Masiniai trėmimai: Maskva sugeba savo paslaptis saugoti ir Vilniuje?

Šiandien visoje Lietuvoje vyksta renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui sovietiniam okupaciniam režimui atminti. Seime rengiamas iškilmingas posėdis Gedulo ir vilties dienai paminėti, politikai sako kalbas, tremtiniai renkasi į minėjimus, tačiau trėmimus organizavusių ir vykdžiusių asmenų pavardės iki šiol nėra paviešintos, jų nusikaltimai ir nepriklausomoje Lietuvoje toliau tarsi yra slepiami.

Generolai sunerimo

Sudarant ištremiamų Lietuvos gyventojų sąrašus didžiausią vaidmenį turėjo su okupaciniu režimu kolaboravę vietiniai Lietuvos komunistų partijos (LKP) aktyvistai. Būtent jų valia nulemdavo, kas bus prievarta deportuotas iš okupuotos Lietuvos į Sibirą.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomas 1989 vasario 2 dienos vadinamosios Lietuvos SSR (LSSR) Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininko generolo – majoro Eduardo Eismunto ir LSSR vidaus reikalų ministro generolo – leitenanto Stasio Lisausko slaptas tarnybinis pranešimas Maskvai. Represinių struktūrų vadovai prašo Sovietų Sąjungos (SSRS) KGB ir SSRS Vidaus reikalų ministerijos vadovų skubiai išgabenti Lietuvoje esančias trėmimų bylas į Uljanovską, Rusijoje. Generolai E. Eismuntas ir S. Lisauskas praneša, kad nuo 1988 metų prasidėjo tremtinių reabilitacija ir kad Lietuvos SSR esančiose jų trėmimo „bylose yra partinių ir sovietinių organų darbuotojų pavardės“, kurios gali išaiškėti. Tai, istorikų ir teisininkų vertinimu, yra tiesioginis ir akivaizdus įrodymas, kas sudarinėjo tremtinų asmenų sąrašus.

Maskva sugeba slėpti ir Vilniuje

Sovietų Sąjungos KGB ir Vidaus reikalų ministerijų atsakymas savo padaliniams Vilniuje buvo neigiamas. Maskva pareiškė nematanti tikslo bylas išvežti. Ironiška, tačiau po daugiau kaip dvidešimt nepriklausomybės metų, šios pavardės taip ir nėra paskelbtos. Rusija, Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, sugeba savo paslaptis saugoti ir Vilniuje? Neabejojama, kad paskelbus šiuos sąrašus juose būtų ne vieno dabar įtakingo valdančiajame elite esančio asmens tėvų ar senelių pavardės.

Tiesa, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras perdavė Generalinei prokuratūrai pavardes dar gyvų esančių asmenų, dalyvavusių šiuose nusikaltimuose.

Tarptautinė baudžiamoji teisė numato, kad prievartinis asmenų, kurie yra iškeldinami arba jų atžvilgiu vykdomi kiti prievartiniai veiksmai, perkėlimas iš vietos, kurioje jie teisėtai būna, be jokio tarptautinės teisės numatyto pagrindo, taip pat tyčinis tokių gyvenimo sąlygų sudarymas, kai atimama galimybė gauti maisto ir vaistų, kad žūtų dalis gyventojų, yra nusikaltimas žmoniškumui ir yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Asmenys, kurie įsako, sukursto arba paskatina padaryti tokį nusikaltimą, privalo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Tuometiniai LKP vadovai Antanas Sniečkus ir Justas Paleckis baudžiamojo persekiojimo dėl nusikaltimų žmoniškumui išvengė, nes mirė dar sovietinės okupacijos laikotarpiu.