Matėme savo akimis: Björk premjera Islandijoje

Islandija švenčia garsiausios šių dienų savo dukters sugrįžimą. Dainininkė Björk Reikjavike rengia 8 pasirodymus, kuriuose pristato projektą „Biophilia”.

Kai liepos viduryje buvo pradėta prekiauti bilietais į aštuonis Björk koncertus Reikjaviko koncertų rūmuose „Harpa”, jų neliko per kelias dienas.

Norinčių sumokėti maždaug 250–300 litų už galimybę pamatyti naują dainininkės sumanymą netrūko.

Ne tik todėl, kad Niujorke gyvenanti atlikėja, laikoma svarbiausiu šalies reklamos veidu, gimtinėje pasirodo retai.

Muzikos pasaulis jau beveik metus dūzgė, kad keistomis idėjomis garsėjanti moteris šįkart parengė visiškai išskirtinę programą.

Projektą, kurio net negalima pavadinti įprastu muzikos įrašu – greičiau gaivališku eksperimentu, sujungiančiu skirtingas meno rūšis ir naujausias technologijas.

Pirmas jo pristatymas šįmet įvyko Mančesteryje, tačiau jį mačiusių laimingųjų būrys vis dar labai nedidelis.

Kvietimas – aukso vertės

Neseniai atidarytas kelių aukštų centras „Harpa” Reikjaviko centre atrodo kaip laužytų formų stiklo kubas.

Įėjus į vidų lūžtantys šviesos spinduliai, pro stiklo sienas atsiveriantys Atlanto vandenyno vaizdai užgniaužia kvapą – nenuostabu, kad po šį pastatą rengiamos ekskursijos.

Nuo trečiadienio šį centrą okupavo „Iceland Airwaves” – didžiausias kasmetis Islandijos muzikos festivalis. Į „Harpa” ir per dešimt kitų miesto salių, klubų bei barų jis priviliojo per 250 grupių.

Jau pirmą vakarą – koncertas, dėl kurio mieste verda aistros, už galimybę gauti bilietą siūloma amžina draugystė ir didžiuliai pinigai.

Mat nors oficialiai bilietai parduoti, patekti vis tiek norisi. Visi išgirsta „ne” – nuo studentų iki diena anksčiau surengtos tarptautinės kūrybos verslo konferencijos „You Are In Control” dalyvių, tarp kurių yra ir labai įtakingų muzikos pasaulio žaidėjų iš JAV.

„Neįmanoma, jokių galimybių.” Turintys bilietus patys jaučiasi kaip roko žvaigždės.

Galimybės atsiranda telefono ragelį į rankas paėmus Islandijos muzikos eksporto organizacijos vadovei.

Pora minučių ginčų su galinčiais padėti žmonėmis. Pažintys ir žodis „Lietuva” kažkodėl pakeičia taisykles.

Aukso vertės kvietimas į Björk pasirodymą atsiranda iki koncerto likus porai valandų.

Galvoje kunkuliuoja idėjos

Rūmų fojė pasitinka ekranai, rodantys filmus apie prieš porą dienų išleisto albumo „Biophilia” atsiradimą.

Niujorke, Londone, Puerto Rike, Belize ir Gvatemaloje jį kūrusi Björk publikai leidžia rinktis. Galima pirkti įprastą kompaktinę plokštelę arba programėlių rinkinį planšetiniam kompiuteriui „iPad”.

Pastarojo varianto neteko bandyti, bet bandę sako, kad jis griauna bet kokį suvokimą apie muziką – maigant ir vartant kompiuterį, keičiasi dainų tempas, skambesys, ritmas.

45 metų atlikėja turėjo ir dar keistesnių sumanymų. Pavyzdžiui, Reikjavike atidaryti savo muzikos mokyklą. Perimti vieną dėl bankų krizės nebaigtų pastatų ir įrengti dešimt klasių, kurių kiekvienoje vaikai būtų mokomi remiantis vis kita albumo „Biophilia” daina.

„Supratau, kad ekonominių sunkumų akivaizdoje tai atrodytų pasipūtėliška”, – leidiniui „The Reykjavik Grapevine” prisipažino atlikėja.

Dainuoja arti žiūrovų

Žengus į salę, atvimpa žandikaulis. Scena – nedidelė pakyla, įrengta salės viduryje. Aplink – vietos sėdėti ir stovėti.

Salė tokia nedidelė, kad joje geriausiu atveju telpa apie 800 žmonių. Tampa aišku, kad publikos susitikimas su dainininke bus itin intymus.

Virš scenos ratu pakabinti aštuoni dideli ekranai, kurie rodo žvaigždyną. „Biophilia” yra skirta gamtos ir neteisingo žmonijos elgesio su ja temai.

„Mylėkime gamtą. Nuo mažiausio mikrobo iki milžinės raudonos žvaigždės visatos pakraštyje”, – koncerto pradžią iš kolonėlių skelbia garsaus britų gamtininko Davido Attenborough balsas.

Iš palubės nusileidžia keistas aparatas – didžiulis grotuotas metalinis cilindras.

Jo viduje staiga pradeda žybčioti elektros iškrovos.

Kiekviena sukelia vis kitą garsą ir jie susilieja į hipnotizuojantį ritmą.

Pati Björk į sceną žengia apsupta 24 basų merginų choro. Su stilingais batais aukšta pakulne, didžiuliu oranžinės ir rožinės spalvų peruku.

Atrodo kaip disko muzikos eros žvaigždė. Bet tik tol, kol pasigirsta muzika.

Jau pati pirmoji daina „Thunderbolt” skelbia, kad Björk dar giliau įlindo į eksperimentų šulinį.

Duslūs elektroniniai garsai, vieno iš trijų muzikantų išgaunami ranka braukiant per specialiai įrengto stalo paviršių. Vargonai, valdomi maigant „iPad”. Ir, žinoma, be galo aiškiai skambantis Björk balsas – gali girdėti kiekvieną virptelėjimą.

Pasigirdus vingiuojančio ritmo dainai „Moon”, ekranuose įsižiebia žvaigždės.

Björk vaikšto ratu dėmesį dalydama iš visų keturių pusių sceną apsupusiems žiūrovams.

Jausmas, kai ji trumpam stabteli ir dainuoja, metro atstumu žvelgdama tiesiai į akis ir keistai linguodama lyg per hipnozės seansą – sunkiai nusakomas.

Sukūrė naujus instrumentus

Tarp dainų vis įsiterpia įrašyti pristatymai. Virusas – irgi gamtos dalis. Skambant dainai „Virus” paaiškėja, kad Björk turi neprastą humoro jausmą. Dainininkė kaišioja liežuvį, o ekranuose „plaukioja” ląstelės su „priklijuotomis” riebiai padažytomis lūpomis.

Pasigirdęs juokas dingsta, kai Björk prisimena prieš dešimt metų sukurtą bauginančio grožio dainą „Hidden Place”.

Nauja aranžuotė visiškai apnuogina jos emocingą balsą, o ekranuose animaciniai sliekai ir jūros žvaigždės lenda į padvėsusio ruonio akiduobes.

Koncerte skambėjo visos dešimt „Biophilia” dainų. Kiekviena – su savo tema ir unikaliu požiūriu. Nuo „Hollow” apie žmogaus DNR iki „Tectonic Plates” apie judančias Žemės plokštes ir velniavą, kuria žmonija griauna savo planetą.

Paralelės tarp meilės, neapykantos ir gamtoje vykstančių procesų dažnai vertė suglumti. Bet tai – Björk, kuri niekam nieko neprivalo aiškinti.

Atskira vakaro pokalbių tema tapo žiūrovų žvilgsnius traukę instrumentai. Pavyzdžiui, 4 metrų aukščio staklės su keturiomis milžiniškomis švytuoklėmis, kurios judėdamos kabina stygas ir skleidžia garsus. Björk šią mašiną vadina švytuoklių arfa.

Specialiai projektui sukonstruotas ir klavesino bei Indonezijos instrumento gamelano hibridas. Pojūtis – lyg būtum ne koncerte, o bepročių mokslininkų pogrindžio laboratorijoje.

Dėmesio centre – kompiuteris

Tik kukliais ir retais islandiškais „ačiū” su publika bendravusi Björk atsispyrė pagundai vakarą paversti tik naujų dainų pristatymu.

Publika sulaukė ir „One Day”, ir „Isobel”, ir kitų pamėgtų kūrinių, tik jie skambėjo kitaip negu anksčiau.

Jei buvo galima turėti priekaištų Björk, tai nebent dėl nuolatinio mojavimo kompiuteriu „iPad”. Visi instrumentai, išskyrus būgnus, teigiama, buvo valdomi šiuo daiktu.

Pačiai Björk buvo įrengtas stovas, ant kokio paprastai dedamos natos. Vietoje jų ten, žinoma, atsidūrė „iPad”. Kelis sykius palietusi jo ekraną, Björk išgavo nesudėtingą melodiją ir pasimėgaudama šypsojosi.

Islandų pagarba savo žvaigždei – neginčijama.

Bet jie ne vieninteliai jautėsi lyg transo būsenos. Įtakingojo JAV žurnalo „Rolling Stone” redaktorius Davidas Fricke užsimiršęs iš rankų paleido bloknotą ir Björk šou žiūrėjo išsižiojęs iš nuostabos.

Johno Lennono ir Yoko Ono sūnus Seanas, atvykęs groti „Iceland Airwaves” festivalyje, nuo Björk nenuleido akių.

Iššūkis koncertų rengėjams

Kai pasibaigus šou žiūrovai pabiro į vėjuoto Reikjaviko gatves, kiekviename žingsnyje skambėjo ne tiktai susižavėjimas, bet ir nuostaba.

Kaip dainininkė Björk ketina šį projektą pristatyti užsienyje, nelabai aišku.

Pirmiausia todėl, kad tai – didžiulių pastangų, laiko ir pinigų reikalaujantis projektas.

Teigiama, kad vien idealiai suderinti įgarsinimą prieš kiekvieną pasirodymą užtrunka tris paras, todėl Björk negali koncertuoti kasdien.

Koncertų rengėjai jau gavo informacijos, kad vienintelis būdas artimiausius keletą metų pasikviesti Björk į savo miestą – išnuomoti salę mėnesiui ir surengti septynis arba aštuonis pasirodymus. Tai būtų vadinamoji Björk rezidencija.

Kol kas aišku tiktai tiek, kad „Biophilia” visiškai keičia požiūrį į tai, kas yra popmuzikos koncertas. Ir kalbama, kad tai – tik pradžia.

Projektas tobulės – kiekvienoje aplankytoje šalyje Björk ketina rengti muzikos pamokas vaikams, taip pat nuolat keisti dainų skambesį.

Tai – ne dainų ciklas, o keistas, spalvas keičiantis įkvėpimo debesis, kurio spalvų gama atrodo beribė.

Publiką žavi išraiškingas vokalas

Björk Gudmundsdóttir – Islandijos dainininkė, kompozitorė, aktorė ir muzikos prodiuserė. Ji buvo nominuota 13 „Grammy” apdovanojimų, „Academy” apdovanojimui ir dviem Auksinio gaublio apdovanojimams (vienas – už vaidinimą).

Ji geriausiai žinoma dėl savo išraiškingo vokalo ir domėjimosi daugybe muzikos stilių, tarp jų – popmuzika, alternatyviuoju roku, džiazu, ambientine, elektronine ir įvairių šalių liaudies muzika.

Įsidėmėtini ir dainininkės ekscentriški scenos kostiumai.

Atlikėjos žinomiausios dainos yra jos debiutinis singlas „Amaeli”, kelios dainos, kurioms pavyko įkopti į Didžiosios Britanijos populiariausių kūrinių dešimtuką. Kelios jų sulaukė sėkmės ir Amerikos moderniojo roko radijo stotyse: „Human Behaviour”, „It’s Oh So Quiet”, „Army of Me” ir „Hyper-Ballad”.

Björk yra pardavusi 15 mln. įrašų visame pasaulyje. Jos naujausias albumas „Volta” išleistas 2007 metų gegužės 8 dieną.