Ligoninė vis dar perpildyta paslydusių žmonių: traumatologai pataria, kaip apsisaugoti

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė vis dar neatsigina pacientų, kurie savo kelyje į darbą, namo ar pramogas, nesėkmingai slystelėjo. Pasak ligoninės II Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjo Eduardo Bartkevičiaus, įsivyravus žiemiškiems orams, per pirmąsias dvi savaites žmonės su slidžiais takais apsipranta, persiskirsto jų raumenyno aktyvumas, kūnas tampa labiau įsitempęs. Tačiau iki tol net menkiausias nedėmesingumas gali baigtis liūdnai.

Sportininkai mokomi, kaip kristi ir nesusižeisti

Kaip DELFI jau rašė, pirmadienį traumatologų pagalbos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje prireikė 39 žmonės, gavusiems traumas dėl slidaus kelio. Iš viso traumas patyrė 107 žmonės. Antradienį traumas patyrusių pacientų jau buvo mažiau – 99, tačiau vėlgi 39 jas patyrė paslydę, nors, regis, jau turėjo apsiprasti su žiemiškais orais ir pasikeitusiomis vaikščiojimo sąlygomis.

„Šiuo metu yra net atskiras mokslas, kaip kristi. Iš esmės jis pritaikytas sportininkams. Egzistuoja specialūs izometriniai pratimai, kurių dėka krisdamas žmogus gali mažiau susižaloti. Pavyzdžiui, jis išmoksta perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, krisdamas remtis ne riešu, o visu dilbiu. Visi šie pratimai sumažina galimas kelio, peties sąnario ir kitas traumas net per pusę. Taigi jie tikrai yra efektyvūs. Tačiau juos reikia išmokti ir reguliariai daryti

Paprastiems žmonėms kažką išmintinga sunku patarti, todėl siūlyčiau užsiimti prevencija, užkertančia kelią kritimui. Pirmiausiai reikia pasirūpinti patogia, neslidžia avalyne, prireikus – pado slidumą mažinančiomis priemonėmis, kurių šiais laikais jau yra pasiūla. Vyresnis žmogus į gatvę turėtų eiti su lazdele, nevaizduoti jaunuolio“, - patarė medikas.

Pašnekovas sutiko, kad dažniausiai susižeidžia pakankamai jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie save laiko stipriais ir koordinuotais.

„Mes juos pajuokaudami vadiname ereliais. Tai žmonės, kurie įsitikinę, kad niekada neslysta ir negriūna. Žinoma, po savaitės kitos žmonės jau persiorientuoja, vaikšto kitaip, jų raumenynas būna labiau įsitempęs. Tačiau pirmomis dienomis pas mus masiškai veža traumuotus žmones. Labai dažnai lūžta riešai, nes žmonės krisdami remiasi ranka. Jei pakrypsta koja, lūžta čiurna. Kai vyksta kritimo momentas, žmogui jau sunku kažką suvaldyti. Todėl tik pajutus, kad slystama, reikėtų pasistengti, kad kritimas nebūtų tiesioginis, pavyzdžiui, reikia pritūpti, kad kritimas būtų kuo žemesnis. Stebėkime vaikus – jie nuolat krenta, bet smarkiai nesusižeidžia. Suaugęs tik dribt – ir susilaužė ranką ar koją. Dar pastebėjimas, kad ir koks jis būtų keliantis šypseną, kad nuo smūgio šiek tiek apsaugo minkštas storas paltas“, - pasakojo E. Bartkevičius.

Reikia tinkamų padų, rankas laikyti laisvas ir eiti mažais žingsneliais

Einant slidžiu paviršiumi taip pat nepatariama laikyti rankų kišenėse, o jei nešami krepšiai, vieną ranką reikėtų palikti laisvą, nes ji padės išlaikyti pusiausvyrą. Eiti patartina mažais žingsneliais, pilna padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Lengvas palinkimas einant pirmyn paslydimo atveju gali apsaugoti galvą. Krentant jokiu būdu nereikia stengtis išsaugoti daiktų, nes tai gresia dar didesniais sužalojimais.

Griūti, jeigu įmanoma, reikėtų ant šono, tada drabužiai atliks savotišką pagalvės vaidmenį ir sušvelnins smūgį. Tačiau toks kritimas, kita vertus, gali sužaloti dubens kaulus.

Žieminiai batai turi būti žemakulniai, kaučiuko padais. Populiariausi dirbtinės odos padai slysta. Be to, padas turėtų būti grubaus reljefo. Jeigu padai yra slidūs, neturint specialių padų sutvirtinimų, galima ant jų priklijuoti paprasčiausio pleistro. Labai smarkiai kritimo riziką padidina aukštakulniai. Taip pat patartina vilkėti judesių nevaržančius drabužius ir išeiti 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti, būtų laiko apeiti slidžias vietas.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria būti ypač dėmesingiems įeinant ar išeinant iš pastato ar transporto priemonės, todėl, esant galimybei, būtina naudotis turėklais ar lipant pasilaikyti už automobilio ar autobuso. Pavojingiausi yra šiauriniai įėjimai į pastatą, kurie net nuvalyti greitai vėl apledėja.

Prieš įeinant į patalpą, ypač prekybos centrą, būtina gerai nusikratyti nuo batų sniegą. Mat išlipus iš šilto automobilio, prie padų tuoj pat prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis, todėl didelė rizika paslysti.