Lietuviškos kalėdos labiau pagoniškos nei krikščioniškos

Lietuviškos Kalėdos
labiau pagoniškos nei
krikščioniškos

Popiežius Benediktas XVI
neseniai paskelbė, kad ką
tik gimusio Jėzaus nei avys,
nei ožkos neapspito ir
jaučiai nekvėpavo kūdikiui į
veidą. Tai tik graži legenda.
Bet kai kuriose Lietuvos
bažnyčiose jau net gyvos
avys per Kūčias ir Kalėdas
paleidžiamos ganytis prie
altoriaus, nes esą toks
Kalėdų įvaizdis turi būti
mieliausias žemdirbiškai
mūsų tautai.
Vakaruose Kristaus
gimimas aiškiai atskirtas
nuo pagoniškosios žiemos
saulėgrįžos, o Lietuvoje
pagoniškos apeigos,
senoviniai burtai suplakti su
katalikiška liturgija.
Lietuvos religijotyrininkų
draugija, kuriai priklauso
daug mokslo daktarų ir
profesorių, mieliau
nagrinėja senąsias indų,
indėnų, čiukčių religijas
negu šiandieninį lietuvių
tikėjimą. Ir tik vienintelis
Nepriklausomybės akto
signataras, kultūrologas
Algirdas Patackas sutiko
pasišnekėti su „Ūkininko
patarėju", ar pastaraisiais
metais Lietuvoje
pagoniškasis Kalėdų pradas
nenugali katalikiškojo.
Pažinus blogį, sužiba viltis
„Katalikybė gana sklandžiai
įsiliejo į mūsų baltiškuosius
papročius, nors iš pradžių ir
buvo nešama pačiu
netinkamiausiu būdu -
kalaviju. Mūsų savimonėje
Kristaus mokslas ir senoji
ikikrikščioniška lietuvių
pasaulėjauta turėtų būti
suaugę", - teigė A.
Patackas.
Pasak Seimo nario A.
Patacko, ikikrikščioniškos
Kalėdos – „tamsi" šventė,
laikotarpis, kai diena būna
trumpiausia, naktis –
ilgiausia. „Per Kalėdas
atsiranda galimybė pažinti
blogį, išvysti tamsiąją
žmogaus prigimties pusę.
Bet po to prasideda
atgimimas, po žiemos įšalo,
miego ima busti gamta. O
pagal krikščioniškąją
sampratą juodžiausioje
žmonijos nuodėmių
gelmėje gimsta kūdikėlis,
sužiba viltis. Mūsų kultūroje
tai darniai susilieja. Jeigu kai
kurie žmonės sugrįžtančią
Saulę bando supriešinti su
Kristaus gimimu, tai jie
tiesiog yra drungni – nei
pagonys, nei krikščionys", -
netikėtai apibendrino A.
Patackas.
Gyvuliai šalia altoriaus
Neseniai pasirodžiusioje
popiežiaus Benedikto XVI
knygoje apie Jėzaus
Kristaus vaikystę rašoma,
kad ką tik gimusio Jėzaus
nei avys, nei ožkos, nei
asilai neapspito ir jokios
karvės nekvėpavo kūdikiui į
veidą. Tai tik graži legenda,
pasiskolinta iš žydų pranašo
Habakuko knygos, jokioje
krikščioniškoje Evangelijoje
apie gyvulius prie Kristaus
prakartėlės neužsimenama.
Tačiau kai kuriose Lietuvos
bažnyčiose jau net gyvos
avys per Kalėdas
paleidžiamos ganytis.
Tradicinėje prakartėlėje
Kauno rotušėje - naujas
karalius ir Dotnuvos
šiurkščiavilnės
© DELFI (R.Achmedovo
nuotr.)
Maldos namus iki Trijų
karalių šventės persmelkia
kaimiškų ūkinių pastatų
kvapai, bet tikintieji gali tik
tylomis piktintis, nes toks
Kalėdų įvaizdis ( juk naujieji
Lietuvos pagonys įsitikinę,
kad Kūčių vakarą tvartuose
prabyla gyvuliai) neva turi
būti mieliausias
žemdirbiškai mūsų tautai.
„Avis - nekaltas, romus,
tyras, nuolankus gyvulėlis.
Ji man visiškai neužgožia
Dievo avinėlio Kristaus", -
prisipažino A.Patackas.
Tačiau, pabrėžė A.
Patackas, mūsų baltiškieji
protėviai gyvulių Dangui
neaukodavo, tai žydiška
tradicija.
Maldos namus primena tik
kryžiai
Sovietų laikais katalikų
bažnyčios būdavo
paverčiamos sandėliais ir
ateizmo muziejais. Dabar
štai viename gražiausių
barokinių Vilniaus pastatų,
kuris vis dar vadinamas šv.
Kotrynos bažnyčia, aidi
džiazo melodijos, flamenko
garsai, pasirodo cirkininkai -
ugnies rijikai ir akrobatai.
Kitose bažnyčiose kol kas
vyksta tik pasaulietinės
muzikos koncertai.
O Kristus prieš 2 tūkstančius
metų reikalavo, kad jo Tėvo
namai nebūtų paversti
niekuo kitu, balaganu. „Kol
bažnyčia neatšventinta, ji
yra tik pastatas. Bet vis
viena blogai, jeigu erdvėje,
kuri kažkada buvo sakrali
(šventa), dabar vyksta cirkai
ir erotiški vaidinimai. Kodėl
Bažnyčios hierarchai nieko
nedaro, kad šv. Kotrynos
bažnyčia atgytų, sugrįžtų
tikintiesiems? Kas trukdo
susitarti su pasaulietine
valdžia?" – stebėjosi
parlamentaras A. Patackas.
Pagonybė nuo valstybės
neatskirta?
Jeigu Katalikų Bažnyčia
paskelbia kokią nors
socialinę iniciatyvą, išsako
savo nuomonę dėl
parlamentarų kuriamos ir
perrašomos valstybinės
šeimos politikos, Seimo
nariai ir nevyriausybinės
organizacijos piktinasi, kad
Vyskupų konferencija
pažeidžia Konstituciją,
kišasi į visuomenės
gyvenimą, nes Lietuvoje
nėra valstybinės religijos.
Kai pagonys vis garsiau
reklamuoja savąsias
„šiuolaikinės Romuvos"
idėjas, tai vadinama
visokeriopai remtina senųjų
baltiškų tradicijų gaivinimo
veikla, kultūriniu paveldu.
„Bažnyčios hierarchams
labiausiai (ir nepelnytai)
buvo priekaištaujama, kad į
naują Švietimo įstatymą
Vyskupų konferencija
norėjo prastumti pataisą
apie privalomas tikybos
pamokas valstybinėse
mokyklose. Iš tiesų Katalikų
Bažnyčia aiškiai pasakė, kad
gerbia žmogaus teisę laisvai
pasirinkti,