Lukiškių kalėjimas: Musių valdovas, batai ant spygliuotos tvoros ir pabėgimas dėl butelio

1901 metais pradėtas statyti Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas buvo vienas moderniausių pastatų carinėje Rusijoje. Jo statybos tuomet kainavo pasakišką sumą – beveik pusantro milijono rublių. Investicijos atsipirko su kaupu. Net ir praėjus daugiau nei šimtmečiui mūriniai pastatai, kasdien priglaudžiantys daugiau kaip 1000 sulaikytųjų ir nuteistųjų, nesirengia griūti.

„Pastatyta sąžiningai, iš sienos plytos paprastai neišimsi, nebent su laužtuvu po gabaliuką išdaužysi. Nežinau, koks skiedinys naudotas, bet tikrai ne dabartiniai, kai pajudinus vieną plytą, visos kitos pabyra“, - pasakojo po kalėjimo teritoriją lryto.lt žurnalistus lydėjęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, nenorintis, kad jo pavardė būtų skelbiama viešai.

„Aš ne atstovas spaudai“, - teisinasi trumpai gidu tapęs pareigūnas.

Gyventojai“ nuolat keičiasi

„Gyventojų“ skaičius Lukiškėse nuolat keičiasi. Kadangi už tų pačių aukštų tvorų yra įsikūrę kalėjimas, tardymo izoliatorius ir laisvės atėmimo vietų ligoninė, judėjimas čia nesibaigia visą dieną – vieni asmenys vežami į teismus, antri, išgirdę nuosprendį, perkeliami į pataisos namus, ligoniai išlydimi į laisvės atėmimo įstaigas, kurioje atlieka bausmes, juos pakeičia kiti sunegalavę kaliniai.

„Kalėjime dabar bausmes atlieka apie 200 nuteistųjų. Daugiausią žmonių turime tardymo izoliatoriuje, be to turime Ūkio skyrių, kuriame dirba apie 75 žmones“, - pasakojo Lukiškių kalėjimo – tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Ūkio skyrius – tai nuteistieji, kuriems teismas skyrė atlikti bausmes kitose įkalinimo įstaigose, tačiau jiems taip patiko Lukiškės, kad parašę prašymus, jie liko dirbti jose.

„Čia jie ir darbą turi, čia ir ramiau nei pataisos namuose“, - tokį nuteistųjų apsisprendimą paaiškino pareigūnas.

Išties, Ūkio brigados darbininkai šioje įkalinimo įstaigoje gali jaustis laisviausiai – jie vaikšto po kiemą, gamina valgyti, suneša į parduotuvę atvežtas prekes, tvarko aplinką, vakarais, po darbo, jiems leidžiama pažaisti tinklinį ar krepšinį.

Nei nuteistieji, nei suimtieji tokių gyvenimo sąlygų neturi. Į kiemą pasivaikščioti jie išleidžiami tik valandai – pusantros, visą kitą laiką yra priversti leisti kamerose. Į jas atnešamas ir maistas, nes valgyklos Lukiškėse nėra.

„Šunybių“ prikrečia ir čia

Nuteistieji ilgas bausmės dienas gali trumpinti dirbtuvėse, kur gamina inkilus, avilius, lesyklas paukščiams. „Visa produkcija, išskyrus avilius, išvažiuoja į Vakarų Europą, nes daiktai tikrai geros kokybės, pagaminti preciziškai“, - kalbėjo pareigūnas.

Tai, kad nuteistųjų ir suimtųjų judėjimas po teritoriją apribotas, apsaugo Lukiškių kalėjimą - tardymo izoliatorių nuo draudžiamų daiktų patekimo.

„Pataisos namuose jie turi po signalo keltis, po signalo eiti miegoti, visą kitą laiką gali vaikščioti tam tikroje teritorijoje. Čia jie kamerose būna. Pataisos namuose prišaudo jiems visko, o čia šaudyk, kiek nori, nukris kieme, o kas jį paims“, - pasako Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Vis dėlto, nuo draudžiamų daiktų įsinešimo Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui apsisaugoti nepavyksta.

„Fantazija pas juos beribė. Išvyksta kažkur, grįžta - tai telefoną atsiveža, tai SIM kortelę, surandame, atimame, skiriame nuobaudas, o jie pyksta. Neįmanoma užblokuoti visko, kad ir kaip norėtume. Slopintuvų čia nesumontuosi, šalia Seimas, Aukščiausiasis Teismas, žmonės aplink gyvena. Pastatytų slopintuvus ir jiems būtų ryšys blokuojamas“, - pasakojo pareigūnas.

Nuobaudos nuteistiesiems skiriamos ne tik dėl bandymo įsinešti draudžiamus daiktus, bet ir dėl kitokių „šunybių“.

Žiūrėk, vienas, šaukštą užgalanda, kitas kameros sienoje pradeda skyles krapštyti, grotų virbus judinti, treti nusprendžia surengti baliuką tiesiog savo kameroje – parduotuvėje prisiperka ledinukų, ištirpdo juos vandenyje, įmeta juodos duonos plutą ir po kiek laiko, jei šis gėris neatimamas, turi raugo.

H. Daktaras - Musių valdovas

Pavasarį teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui nusprendus uždrausti tam tikrus maisto produktus tarp suimtųjų kilo visuotinis nepasitenkinimas. Prie bado akcijos prisijungė ir Lukiškių kaliniai.

„Daug pas mus badavo, apie pusantro šimto“, - sakė Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Įstatymas buvo atšauktas, įkalinimo įstaigos parduotuvėje iki šiol galima nusipirkti tokias pačias prekes, kaip ir anksčiau.

Užsukame į ją. Pasirinkimas nedidelis, tačiau būtiniausi maisto produktai yra.

„O kaip kainos?“, - klausiame pareigūno. Kartą Lukiškėse kalinčio Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė kažkada skundėsi, kad vyrui leidžiama perduoti per mažai maisto produktų, o parduotuvėje esą kainos didelės, net apelsinai kainuoja kelis kartus brangiau nei miesto parduotuvėse.

„Nieko panašaus, yra direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri patikrina, kokios kainos yra trijose šalia esančiose parduotuvėse ir palygina jas su mūsų kainomis. Jos neturi būti didesnės ir nebūna. Pasipiktinimo sulaukiame nebent tada, kai įkalintieji su spauda gauna reklaminius priedėlius, kuriose skelbiamos akcijos. „Maxima“ gali tas akcijas daryti, bet tokia maža parduotuvė, kaip mūsų - ne“, - tikino Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Anot jo, H. Daktaras skundžiasi nuolat ir viskuo, nors jo gyvenimo sąlygos niekuo nesiskiria nuo kitų čia bausmes atliekančių ar teismų laukiančių.

„H. Daktaras yra apgyvendintas cokoliniame aukšte, pusrūsyje, langas ten toks pats kaip kitose kamerose, plotas kameros - taip pat toks pats“, - kalbėjo pareigūnas.

Henytė Lukiškėse gavo ir naują pravardę – Musių valdovas. Pirmą kartą taip jį pavadino kažkuris iš jo buvusių bendrų, liudydamas Klaipėdos apygardos teisme, prisiminęs, kaip H. Daktaras spaudžiant šalčiams savo kameroje prigaudė musių ir paštu jas išsiuntė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.

Taip jis norėjo parodyti, kokiomis blogomis sąlygomis gyvena, esą net žiemą jam ramybės neduoda musės.

Musių paslaptis buvo greitai įminta. Paaiškėjo, kad Henytė specialiai pūdė vaisius, kol šiuos aplipo muselės, o tada sugavęs jas ant lipnios juostos, išsiuntė visuomenės sveikatos specialistams.

Pasak pareigūno, tai H. Daktarui padaryti nebuvo sunku – siunčiami laiškai nėra cenzūruojami. Ne taip, kaip sovietiniais laikais niekas neskaito ir kaliniams atsiųstų laiškų, išskyrus retus atvejus, kai to prašo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.

„Galėjo ir kažkas kitas išsiųsti, tik ant voko parašyti, kad siuntėjas yra H. Daktaras iš Lukiškių“, - ir tokios versijos neatmeta Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Kita Lietuvos „garsenybė“, kalėjime bausmę iki gyvos galvos atliekanti Alma Bružaitė, atvirkščiai - rami. Ji savo kameroje augina kačiuką, lanko psichologų paskaitas, kartu su kitais nuteistaisiais išeina pasimelsti ir jokių problemų nekelia.

Judėjų maldos namai dingo

Nors Lukiškių kalėjimo pastatai jau skaičiuoja antrą šimtmetį, tačiau kai kas jame atrodo, lyg būtų įrengta prieš dešimtmetį. „Šios plytelės paklotos 1904 metais”, - rodo pareigūnas grindų plyteles kažkada buvusioje katalikų koplyčioje.

Pasižiūrime žemyn, atrodo, lyg naujos, toks įspūdis, kad jomis niekas nevaikščiojo, nors šalia paklotos prieš kelis dešimtmečius atrodo nubrūžintos.

Kad šioje kupolo formos patalpoje kažkada meldėsi katalikai, patvirtina ir palubėje įsikūrę angeliukai. „Kokia tvarka juos išvedinėjo melstis, nežinau, caro teisės aktų nestudijavau“, - šyptelėjo pašnekovas.

Visai šalia yra ir tais pačiais 1904-aisiais duris atvėrusi Šv. Nikolajaus cerkvė. Dabar į jos puikia akustika pasižyminčias patalpas nuteistieji ateina klausytis koncertų.

„Kažkur kalėjimo patalpose buvo judėjų koplyčia, nes tuo metu Vilniuje gyveno daug žydų. Kur ji buvo, nežinome, atsekti neįmanoma, neliko nei jokių užuominų, nei žvaigždžių. Nieko“, - sakė Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Nubėgo iki butelio

Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą prižiūri ne tik žmonės, bet ir šunys. Sovietiniais laikais jo sienas saugotos ir laidais tekančia elektros srove. Dabar šios apsaugos priemonės atsisakyta.

Tačiau net elektros srovė nebuvo kliūtimi norintiems iš kalėjimo pabėgti.

Nuo 1985 metų Lukiškėse dirbantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas prisimena keletą bandymų pasprukti iš itin akylai saugomis įkalinimo įstaigos.

1988 metais iš kalėjimo bandė pabėgti iškart penki nuteistieji. Per laisvadienius jie liko dirbtuvėse, po to, užsilipę ant vieno korpuso stogo, bandė virve nusileisti į gatvę. Trys buvo sučiupti iškart, ketvirtas - romų tautybės Aleksandravičius - krito iš beveik trijų aukštų aukščio ir susilaužė abi kojas. Penktajam - 15 metų už žmogžudystę nuteistam Anykščių gyventojui - pavyko pabėgti.

Jo pareigūnai ieškojo apie dvi savaites ir rado visai šalia – landynėje Grigiškėse. „Iki degtinės butelio spėjo nubėgti, toliau nereikėjo. O juk buvo Sovietų Sąjungos laikai, sienos atviros, galėjo vienas du - ir dingti“, - prisiminė Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas.

Anot jo, porą kartų suimtieji bandė pasprukti pasinaudodami svetimais duomenimis, kai buvo keičiama kardomoji priemonė. Būta ir bandymų perlipti spygliuota tvora apjuostas sienas.

„Iš Ūkio brigados vienas bandė išeiti per tvorą, bet įsipainiojo vielose, šunys pradėjo loti, sargybinis rėkti: stok, šausiu. Ankstus žiemos rytas buvo, laisvadienis. Nuo tvoros mes jį nukabinome, bet batas liko, visas susipjaustė. Jis pas mus Ūkio būryje buvo gal tik savaitę, nežinau, kodėl jis taip bandė pasielgti, tuo labiau, kad ir bausmė maža, vos porą metų. Matyt, psichologinės problemos žmogų kamavo“, - pasakojo pareigūnas.

Kalėjimo mieste nebeliks

Apie Lukiškių kalėjimo iškeldinimą iš Vilniaus centro kalbama jau seniai. Tačiau, dabar, regis, kalbos taps veiksmais. Penktadienį Teisingumo ministerija pranešė apie paskelbtą konkursą privatiems investuotojams, kurie įgyvendins Lukiškių kalėjimo iškeldinimą į Pravieniškes.

Lukiškių įkalinimo įstaigos kompleksą planuojama iškelti trimis etapais. Pirmuoju etapu, kuriam šiuo metu ir skelbiamas konkursas, iki 2014 m. į Pravieniškes bus perkeltas Lukiškių kalėjimas. Šiuo metu taip pat jau pradėti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės iškeldinimo darbai, o iki 2017 m. iš miesto centro bus iškeltas ir Lukiškių tardymo izoliatorius.