Lietuvos mokslininkai: pasaulio pabaigos gruodžio 21-ąją nebus

Artėjančia „pasaulio pabaiga“ įtikėjusius ir į kalendorių nuolatos žvilgčiojančius piliečius etnologai ir astronomai ramina: pasaulio pabaigos nebus nei šių metų gruodžio 21-ąją, nei artimiausiu metu, o mūsų Žemės gali natūraliai užgesti po kokių puspenkto milijardo metų.

Vėlinių dieną naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Artėjanti pasaulio pabaiga ir Lietuva“ dalyviai patarė kaupti maisto atsargas nebent žiemos laikotarpiui, o kalendorius, tiek majų, tiek kitų tautų ar genčių, vadina sutartiniu dalyku laikui ir istoriniams įvykiams skaičiuoti. Jo negalima sieti su kokiais nors didesniais Žemės rutulio įvykiais.

Psichologai, savo ruožtu, pastebi tokiomis pranašystėmis tikinčių žmonių vengimą kontroliuoti ir atsakyti už savo gyvenimą, dėl visko kaltinant likimą ar laukiamas tariamas katastrofas. Pasak etnologo prof. Liberto Klimkos, viešojoje erdvėje eskaluojama data gruodžio 21-oji yra kasmet pasikartojanti žiemos saulėgrįža.

„Visos tos „katastrofos“ turi turėti kažkokį atskaitos tašką, todėl ir buvo pasirinkta gruodžio 21-oji. Jeigu žiūrėsime į mūsų rašytinius šaltinius, bet kurios kultūros kalendorius yra sutartinis dalykas, nuo ko pradėsime skaičiuoti. Romėnai skaičiuodavo nuo Romos įkūrimo, stačiatikiai skaičiuoja nuo pasaulio sutvėrimo. Žodžiu, tos kalendorinės datos yra absoliučiai sutartinis dalykas, ir jos niekaip negali būti siejamos su kokiais nors didesniais tautos arba viso Žemės rutulio gyvenimo įvykiais. Be to, kas yra pasaulis? Ar tai, kas po saule? Po saule – tai, kiek žmogus mato iki horizonto, čia pakitimų gali būti įvairių, bet, kad viskas sunyktų, ir labai greitai, po mėnesio, tai aš pasiryžęs su visais eiti lažybų, kad puikiausiai gyvensime ir saulei prašokus trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties tašką“, – kalbėjo prof. L. Klimka.

Astronomai antrina etnologams ir sako, kad planetų išsirikiavimas šių metų pabaigoje neturės didelės įtakos Žemei, nes tų planetų masė, lyginant su Saulės, kurios sistemos dalis yra ir mūsų planeta, mase, yra nežymi. Atkreipdami dėmesį, kad ateinančiais metais prie Žemės priartėsianti kometa gali kelti tariamą grėsmę, mokslininkai sako, kad susidūrimai tiek su kometa, tiek su asteroidu iš principo yra galimi, tačiau astronomai tokiu atveju iš anksto perspėja apie artėjantį meteoritą.

Vilniaus universiteto observatorijos mokslininkas doc. Jokūbas Sūdžius primena, kad gyvename Žemės planetoje, kuri yra viena iš Saulės sistemos planetų, ir čia viskas vyksta labai reguliariai. „Planetos skrieja savo orbitomis, kurios pastovios jau milijardus metų, antraip mūsų čia nebūtų, taigi, taip bus ir toliau. Lygiai taip pat ir didžiosios planetos, kurios skrenda arčiau Žemės, – Venera, Merkurijus, ar toliau – Marsas, Jupiteris. Didžiausios įtakos mes galime tikėtis iš Jupiterio, kuris yra didžiausias Saulės sistemoje, bet mes pro jį praskriejame vidutiniškai kasmet, ir nieko neįvyksta. Didžiausios įtakos mums turi Saulė – šviesos ir energijos šaltinis, be jos ir mūsų nebūtų. Taip pat mus veikia ir Mėnulis, artimiausias mūsų kaimynas, kuris sukelia potvynius ir atoslūgius“, – kalbėjo J. Sūdžius.

Psichologė Mirolanda Trakumaitė pasitelkė vienos garsios užsienio žinių agentūros apklausos duomenis, kurie rodo, kad greita pasaulio pabaiga tiki apie pusė apklaustųjų, bet daugiau tiki tie žmonės, kurie yra mažiau išsilavinę ir turi mažesnes pajamas.

„Tie žmonės, kurie turi mažesnį suvokimą, mažesnį vidinės kontrolės jausmą, mažiau save suvokia kaip galinčius daryti įtaką aplinkai, tai jie žymiai daugiau linkę įtikėti tokiais dalykais. Kitas dalykas, kad mūsų visuomenę nėra sudėtinga užkrėsti tokiomis baimėmis, jos kyla kiekvienais metais – bijome įvairių epidemijų, paukščių ar kiaulių gripo, pasaulio pabaigos...“ – vardijo psichologė, pastebinti ir daugiau žmogaus psichologijos paradoksų.

Mokslininkų skaičiavimu, Žemės planeta natūraliai praras energiją ir užges po 4,5 milijardo metų, kai išseks mūsų žvaigždės energija ir gyvybė čia nebegalės egzistuoti.