lietuviško hiphopo scena didelė ir auga toliau

Ko gero, visi matėte reklaminį vaizdo klipą,
kuriame reperis, „Skamp“ narys, alternatyviosios
muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė. organizatorius
Vilius Alesius-Willux ragina kurti Europos
piliečių metų himną hiphopo stiliumi. Ginčytis, ar
jis vertas tokios garbės, net neverta. Tik įdomu,
apie ką jis pats repuotų, jeigu galėtų dalyvauti
šiame konkurse?
– Viliau, pakalbėkime apie lietuvišką hiphopą.
Sutinki, kad iš tikrųjų viskas prasidėjo daugiau
nei prieš dešimt metų nuo „G&G Sindikato“. Vis
dėlto daugeliui lietuvių ir dabar hiphopas
asocijuojasi tik su šios grupės pavadinimu.
Kodėl taip yra? Juk situacija per tiek metų turėjo
pasikeisti?
– Šiandien, kaip ir prieš dešimt metų, pagrindinių
radijo stočių programų direktoriai į savo
grojaraščius įtraukia tas lietuviškas grupes, kurių
muzika yra patikrinta laiko ir turbūt garantuoja
kokius nors reitingus, t. y. ir pinigus iš reklamos
užsakovų. Tačiau dabartiniams muzikos kūrėjams
užtenka interneto platybių – socialiniai tinklai,
youtube.com ir kitos naujovės iš esmės pakeitė
radijo ir TV eterį. Pats rengiu lietuviškos
alternatyviosios muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė.,
tad tenka gerokai pasiknaisioti internete ieškant
įdomių atlikėjų, nes nei radijas, nei TV jau seniai
neatspindi realios situacijos.
Pastebėjau, kad šiuolaikinis jaunimas labai vertina
hiphopo festivalį „Dinamitas“, kuriame dalyvauja
jaunosios kartos repo kolektyvai „Lilas“, „Tie
Geresni“, „Garaže nerūkoma“, „Mad Money“,
„Mtv“, „Omerta“ ir daugelis kitų. Daugelis šių
grupių netgi kuria savo vaizdo klipus, kurie
internete sulaukia daug hiphopo gerbėjų dėmesio.
– Taigi tavo akimis hiphopo scena gana didelė,
palyginti su kitais muzikos stilių?
–Taip, manau, šiuo metu ji didelė ir dar auga
toliau. Juk turim ir populiarius gatvės šokių
renginius, ir naujos hiphopo grupės populiarėja.
Bet, aišku, visada yra kur plėstis. Pavyzdžiui,
neturime tarptautinio lygio hiphopo festivalio, į
kurį suvažiuotų ir repo gerbėjai iš užsienio.
– Deja, bet neturim ir nė vienos hiphopo
komandos, kuri galėtų pasigirti kokiais nors
pasiekimais užsienyje. Ar tai įmanoma misija?
– Manau, tai įmanoma, tiesiog reikia turėti gerą
vadybą ir (kas be ko) dar geresnę kūrybą, kuria
galėtum nustebinti kitus kraštus. Žinoma, repuoti
reikėtų anglų kalba. Deja, pas mus tokių grupių,
kurios kurtų repą nepriekaištinga anglų kalba,
beveik nėra, tik „Dee&Kamy“. Manau, jie tikrai
galėtų pasisiūlyti daugeliui festivalių Europoje.
Mano nuomone, Lietuvos reperiai savo karjerą
turėtų pradėti nuo lietuviškų tekstų. Juk užsienyje
ir taip daug tokios muzikos sukurta, o su
angliškais tekstais ir pačioje Lietuvoje bus sunku
prasimušti. Pastebėjau, kad jaunimui artimesni ir
natūralesni tie lietuviai atlikėjai, kurie repuoja
lietuviškai, o keikiasi rusiškai. (Juokiasi.)
– Jeigu jau prakalbome apie tekstus, pasakyk,
koks yra tobulo hiphopo teksto receptas?
– Įdomus klausimas, bet į jį nelengva atsakyti.
Žinai, tekstas gali būti ir beprasmis, bet jeigu jis
labai techniškas, ritmiškas, turi savo flow , gerai
limpa prie byto , žodžių reikšmė dažnai būna ir
nesvarbi. Vis dėlto tobuliausia, jeigu tekstas ir
prasmingas, ir gerai surimuotas, ir limpa prie
ritmo. Reperiai, kaip ir poetai, naudoja daug
metaforų. Tik jų tekstuose daugiau gatvinės
kalbos elementų, posakių, barbarizmų,
keiksmažodžių.
– O kaip atrodo teksto rašymo procesas?
– Asmeniškai aš tekstus rašau dažniausiai po
truputį, atkarpomis į savo užrašų knygutę. Kai
pribręsta laikas įrašyti dainą, tas atkarpas
susirenku, sudėlioju, kad būtų kokia nors seka.
Pastebėjau, kad atsiradus laptopams , vis mažiau
rašau ranka, nuo to nukenčia ir pati kūryba.
Bandau tą seną įprotį atgaivinti ir visur nešiotis
užrašų knygutę. Būna, kartais vienu prisėdimu
parašau tekstą, bet taip kuo toliau, tuo rečiau
nutinka. (Juokiasi.)
– Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu
su „Skamp“ organizuoja konkursą „Hiphopo
kalba apie Europą“, kurio dalyviai kviečiami
prisidėti prie Europos piliečių metų himno
kūrimo. Himnui pasirinktas hiphopo žanras, o jį
kurti kviečiami visi norintys. Tau teko garbė
įrašyti muzikinį kvietimą į šį konkursą. Trumpai
pristatyk jį.
– Konkurso tikslas – paskatinti lietuvius labiau
pasidomėti apie savo kaip piliečių teisėmis
Europoje, pasakyti, kas blogai, ir pasiūlyti idėjų,
kaip Europa turėtų atrodyti ateityje. O kad tas
domėjimasis būtų kūrybiškesnis, kviečiame
jaunimą kurti hiphopo tekstus minėtomis temomis
ir siųsti juos mums. Tada, kai komisija atrinks
geriausius, įrašysime bendrą dainą. Visą
informaciją, susijusią su šiuo konkursu, galite
rasti pazinkeuropa.lt
– Ar konkurse gali dalyvauti bent kiek žinomi
šalies reperiai, ar tik visiški naujokai?
– Gali dalyvauti kiekvienas, kuris moka surimuoti
dvylika eilučių apie ES piliečio teises. (Šypsosi.)
– Ko gero, dalyvausi ir konkurso komisijoje. Į ką
labiausiai stengsiesi atkreipti dėmesį?
– Svarbiausia yra kūrybiškumas, artistiškumas,
sugebėjimas pataikyti į temą ir, aišku, į ritmą.
(Juokiasi.)
– Jeigu galėtum dalyvauti pats, apie ką
repuotum?
– Turbūt repuočiau apie tuos laikus, kai reikėdavo
stovėti eilėse prie Lenkijos ir Vokietijos muitinių
po dvylika valandų, kai negalėdavai nueiti į
normalų tualetą ir t. t. Palyginčiau tuos laikus su
dabartimi.