Lietuvai gresia nacizmo renesansas?

Ar ideologija, turėjusi atsidurti kapuose kartu su žiauriuoju diktatoriumi Adolfu Hitleriu, XXI a. įgauna naują pagreitį? Pasaulyje kuriasi agresyvios neonacių grupuotės ir politinės partijos, panašių reiškinių užuomazgų pastebima ir Lietuvoje. Tačiau ar verta sunerimti?

Didžioji Britanija: BNP siautėjimas

Nors Didžiojoje Britanijoje visuomet buvo ultradešiniosioms pažiūroms artimų žmonių, situacija paaštrėjo tik tada, kai prieš kelerius metus buvo įkurta BNP, arba Britų nacionalinė partija, kuri net pateko į Europos Parlamentą.

Idėja iš pirmo žvilgsnio tikrai neprasta: partija propaguoja meilę gimtajai šaliai, kovoja už britų karių teises Afganistane, nori padėti bedarbiams ir senjorams. Deja, realybėje jų veiksmai nė iš tolo neprimena išsikeltų idėjų.

BNP pusiau slapta įkūrė ir EDL (angl. – English Defence League). EDL kiek primena Hitlerio SS smogikus. Liberaliųjų judėjimų atstovų teigimu, jie organizuoja maršus, kuriuose aiškiai propaguoja tautinę nesantaiką, o po jų (tik jau ne viešai) vyksta smurtiniai „reidai“ į kitataučių rajonus. Tiesa, popieriuje jie mėgsta prirašyti „taikūs protestai prieš musulmonus“.

Rusija: žudynės ir agresija

Rusijos neonaciai ir visi Hitlerio simbolikos nešiotojai turbūt nežino, kad jis niekada nereiškė simpatijų nei Rusijai, nei kitiems slavams. Hitleris slavų nelaikė visaverčiais žmonėmis ir kartais ant jų sakydavo „visai kaip žydai“. Kyla klausimas, kodėl rusų neonaciai garbina žmogų, kuris jų aiškiai nekentė? Greičiausiai dėl to, kad didžioji dalis neonacių net nėra skaitę Hitlerio veikalų, o prie judėjimo prisijungia tik vedami bandos instinkto ir begalinės agresijos.

Dabartiniai Rusijos nacistai turbūt yra patys žiauriausi. Jie ne tik sumuša, bet ir žudo kitataučius. Prieš kelerius metus internete pasirodė vaizdelis, kaip prieš didelę Trečiojo reicho vėliavą du neonaciai žiauriai nužudo du tamsaus gymio žmones: vienam nupjauna galvą, kitą nušauna. Vėliau savo poelgį užbaigia nacių sveikinimu. Ir tai – tik lašelis jūroje.

Be emigrantų, rusų neonaciai žudo ir įvairių jų ideologijai nepritariančių judėjimų atstovus. Dažniausiai – jų lyderius. Prieš keletą metų peiliais ir beisbolo lazdomis ginkluoti neonaciai užpuolė apleistoje metro stotyje vykusio roko koncerto publiką. Panašūs išpuoliai vyksta kas mėnesį, jie vadinami „šalies valymu“.

2011–2012 m. neonacių atakų Rusijoje buvo ypač daug. Nuteistos kelios grupuotės, visos jos buvo nužudžiusios bent po kelias dešimtis žmonių. Tiesa, policija net jei ir sulaiko neonacius, nusikaltimai dažnai lieka neištirti, kaltieji – nenubausti. Antifašistinės organizacijos teigia, kad dauguma neonacių grupuotėms vadovaujančių asmenų užima aukštus postus valstybės institucijose ir tiesiog dangsto saviškius.

Vokietija: apiplėšiami bankai

Ilgą laiką neonaciai Vokietijoje buvo beveik nepastebimi, dažniausiai – dėl griežtos valdžios kontrolės, nes Vokietijoje nacizmo tema ypač skaudi. Tam, kad išlaikytų gerą šalies įvaizdį, valdžios pareigūnai labai stengėsi, ypač šaliai tapus ES dalimi. Tačiau nuo 2011-ųjų Vokietijoje vyksta tikras „nacizmo pavasaris“.

2010 m. pabaigoje tyrėjai paskelbė, jog atrado liūdnai pagarsėjusios neonacių grupuotės NSU, arba Nacionalinio socialistų pogrindžio, juodąjį sąrašą, kurį sudarė 88 įvairūs kitataučiai arba juos užtariantys asmenys. Grupuotė apiplėšė 14 bankų ir nužudė mažiausiai 10 žmonių, be to, jos nariai kaltinami ir dėl kelių teroro išpuolių.

Beje, kuriasi naujos neonacių grupuotės, kai kuriuose miesteliuose, nors ir uždrausta, tačiau viešai demonstruojama nacistinė simbolika ir prie laužų dainuojamos Hitlerį šlovinančios odės.

Prieš Vokietijos nacionalinę partiją ataką surengė ir programišių grupuotė „Anonymous“. Ji paskelbė „Operation Blitzkrieg“, per kurią paviešino neonacių ir partijos atstovų pavardes bei kontaktinius duomenis.

Patys Vokietijos piliečiai nepritaria ne tik NSU, bet ir Vokietijos nacionalinės partijos veikimui. Net 73 proc. vokiečių nori, kad šios partijos neliktų.

Lietuva: situacija ramesnė

Lietuvoje taip pat yra žmonių, šlovinančių nacistines idėjas. Turbūt prisimenate 2008 m. kovo 11-ąją vykusį maršą, kuriame buvo apstu ne tik nacistinės simbolikos, bet ir rasistinių, grasinančių šūkių. Jau kitąmet priimtais įstatymais uždraustos skanduotės ir nacistinė simbolika. Vis dėlto dalyvių gretose net ir pernai dar buvo galima pamatyti SS simbolių (eitynių organizatoriai, tiesa, nuo tokių dalyvių lyg ir atsiribojo).

Per A.Hitlerio gimtadienį, balandžio 20 d., Lietuvoje kai kur vis dar keliama Trečiojo reicho vėliava ir pagausėja rasizmo išpuolių.

– Kaip manote, ar tai, kad nacionalistų, neonacių ir pan. judėjimai suaktyvėjo, kelia realią grėsmę? – „Vilniaus diena“ paklausė apžvalgininko Giedriaus Kaulakio.

– Kategoriškai teigti apie suaktyvėjimą aš nesiryžčiau – kiek pamenu, tai vyko ir prieš 10 metų. Galbūt pasikeitė tik metodai – judėjimams priklausantys asmenys dažniau išeina į viešumą. Prieš 10 metų vaikinai sėdėjo pogrindyje ir buvo tuo labai patenkinti. Kartu su viešuma atsiranda tam tikrų civilizuotesnės raiškos formų. Pavyzdžiui, tam, kad patektų į televiziją, jie kategoriškai neigia savo sąsajas su A.Hitleriu ir visa „hitlerine“ tradicija. Galbūt taip ir yra... Galbūt ultradešinieji nori papulti į viešosios politikos lauką, dalyvauti rinkimuose. O gali būti, kad ir kairiųjų pažiūrų atstovai nelabai ekstremistinius nacionalistus iš karto apšaukia naciais. Etiketės klijuojamos, ir tai nėra labai sąžininga.

Manyčiau, kad burbulas pučiamas ir dėl „Jie ateina!“. O kas tie „jie“, sunku apibrėžti. Ar tautininkas Gintaras Songaila gali būti sietinas su „jais“? Nes jeigu siejame jį, tai tada reikėtų ir Andrių Kubilių.

Jeigu pradėsime lipdyti etiketes, visas liberalias jėgas apšauksime anarchistais, demokratus – komunistais ir t. t.

– Kalbate apie burbulo pūtimą ir nereikalingą etikečių lipdymą, tačiau nepaneigiamas faktas, kad Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje jų dalyviai „puošiasi“ nacistine simbolika (ne tik svastikomis). Žinoma, eitynių organizatoriai teisinasi, kad tie žmonės yra „ne prie ko“. Kaip manote, ar tai tiesa, ar tik tam tikra viešųjų ryšių akcija?

– Šis reikalas gana slidus. Na, taip, idėjos, simbolika tikrai yra, ir tose gretose nemažai prijaučiančių tam, kas vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Be to, labai sunku atskirti, kiek ta simbolika yra tiesiog jaunatviško kvailumo ir maišto padarinys, o kiek – tikras idėjinis simpatizavimas. Man pačiam ne prie širdies tai, kad visada bandoma viską suvesti į tą nedidelę gaują „White power“ skustagalvių.

Manau, didesnė problema už tą saujelę neonacių yra ta, kad daug paprastų „baltųjų“ žmonių tuoj išdėstys savo nuomonę apie „negrus“, musulmonus, žydus, „žmones – ne žmones“ ir pan. Ir ne tik Lietuvoje, visose šalyse tokių žmonių labai daug, tiesiog jie nedrįsta pasisakyti viešai. Na, nes „tai yra negerai“ ir dar valdžia gali nubausti (juokiasi).

– Visgi užsienio spauda dažnai pasigauna būtent tų neonacių keliamas idėjas per Kovo 11-osios eitynes. Ar tai nekenkia tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui?

– Tokiose situacijose yra kelios išeitys. Nurodysiu visiškai priešingus būdus. Pavyzdžiui, Vokietija, kurioje kriminalizuotas bet koks įtartinas simboliūkštis, į kriminalinę statistiką traukiamos net jų užuominos. Kitoje pusėje yra Amerika, kurioje viskas leidžiama ir žmogus, apsikarstęs nacistine simbolika, gali laisvai žygiuoti balandžio 20 d. Tačiau jeigu represinis kelias būtų veiksmingas, tai Vokietijoje nebebūtų nė vieno nacio, o JAV jie klestėtų. O nei JAV jie klesti, nei Vokietijoje jie išnyko. Taigi represinėmis priemonėmis neonacių neišgaudysi, todėl manau, kad eiti reikia leisti visiems, kol tai nekelia grėsmės aplinkinių ir dalyvių sveikatai.

Vertinant iš saugumo tarnybų perspektyvos, taip net dar geriau: visi vienoje vietoje, galima nusifotografuoti veidus ir pan. O pogrindyje juk sunku visus sugaudyti ir susekti (juokiasi).

– Ar manote, kad saugumo tarnybos iš tiesų galėtų skirti savo jėgas ir išteklius neonaciams sekti?

Na, jeigu Eglei Kusaitei buvo skirta tiek jėgų, o neonaciai gerokai pavojingesni už tą nesusitupėjusią mergužėlę... Aišku, kaip minėjau, tas pavojus kartais gali būti įsivaizduojamas. Tačiau Anderso Breiviko pavyzdys parodė, kad perkūnas gali ir iš giedro dangaus trinktelėti.

Žygiui kovą pastojo valdžia ir teismas

Tuo tarpu pergalingam Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) žygiui Vilniaus centre Kovo 11-ąją kelią pastojo Vilniaus valdžia ir teismas. Kauno valdžia Vasario 16-ąją tokioms pat eitynėms neprieštaravo. Tad kas jie iš tiesų – fašistai, skustagalviai neonaciai ar tradicijas gerbiantys patriotai?

LTJS žygio Vilniaus centre kitą valstybei svarbią dieną, Kovo 11-ąją, nebus: Gedimino prospektu žygiuoti jiems dar sausio 10-ąją uždraudė Vilniaus savivaldybė, o šį antradienį – ir teismas.

„Upės gatvė nėra sakrali vieta, negali tokia šventė būti Gariūnuose. <...> Kiekvienai šventei yra jos vieta“, – reaguodamas į pasiūlymą eitynes rengti Upės gatvėje po teismo posėdžio žurnalistams sakė LTJS lyderis Julius Panka.
Savivaldybė sprendimą motyvuoja tuo, kad Gedimino prospekte pirmumo teisė suteikiama valstybės institucijų renginiams, tad vietos LTJS čia nebėra.

Pernai tradicinėse nacionalistų eitynėse minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie 900 žmonių. Nešina šalies trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas. Tačiau didžiausios žmogaus teisių gynėjų kritikos sulaukė skustagalvių dalyvavimas ir skanduotės „Lietuva lietuviams!“. Beje, žymus lietuvių muzikantas Viktoras Diawara teigia eitynių dalyvių buvęs išvadintas beždžione ir vos nesumuštas.

J.Pankos vadovaujami žygiai Gedimino prospektu prieš kelerius metus beregint „išpopuliarėjo“ ir už Lietuvos ribų. Į šias eitynes griežtai reaguoja ne tik Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas bei kitų žydų organizacijų atstovai – jis smerkiamas ir Lietuvoje, kaltinamas neonacizmo propagavimu, nepakantumu kitataučiams.