors trumpam aplankyti kačiuko, pasižiūrėti.

Sukorėme ilgą kelią iš Vilniaus iki Palangos ir atgal. Apimti emocijų po šio pasimatymo vaikai dar kelias dienas kalbėjo, kaip žaidė su mažyliu. Pasistatė savo kambaryje jo nuotrauką ir kantriai laukė, kada gi ateis ta laiminga diena, kai jis atkeliaus į namus. Visą tą laiką bendravome su veisėja, kaip jį auginti, kaip prižiūrėti, pamatydavome katinėlį per „Skype“. Per tą laiką visi jau spėjome prisirišti prie jo ir dažnai kalbėjomės, kaip bus, kaip parsivešime. Tik prieš atiduodama veisėja paklausė, ar galėtų su kačiuku dalyvauti Rygoje vyksiančioje kačių parodoje – norinti nuvežti visą vadą. Sutikome, atrodė, nieko čia bloga. Sutarėme, kad po parodos mes atvažiuosim iki Šiaulių ir paimsim mažylį.

Ir pagaliau ta laiminga diena atėjo! Vaikai nuo pat ryto apsirengę, pasiruošę kelionei vaikščiojo ir vis kalbėjo, kad šiandien jų laimingiausia diena. Suaugusieji irgi džiaugsmingai žvalgėsi į laikrodį, kada galės pajudėti Šiaulių link. Sutartą valandą skambinam, kada mums pajudėti, tačiau veisėja A. Navikienė kaip perkūnu iš giedro dangaus praneša: „Turiu jums blogą žinią – katinėlį gerai įvertino parodoje, todėl jo jums nebeparduosime… Sakau, tai kaip, mes gi susitarėm, laukėme du mėnesius ir apmokėtas avansas. O ji - ką darysi, taip būna, mes jo neparduosim, susiraskite kitą katiną.”

Vaikams žemė išslydo iš po kojų, kad galima tokia apgaulė, verkė dvi dienas. Suaugusieji irgi jautėsi apgauti. Po tokio stulbinančio žingsnio paprašėme, kad mums grąžintų rankpinigius, sutarties netesybų pinigus, kompensuotų kelionės išlaidas, jei jau jie taip elgiasi. Tačiau veisėjos vyras pagrasino, kad mus perduos policijai už pinigų prievartavimą. Štai tau ir nusipirkom katiną.

Lietuvoje perkant augintinį apsidraudžia tik veisėjas, su pirkėju jis gali elgtis kaip nori. Čia jau tavo paties pirkėjo problema. Teisiškai, pasirodo, nieko neįrodysi, rankpinigių sutartis nesudaryta, pirkimo-pardavimo sutarties irgi nėra. Taigi, mieli žmonės, prieš mokėdami didesnes sumas būtinai reikalaukite sutarčių – bent galėsite išsireikalauti kažkiek už moralinę nuoskaudą.

Veisėjai apsidraudžia – reikia pasirašyti sutartį, kad pasižadi kastruoti ar sterilizuoti katiną, ir gauni katino dokumentus tik tada, kai pristatai pažymą iš veterinarijos klinikos, kad atlikta operacija. Ar čia nepažeidžiama pirkėjo teisė? Juk jeigu sumoki pinigus, tai nusiperki „prekę“ ir ji tampa tavo nuosavybe.

O kas apgins pirkėjo teisę, jeigu sumoki nemažus pinigus už veislinį katiną, o jis buvo parduotas su dabar vis dažniau pasitaikančiu kačių korona virus, nuo kurio katinas, nesulaukęs metų amžiaus, miršta? Pirkdamas nedarai tyrimų, pasitiki veisėju. Kur kreiptis? Kas gali padėti?

„Amber Sun“: „Susitarimo nebuvo“

Portalo lrytas.lt žurnalistams pasidomėjus, kodėl kačiukas šeimai nebuvo parduotas, veislyno „Amber Sun“ atstovai aiškino, kad jokio susitarimo su pirkėja nebuvo. "500 litų pirkėja buvo mums pervedusi savo iniciatyva, bet kadangi jokių sutarčių su ja nebuvo sudaryta, avansą jai grąžinome, - paaiškino „Amber Sun“ atstovė. - Kadangi nebuvom įsipareigoję parduoti, nemanome, kad turime pareigą parduoti."

„Amber Sun“ atstovės žiniomis, pirkėja anksčiau turėjo kačiuką, kuris mirė dėl korona viruso. „Rūpindamiesi savo augintinių likimu net ir po pardavimo naujiems šeimininkams, neplanuojame jai parduoti kačiuko. Mūsų veislyno principas - katės yra šeimos ir žmogaus draugai, o ne daiktas“, - lrytas.lt teigė veislyno atstovė.