Maži daržo priešai sukelia didelių bėdų

Vos darže sudygsta augalai, čia tuoj įsiveržia
kenkėjų armija. Jie pasiskirsto teritoriją ir gyvena
visai be jokių rūpesčių – vieni graužia
sužaliavusius lapus, kiti šaknis, treti vėliau
mėgaujasi vaisiais.

Džiaugtis savo rankomis užaugintais gėlių
žiedais, daržovėmis ar vaisiais neretai trukdo
įvairūs kenkėjai. Sudarėme didžiausių daržininkų
priešininkų penketuką ir pateikiame populiariausius
būdus, kaip juos sunaikinti ar bent jau išvyti iš
savo sklypo.

Švelniu kaip aksomas kailiuku pasipuošę kurmiai
niekais gali paversti jūsų išpuoselėtą pievelę, o dėl
jų išraustų požeminių koridorių nudžiūsta augalų
šaknys.

Kurmiai – tunelių meistrai

Nors kurmiai akli, pasižymi puikia klausa, todėl
jiems nepatinka triukšmas. Įvairūs vėjo malūnėliai,
ant pagalio užmauti plastikiniai buteliai, bildantys
nuo vėjo, priverčia juos bėgti tolyn. Tiesa, reikėtų
šiuos gąsdinimo įrenginius kartkartėmis perkelti į
kitą vietą, kad kurmiai nepriprastų prie nuolat
vienoje vietoje girdimo triukšmo.

Kurmiai turi ir jautrią uoslę, todėl juos galima
pabandyti išvyti nemaloniais kvapais. Šie gyvūnai
nemėgsta margučių gumbų skleidžiamo specifinio
kvapo, todėl kai kurie daržininkai teigia jų atsikratę,
kai apsodino sklypo ribas šiomis gėlėmis. Tokį pat
efektą duoda pupų siena.

Kurmiams taip pat nepatinka serenčių kvapas –
galima prikaišioti šių gėlių šakelių į urvus. Į urvus
taip pat siūloma pilti česnakų, tujų šakelių nuovirų,
įdėti pašvinkusios žalios žuvies.
Kurmių naikinimo paslaugas siūlantys
specialistai tvirtina, kad gali visiškai juos išnaikinti
cheminėmis medžiagomis ar spąstais. Tačiau jie
negarantuoja, kad vėl nepasirodys naujų požemio
gyventojų. Kai kurie jų netgi siūlo sklypą po žeme
apjuosti maždaug 0,5 metro gylyje įkastu tinklu ar
kita kurmiams neįveikiama siena – pavyzdžiui,
tvoros pamatu
Kurkliai – augalų karpytojai

Jei po nakties randate staiga nuvytusį augalą, o
jį pajudinus paaiškėja, kad jis lengvai išsirauna
tarsi būtų nukirptas, gali būti, kad jūsų sklype
apsigyveno kurklių.

Tie, kurie piktinasi kurmių daroma žala, susidūrę
su kurkliais pakeičia nuomonę – pastarieji ir žalos
pridaro dar didesnės, ir atrodo gerokai baisiau nei
švelniakailiai kurmiai.

Paprastieji kurkliai – didžiausi Lietuvoje
vabzdžiai, mintantys smulkiais gyviais, augalais ir
pridarantys augalams daug žalos. Tai universaliais
sugebėjimais apdovanotas padaras – jis ne tik
greitai juda išsikastais požeminiais urvais, bet ir
gerai plaukia, skraido. Be to, šie vabzdžiai greitai
veisiasi, todėl netrunka okupuoti viso sklypo ir
įvaro šeimininkus į neviltį.

Kurkliai, kaip ir kurmiai, nepakenčia nemalonių
kvapų. Todėl urvuose prie augalų užkasus silkių
likučių, jie gali patraukti ieškoti malonesnės vietos.
Jie taip pat nemėgsta chrizantemų kvapo –
prikaišius į žemę smulkintų šių gėlių lapų ir stiebų,
kurkliai nebus sužavėti. Jiems atgrasus ir serenčių,
cesnakų, vištų mėšlo kvapas.

Vienas efektyviausių kovos su kurkliais būdų –
nuodingas jaukas. Reikia sutrinti kiaušinio lukštų ir
gautus miltelius sumaišyti su saulėgrąžų aliejumi.
Gautą košę, įdėjus į plokščius indelius (pavyzdžiui,
stiklainio dangtelius), reikėtų išdėlioti ten, kur
gyvena šie vabzdžiai. Priėdę šio mišinio kurkliai
žūsta.

Stipriau palijus, kai seni urvai prisipildo vandens,
kurkliai pradeda rausti naujus, tada juos lengviau
galima pastebėti ir sugaudyti. Kai sausa, galima
šiems vabzdžiams padaryti spąstus iš trijų litrų
stiklainio. Jį, pripylus šiek tiek alaus, reikėtų įkasti
toje vietoje, kur eina kurklių urvas (stiklainio
kaklelis turėtų būti sulig urvo dugnu). Privilioti
alaus kvapo kurkliai įkrinta į vidų ir žūsta.
Į kurklių urvų landas galima pripilti maždaug po
0,5 litro muilino vandens (kibire vandens
ištirpinama 10 g ūkinio muilo ir 50 g skalbiamųjų
miltelių). Paskui galima dar įpilti ir švaraus
vandens. Kurkliai žūsta po žeme arba išlenda į
paviršių, sugaudomi ir sunaikinami.
Pagrindiniai kurklių priešai gamtoje – kurmiai.
Paprastai ten, kur atsiranda kurmių, kurkliai
išnyksta.

Rudenį vertėtų iškasti maždaug 0,5 metro gylio
griovį dirvoje, pridėti ten mėšlo (ypač tinka arklių)
ir palikti ramybėje, kol stipriau atvės. Per tą laiką į
mėšlą šiltai žiemoti sulįs kurkliai. Atšalus tereikės
mėšlą išpurtyti ant dirvos paviršiaus – vabzdžiai
sušals.

Pavasarį taip pat galima mažinti kurklių
populiaciją. Gegužę, birželį reikėtų ne kartą
supurenti darže žemę ir taip sunaikinti kurklių
lizdus. Antroje gegužės pusėje galima ant dirvos
padėlioti mėšlo krūvelių. Kurkliai į jas sulįs dėti
kiaušinių. Išsiritusios lervos kurį laiką dar gyvena
šiose krūvose ir minta mėšlu.
Todėl po poros savaičių reikėtų krūvą pajudinti ir
suriti kurklius bei jų jauniklius.

Skruzdėlės – atkaklios

Skruzdėlės savo skruzdėlynus gali pasistatyti
pačioje netinkamiausioje vietoje – lysvės viduryje
ar šiltnamyje ant pomidorų daigų šaknų. Dėl
daugybės takelių ir nuolat judinamos dirvos augalai
ima skursti. Nemažai žalos skruzdėlės padaro ir
ant kai kurių augalų, pavyzdžiui, jaunų vaismedžių
šakelių, atnešdamos amarų – jie graužia lapus ir
pumpurus, o skruzdėlės juos „melžia” ir maitinasi
saldžiomis amarų išskyromis.

Nenorintys skruzdėlių naikinti sklypų šeimininkai
jas priversti iškraustyti įvairiais būdais. Jos
nepakenčia kavos, cinamono, anyžių, petražolių
kvapo – išeina ieškoti kitos gyvenamosios vietos.
Skruzdėlėms išbaidyti ar naikinti yra ir įvairių
cheminių preparatų. Kaip vieną efektyvesnių
naikinimo būdų daržininkai mini borakso miltelius.
Juos reikėtų ištirpinti vandenyje (padaryti 4–5
proc. tirpalą), įmaišyti cukraus ar medaus ir gauto
sirupo įpilti į plokščią indelį. Per 2–3 dienas žūsta
ne tik pačios skruzdėlės darbininkės, bet ir jų
motinėlė, kuriai jos nuneša nuodingų vaišių.
Svarbu, kad šie milteliai visiškai nekenksmingi
šiltakraujams gyvūnams, todėl yra saugūs
naudoti.

Dryžuoti bulvių kenkėjai

Jei auginate vos kelias bulvių vagas, vienas
efektyviausių ir ekologiškiausių kovos su šiais
kenkėjais būdų – nuolatinis jų rinkimas. Kasdien
kruopščiai apžiūrint bulvienojus ir juos nurenkant,
padaromą žalą galima sumažinti iki minimumo.
Nepamatyti dryžuoti vabalai apatinėje bulvių
lapų pusėje prideda kiaušinių, iš kurių netrukus
išsirita besotės raudonos lervos. Būtent jos ir
pridaro daugiausia žalos augalams – nenaikinant
kolorado vabalų lervų, iš bulvienojų gali likti
apgailėtini pliki stagarai.

Atbaidyti kolorado vabalus nuo savo bulvių
galima auginant šalia jų šiems kenkėjams
nemalonius augalus – pupas, medetkas, serenčius.
Nepatinka kolorado vabalams ir pomidorų lapų,
pelynų užpilais apipurkštos bulvės.

Dar vienas patikimas būdas kovoti su šiais
kenkėjais – bulves apibarstyti medžio pelenais.
Vienam arui bulvių pasėlio apdoroti reikėtų apie
dešimt kilogramų pelenų. Jau po dienos
pastebėsite teigiamą poveikį – žūsta ir suaugę
vabalai, ir jų lervos.

Medžio pelenais galima pabarstyti pačią dirvą –
tuomet vabalai joje nesiveis. O prie kiekvieno
apkaupto bulvių krūmo reikėtų išberti po šaukštą
pelenų.

Pelenais patariama apibarstyti ir žydinčias
bulves. Tai geriausia padaryti po lietaus arba
ankstyvą rytą, kol dar laikosi rasa. Pelenais bulves
reikėtų barstyti visą vasarą kas dvi savaites.
Paskutinį kartą tai reikėtų padaryti liepos pabaigoje
ar rugpjūčio pradžioje.

Yra ir įvairių cheminių preparatų, sunaikinančių
ir kolorado vabalus, ir jų lervas. Pastarąsias taip
pat naikina ir neseniai pasirodę biologiniai
preparatai, kuriuose yra bakterijų, sukeliančių
lapgraužiams ligas – jie nustoja maitintis ir po
kelių dienų žūsta. Minėtų preparatų gamintojai
teigia, kad jie pavojingi tik lapgraužiams, o
žmonėms ar gyvūnams nekenkia, valgyti daržoves
galima net iškart po apdorojimo šiuo preparatu.

Pavėsių rajūnai

Šiltose ir drėgnose vietose, netoli vandens
telkinių įsikūrę sraigės ir šliužai – daržininkų
galvos skausmas, nes jie be gailesčio nugraužia
augalų lapus, jų nesirinkdami.

Galima įrengti įvairių gaudyklių. Pavyzdžiui,
darže ant žemės padėti lentą ar kartono gabalą. Po
nakties patikrinę čia rasite ne vieną prieglobsčio
nuo kaitrių saulės spindulių ieškantį šliužą ar
sraigę – tereikės juos surinkti ir sunaikinti.
Galima įrengti ir gaudyklių su alumi – išdėlioti
indelius su alumi, į kuriuos įkritę jie nebegali išlipti
ir žūsta. Kaip jauką galima naudoti ir perpjautą
bulvę, morką – prie jų per naktį susirinkusius
gyvius tereikės surinkti.

Jums pasisekė, jei sklype apsigyveno rupūžių –
jos sėkmingai naikina įvairius kenkėjus, tarp jų – ir
šliužus. Taip pat vertėtų pasirūpinti, kad arti daržo
nebūtų krūmynų, aukštos žolės, kur mėgsta
apsigyventi šie glitūs padarai.

Norėdami apsaugoti augalus nuo šių ėdrūnų
atakų, daržininkai pabarsto apskritimu apie juos
druskos, smulkintų kiaušinių lukštų, spyglių,
negesintų kalkių, superfosfato trąšų.

Maži daržo priešai sukelia didelių bėdų - penki didžiausi kenkėjai