Manai, kad Parlamentas – ne tau? Susipažink su Lietuvos mokinių parlamentu!

Ar žinai, ką reiškia trys raidės – LMP? Ar kada nors bandei jas iššifruoti? O gal esi jas puikiai įsiminęs, tačiau nežinai jų tikrosios prasmės? Tai – Lietuvos mokinių parlamentas. Jis gyvuoja nuo 1999 metų ir turėjo jau septynias kadencijas. LMP sudaro 95 moksleiviai iš visos Lietuvos. Kelias į jį nėra lengvas, kadangi norėdamas patekti privalai dalyvauti demokratiškuose rinkimuose, kurie turi du etapus. Pirmasis vyksta tavo mokykloje, antrasis – savivaldybėje. Pagal mokinių, tenkančių savivaldybei, skaičių skirstoma, kiek regionas ar savivaldybė turės delegatų, o didžiausias jų tikslas – savo idėjomis ir rinkimine programa pranokti kitus!

Lietuvos mokinių parlamentą sudaro 6 komitetai: Žmogaus teisių, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo bei Socialinių reikalų. Kiekvienas jų nagrinėja jam aktualius klausimus. Visi nariai individualiai renkasi kryptį, kurioje turi pakankamai kompetencijos ir yra tikri, jog savo laiką komitete išnaudos produktyviai. Kiekvienas komitetas turi savo pirmininką, kuruojantį veiklą ir siekiantį, jog visi nariai galėtų įsitraukti į darbus, kuriuos vykdo komitetas.

Be komitetų, visi nariai priklauso savo regionui, kurių yra 10: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Marijampolės. Regionai užtikrina komunikavimą tarp visų narių bei skatina savo regiono mokinius įsitraukti į jų organizuojamas pilietines veiklas. Kiekvienas regionas taip pat turi pirmininką, kuris priklauso valdybai. Valdybą sudaro LMP pirmininkas ir du jo pavaduotojai, regionų pirmininkai. Noriu paneigti nusistovėjusią nuostatą, jog LMP valdyba yra vienintelė žmonių grupė, kuri produktyviai dirba. Tikrai ne! Valdyba nagrinėja visus einamuosius klausimus ar problemas, bet jų pagrindinis vaidmuo yra „pakurstyti ugnį“ ir užtikrinti, kad visi nariai rastų savo vietą ir galėtų drąsiai spręsti pačias aktualiausias problemas.

Lietuvos mokinių parlamente taip pat veikia trys darbo grupės:
Viešųjų ryšių,
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės bei
Vaiko gerovės darbo grupė.

Šios grupės analizuoja konkrečius klausimus ir jų sritys nėra tokios plačios kaip komitetų, tačiau skubu išsklaidyti mitą, kad jų darbas yra nesudėtingas ir neprasmingas. Darbo grupės gilinasi į sudėtingus klausimus, tam tikras aktualijas ir tai pasiglemžia daug laiko, tačiau neišblėstantis žinių bagažas, kurį gauni tarsi atlygį, tą laiką atperka dvigubai.

Visą LMP prižiūri Etikos ir procedūrų komisija. Ji siekia, kad visų narių tarpusavio santykiai neperžengtų ribų.

Kokių naujų kelių tau atvėrė dvejų metų kadencija?
Aistė Geležiūtė: Pirmiausia tie dveji metai išugdė mane kaip asmenybę, leido sustiprinti vertybes. Taip pat įgijau daug skirtingų socialinių įgūdžių. Didžiausią patobulėjimą jaučiu komunikacijos ir komandos valdymo srityje. Manau, kad LMP padeda atrasti tai, ko tikrai nori gyvenime, o visi norai bei siekiai pasimatys ateityje.

Kaip pasikeitei per dvejus kadencijos metus?
Kotryna Uoginaitė: Nors eidama į Lietuvos mokinių parlamentą šventai tikėjau, jog per tuos dvejus kadencijos metus „pakeisiu pasaulį“ ir „padarysiu tvarką“, galiausiai supratau, kad didžiausi pokyčiai vyko ne aplink, o manyje. LMP – pats tvirčiausias vertybėmis ir analitiniu mąstymu grįsto gyvenimo pamatas. LMP atima rausvus vaikystės akinius ir visuomenės uždėtą stereotipų šydą. Užuot klijavusi reiškiniams etiketes su užrašais „geras“ arba „blogas“, pradėjau analizuoti ir naudoti savo smegenų aparatą daug efektyviau, nei jis veikė iki tol. Negana to, nuodėmė būtų nepaminėti atmosferos, kurioje gyvena „parlamentariukai“. Tokio koncentruoto kūrybingų, energingų, kritiškai mąstančių ir gyvenimu besidžiaugiančių jaunų žmonių kiekio iki tol neteko matyti. Natūralu, kad visi žmonės, supę mane dvejus metus, spėjo tapti ne tik draugais, tačiau ir autoritetais, gyvenančiais pagal teisingus moralės principus. Visi jie motyvuoja nepasiduoti bandos jausmui ir kiekvieną sekundę galvoti apie savo veiksmus ir jų pasekmes. Tikiu, kad teiginys „Išsilaisvink“, tapęs vienu populiariausių mūsų kadencijos šūkių, tiesiogiai atspindi ne mano vienos dvejų metų pokyčius. Per šį trumpą laikotarpį išlaisvinau savo sąmonę ir pagaliau leidau jai atsiskleisti. LMP man leido tapti tokiu žmogumi, kokiu visuomet troškau būti, tačiau bijojau. Pradėjau gyvenimą, iššūkius ir galimybes matyti kitomis spalvomis. Dabar iš gyvenimo imu visa, ką jis man duoda, o ko neduoda – pasiimu pati.

Kaip manai, kas būtų kitaip, jei nebūtum buvusi LMP nare?
Augustina Mišeikaitė: Jei nebūčiau buvusi LMP narė, nebūčiau pamačiusi pasaulio per skirtingas prizmes, nes patirta labai daug: nuo džiaugsmo ašarų iki skausmo. Kas būtų buvę kitaip? Neturėčiau tokių nuostabių, įdomių, aktyvių draugų. Prieš tapdama LMP nare, apie jaunimą buvau šiek tiek neigiamos nuomonės, nes rodės, jog jaunuoliams vienintelis pasilinksminimo būdas – rūkymas ir alkoholis. Nuėjusi į LMP pamačiau, kad jaunimas gali būti kitoks, ne tik negatyvus, nes mūsų linksmiausi vakarai buvo ne su alkoholiu ar rūkant, bet su dainomis, gitaromis, įvairiausiais žaidimais, šaradomis. Nebent juokas ir šypsenos buvo mūsų alkoholis. LMP pakeitė mano prioritetus, vertybes. Be jo, matyt, nebūčiau pradėjusi taip vertinti kiekvienos gyvenimo sekundės. Pamokė, kad reikia vertinti aplink esančius žmones, nepabijoti ištart „myliu“ ar pasakyti, kokie jie nuostabūs. Nebūčiau taip praplėtusi savo pažinčių, draugų rato, akiračio, žinių bagažo bei patirties. Įgytą patirtį pritaikau savo kasdienybėje, mokykloje. Tiesiog nebūčiau patyrus didžiųjų, nuostabiųjų gyvenimo džiaugsmų! Mano gražiausios, brangiausios, linksmiausios akimirkos išlikusios būtent su LMP nariais.
Darbuojantis, besigilinant į problemas Lietuvos mastu, aktualias regionuose, pradėjau ir pati atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplink. Paaštrėjo dėmesys į mokinių pasyvumą, jaunųjų „neklaužadų" piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymu, jaunimo etiketo, kultūros stoka ir t. t.

Būdama švietimo ir mokslo komiteto pirmininke, papasakok, ką duodi ir ką gauni dirbdama LMP?
Patricija Kalkytė: Būdama Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė supratau, kad viskas priklauso nuo asmeninio noro ir motyvacijos veikti.
Jau pirmai sesijai pasibaigus, užgriuvo veiklos banga, kuri sujaukė mano anksčiau gyvavusią ramią kasdienybę. Buvo tikrai smagu sau įrodyti, kad galiu atstovauti kitiems mokiniams, bendrauti su valdžios atstovais, rašyti pozicijas ir panašiai. Idėjos, su kuria dirba ne vienas žmogus, įgyvendinimo rezultatai tikrai geresni nei individualaus darbo vaisiaus, todėl pradėjau dar labiau vertinti komandinio darbo svarbą, juk vienas lauke – ne karys.
Atvirai galiu pasakyti, LMP duoda labai daug, jei sugebi tinkamai pasiimti. Tai puiki terpė darbui, o su visu tuo darbu ir veikla ateina patirtis, pažintys bei dar didesnė motyvacija.

Papasakokit, kaip jums sekasi komunikuoti tarpusavyje? Ar atstumas netrukdo produktyviai dirbti? Visgi, esate atstovai iš visos Lietuvos kampelių.
Vytautė Rimkutė: Komunikuoti su kitais nariais sekasi puikiai. Visada bendraujame el. laiškais, Facebook žinutėmis ir skype skambučiais. Pradžioje buvo keista ir įdomu, kaip galima taip dirbti, bet laikui bėgant supratau, kad tokio tipo komunikavimas ir darbas sekasi gal net geriau. Visi sesijos metu susibendravome, o grįžę į namus ir atsisėdę prie kompiuterių galime laisvai vienas kitam kada tik norime rašyti ir atrašyti.

Irmantas Ivanauskas: Komunikacija ir bendravimas šiais laikais nėra labai didelė problema. Yra įvairių bendravimo būdų. Facebook, el. paštas, Skype, telefonas ir t. t. Dirbant su tokiais kūrybingais ir išradingais žmonėmis bendrauti nesunku, be to, rengiame susitikimus, kartais susitinkame vieni su kitais įvairiose konferencijose. Visa tai įprasmina 2 kartus per metus vykstančios sesijos, kuriose susitinkame jau visi ir dirbame vienoje vietoje. Žinoma, galimybės visada būti šalia niekas neatsisakytų, tačiau prie šios situacijos, manau, prisitaikome puikiai.

Kaip manai, kokia LMP pridėtinė vertė?
Daumantas Stundžia: Buvimas Lietuvos mokinių parlamente man nereiškia, kad esu viršesnis ar geresnis už kitus mokinius visoje šalyje. Kai bendraamžiai, pamatę, jog priklausau LMP, pradeda į mane žvelgti kitaip, bendrauti oficialiau, lyg su kokiu itin svarbiu šalies ir tautos atstovu, kurį sekioja dešimtys sargybinių – juos stabdau. Visų pirma, esame mokiniai, o tai reiškia, kad šiuo aspektu visi esame lygūs. Apskritai, nemanau, kad verta išaukštinti žmogų vien dėl jo veiklos. Pagarba, jei bendraujant su žmogumi ji iš viso egzistuoja, turėtų būti nuo pat pradžių, o ne atsirasti po kelių asmeninių pasiekimų. Tačiau nesakau, kad buvimas LMP nariu man nieko nereiškia. Lietuvos mokinių parlamentas suteikia galimybę pažvelgti į problemas ir naujausias aktualijas šalyje ne iš vartotojo, o iš kūrėjo pusės. Turime unikalią galimybę (žinodami, kad dar esame mokiniai) prisijungti prie palankios jaunimui Lietuvos kūrimo. Juk jaunimas yra Lietuvos ateitis. Esu iš Vilniaus, priklausau Švietimo ir mokslo komitetui. Tvarkausi srityje, kurioje per 23 nepriklausomo gyvavimo metus taip ir nebuvo sukurtas tvirtas pagrindas po kojomis, bet ji yra tokia svarbi Lietuvai. Man tai yra puiki galimybė veikti ir kurti. Be to, gauname nemažai pasiūlymų dalyvauti darbo grupėse, dirbančiose su mokiniais susijusiose srityse, konferencijose ir forumuose, skirtuose jaunimui, inovatyvios ateities kūrimui. Galimybė pačiam prisidėti prie to, kaip rutuliosis Lietuvos jaunimo ateitis – labiausiai „veža“ ir, bent jau man, yra didžiausia „pridėtinė vertė“.

Jau beveik keturis mėnesius esi oficialus LMP narys, tad sakyk, kuo jie tau buvo ypatingi ir kokiu kampu pasuko tavo gyvenimą?
Lukas Konelijus Vaičiakas: Atėjęs į LMP, kaip ir dauguma kitų narių, susiradau daug naujų draugų, su kuriais kalbu kiekvieną dieną ir jie jau dabar tapo gyvenimo dalimi. Taip pat LMP yra ta vieta, kur galiu realizuoti save. Nemanau, kad kiekvienas mokinys turi galimybę bendrauti su Seimo nariais ir Prezidentūra, kalbėti su žurnalistais ar atstovauti mokiniams nacionaliniuose renginiuose, o LMP tu tai gali. Jei turėčiau galimybę, LMP dirbčiau dar mažiausiai vieną kadenciją!

Šiuo metu mokinių interesams atstovauja VII kadencija, kuri svarsto įstatymų projektus, pataisas ir teikia jas Lietuvos Respublikos Seimui, reaguoja į visuomenės aktualijas, dalyvauja diskusijose, forumuose ir kaip įmanydami gilinasi į tai, kas vyksta aplink.