Lietuvės idėja gali apversti baldų pramonę

Technologijų specialistė plokštes baldams siūlo gaminti
iš kanapių, dilgėlių ir linų pluošto. Žemės ūkio
ministerijos darbuotoja teigiamai vertina naujovę, nes
nereiklias dilgėles ir kanapes būtų galima auginti
apleistose žemėse. Vienintelė Lietuvoje linų augintoja
abejoja, ar idėja pasiteisins ir nemano, kad tai padės
atsigauti linininkystei.
Idėjos autorė - Kauno kolegijos Pramoninių technologijų
ir dizaino katedros dėstytoja Inga Valentinienė. Idėjos
autorės nuomone, iš savo nacionalinių augalų galime
išauginti 100 proc. ekologišką medžiagą ir ją panaudoti
baldų pramonėje. Be to, auginant dilgėles ir kanapes
beveik nereikia priežiūros. Medžiams, naudojamiems
baldų gamyboje, užaugti prireikia kelių ar
keliasdešimties metų, o linų, kanapių ir dilgėlių, tinkamų
baldams, derlius pluoštui būtų gaunamas kasmet.
Jurbarkietė linų augintoja pritaria, kad Lietuvoje perdirbti
tiek linų, tiek kanapių ar dilgėlių pluoštą įmanoma,
tačiau telikęs vienintelis fabrikas Jurbarke. Dėl žaliavos
trūkumo įmonės „Jurbarko linų verslas" veikla
sustabdyta, nors įranga neiškomplektuota.
„Žaliavos lengva priauginti. Kitas dalykas - perdirbimas.
Jei kažkas ryžtųsi iš naujo kurti linų perdirbimo įmonę,
reikėtų milžiniškų investicijų. Tačiau ar bus rinka
perdirbtai produkcijai?" - abejonių neslepia V.
Venslauskienė.
Pasak ūkininkės ir „Jurbarko linų verslas" akcininkės,
išauginti galima daug ką, tačiau svarbu, kur išaugintą
produkciją realizuoti. Lietuvos žemdirbiai, patikėję
tariamai gera perspektyva, jau ne kartą buvo įvaryti į
kampą. Ar bus Lietuvai reikalingas dilgėlių, kanapių ir
linų pluoštas? Nesvarbu, kad baldininkai naujovę priėmė
entuziastingai. „Technika, kuria buvo prižiūrimi ir
nuimami linai, rūdija patvoriuose. Kur garantija, kad po
kelerių metų toks likimas neištiktų ir naujai įsigytus
kombainus?" - abejonėmis dalijasi ūkininkė.
Anot jos, valstybė, neremdama lininkystės, daro didelę
klaidą. Vienam bedarbiui Darbo birža pusę metų kas
mėnesį moka 365 Lt. Jei toną linų paremtų bent 200 Lt,
kiek darbo vietų būtų galima sukurti", - sako V.
Venslauskienė.
Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio
departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji
specialistė Virginija Vingrienė į Kauno kolegijos
dėstytojos Ingos Valentinienės siūlymą baldų gamybai
naudoti augalų pluoštą priima entuziastingiau.
ŽŪM specialistės nuomone, linų, kanapių ar dilgėlių
puošto plokštės baldams būtų ne tik pigesnės, bet
padėtų išsaugoti šalies miškus. Be to, šiuo metu mūsų
šalyje yra 241,3 tūkst. ha apleistų žemės ūkio
naudmenų. „Būtų gerai, jei jie virstų dilgėlynais,
kuriuose šie augalai būtų auginami turint tikslą
panaudoti juos gamybai", - sako V. Vingrienė.
V. Vingrienė teigia, kad šalies ūkininkai dar turi
išsaugoję linų nuėmimo techniką, kuria būtų galima
panaudoti ir kanapėms ar dilgėlėms nupjauti. Tam tinka
ir javų kombainai.
„Dilgėlių pluoštas, palyginti su kanapių ar linų, yra
švelnesnis. Perspektyvus ir kanapių auginimas. Iš šio
augalo galima pagaminti tūkstančius įvairiausių gaminių.
Jas galima panaudoti ne tik pluoštui ir maistui iš sėklų
spaudžiant aliejų, bet statybinėms medžiagoms bei
biokurui. Kanapių kaitrumas prilygsta ąžuolui ir uosiui.
Iš viename hektare išaugintų pluoštinių kanapių galima
išgauti iki 10 t medienos, pastatyti šimto kvadratinių
metrų pastatą. Pluoštinės kanapės naudojamos popieriui,
pašarams ir jaukams žuvims gaminti. Šie augalai -
biologinė apsauga nuo kenkėjų ir tinkamas augalas
sėjomainai", - vardijo ministerijos atstovė.
2012 m. mūsų šalyje deklaruota 8 ha pluoštinių linų,
2011 m. - 36 ha, 2010 m. - 11 ha. Gerokai populiaresni
sėmeniniai linai. 2012 m. ūkininkai šią kultūrą augino
200 ha plote, 2011 m. - 500 ha ir 2010 m. - 400 ha.
Nors kanapes Seimas legalizavo tik šį mėnesį, nepaisant
nacionalinio draudimo ir naudodamiesi ES teisės aktų
viršenybe prieš nacionalinius, Lietuvos ūkininkai pernai
oficialiai deklaravo apie 100 ha pluoštinių kanapių.
Sėmeninių linų derlingumas iš 2010 m. siekė 440 kg/ha,
2011 m. - 800 kg/ha. Tuo tarpu pluoštinių linų pluošto iš
ha 2010 m. gauta 690 kg, 2011 m. - 780 kg. Iš 1 ha
pluoštinių linų 2011 m. gauta 360 kg sėmenų. Taigi, iš
pluoštinių linų galima dvejopą derlių - ir pluošto, ir
sėmenų.