Lietuviai šventinio stalo neįsivaizduoja be kūčiukų

Lietuviai šventinio stalo
neįsivaizduoja be kūčiukų

Prieš šventes perkamiausia prekė parduotuvėse – kūčiukai. Jų daugiausiai
pastarosiomis dienomis
iškepa kepyklos. Kiti
kūčiukus patys kepa
namuose pagal senus
mamų receptus. Iki švenčių likus dienai kitai perkamiausios prekės
parduotuvėse – kūčiukai. Jų
siūloma kelių rūšių,
skirtingų kainų. Pardavėjos
sako, kad kūčiukų žmonės
perka nuo kelių šimtų
gramų valgyti per Kūčias, iki
kelių kilogramų siųsti į
užsienį išvažiavusiems
giminaičiams.

Šiauliečiai sako
neįsivaizduojantys švenčių
be šių traškių kepinukų.
Irena tvirtina kūčiukus
visuomet kepanti pati.
„Savo pasidarysiu, pagal
senovinį receptą, gautą iš
mamos. Reikia miltų,
aguonų, vandens, mielių,
cukraus. Viską suminkai,
pakildai ir iškepi“, –
pasakojo moteris.
Parduotuvėje kūčiukų
nepirko ir Eugenija: „Kepsiu
savo. Viską kepu, tuo pačiu
ir kūčiukus. Ir aguonų jau
nusipirkau. Mama visada
kepė, kepu ir aš. Nors vyras
liepia pirkti.“
„Kalno“ kepykloje
triūsiančios kepėjos sako
kūčiukus pradėjusios kepti
prieš gerą mėnesį – lapkričio
pabaigoje. Iš pradžių – po
nedaug, pirkėjams
paragauti, o paskui – vis
daugiau ir daugiau. Kepėja
Zita Štulcienė pasakoja, kad
kūčiukus kepa
nenusižengdama receptūrai.
„Mes kepame pagal
senovines receptūras. Į
gaminį dedame tik miltų,
aliejaus, cukraus, druskos,
aguonų ir vandens.
Nededame jokių
konservantų, kepame iš
natūralų produktą. Labai
skanūs, senoviški, kokius
namuose kepdavo mūsų
tėvai, seneliai“, – tikina ji.
Paskutinėmis dienomis
prieš šventes darbas
kepykloje nesustoja nei
dieną, nei naktį. Keli kepėjai
vos spėja suktis. Be kūčiukų
dar kepama duona,
bandelės.
Kepyklos vedėja Zita
Vargalienė sako, kad
gamybos apimtys prieš
šventes padvigubėja.
„Šventės jau prasidėjo
turbūt prieš savaitę.
Iškepame dvigubai,
dirbame dieną naktį.
Kepame kūčiukus, kurių
parduodame dvigubai
daugiau. Kiek pirkėjas prašo,
tiek stengiamės ir padaryti.
Prieš šventes daugiau
perkama ir duonos, pyragų.
Ypač populiarus mūsų
kaimiškas, baltas pyragas,
taip pat pyragas su
razinomis. Tai – mūsų
kepyklos „vinis“. Jų
išleidžiame dvigubai ar
trigubai daugiau, nes jie
labiausiai perkami. O jei ant
šventinio stalo nėra pyrago,
tai nėra ir švenčių“, – teigė
ji.
Bendrovės „Kalnas“ vadovė
Ilona Barystienė sako, kad
jau keletą metų kūčiukų
poreikis nemažėja.
„Ypač kūčiukų prieš šventes
pradėjome daugiau kepti.
Paskutinėmis dienomis
prieš šventes iškepame apie
200–250 kilogramų,
paprastomis dienomis – 50–
100 kilogramų. Mūsų
kūčiukai natūralūs, kepami
pagal senovinius receptus.
Įdėjus į aguonų pieną, jie
niekada neištiš, o gražiai
išbrinks. Prieš šventes iš
viso iškepame apie porą
tonų duonos, pyragų,
batonų, bandelių, kūčiukų.
Žmonės perka, ragauja“, –
pasakojo moteris.
Pasak etnologų, kūčiukai –
tai nedideli iš mielinės tešlos
iškepti kepinėliai su
aguonomis, apeiginė
duonelė, skirta ne tik
žmonėms, bet ir vėlėms. Jie
valgomi išragavus visus
dvylika patiekalų, pačioje
Kūčių vakarienės pabaigoje,
su aguonų pienu.