Medžiai gali įelektrinti orą

Augalai jau ilgą laiką yra vadinami žemės plaučiais, tačiau nauji tyrimai atskleidė, kad jie taip pat gali įelektrinti atmosferą, rašoma recenzuojamame „Environmental Science and Technology“ žurnale.

Mokslininkai ilgai įtarinėjo, kad tarp medžių ir elektros egzistuoja ryšys, tačiau Australijos, Brisbano Queenslando technologijos universiteto (QUT) tyrėjai teigia pagaliau identifikavę šį ryšį. Jie išsiaiškino, kad miškuotose vietovėse teigiamų ir neigiamų jonų koncentracija ore yra dvigubai didesnė nei atvirose žolingose vietovėse, tokiose kaip pievos.

Sveikatos ir biomedicininių inovacijų instituto atstovas dr. Rohanas Jayaratne teigė, kad ore esantys natūralūs jonai susikuria jonizacijos metu dėl dviejų procesų – radiacijos sklindančios iš ore esančių radono dujų ir kosminės radiacijos iš kosmoso. Radonas yra šalutinis produktas, kuris dažnai atsiranda kaip radžio radioaktyvaus skilimo produktas. Radžio mažais kiekiais galima rasti uolienose, tačiau jis nuolatos garuoja iš grunto. „Radis yra randamas uolienose, o radonas yra tirpus vandenyje, todėl gruntiniame vandenyje yra daug radono“, - teigė mokslininkai.

„Medžiai veikia kaip radono siurbliai, transpiracijos metu jie iškelia dujas į paviršių ir paleidžia jas į atmosferą. Transpiracija – procesas, kai medžių lapai šaknų sistemos absorbuotą vandenį išgarina į atmosferą. Tai ypač būdinga medžiams, kurie turi gilią šaknų sistemą, pavyzdžiui eukaliptams“, - teigė mokslininkai. QUT mokslininkai paskaičiavo, kad eukaliptų miške, esant maksimaliam transpiracijos aktyvumui, medžiai gali išskirti iki 37 procentų viso ore esančio radono. Dr. R. Jayaratne teigimu, norint nustatyti tikslų jonų vaidmenį šiame procese, reikia atlikti daug tyrimų. Tačiau šie atradimai suteikia naujų, naudingų įžvalgų apie atmosferą, klimatą ir žmogaus sveikatą.

„Nors ryšys tarp lakiųjų dalelių ir žmogaus sveikatos yra nustatytas, jonų vaidmuo yra vis dar nežinomas. Tačiau, mes žinome, kad apytiksliai pusė mūsų įkvėptų dalelių pasilieka kvėpavimo sistemoje ir buvo įrodyta, kad krūvį turinčios dalelės plaučiuose nusėda dažniau nei krūvio neturinčios. Mes netikime, kad jonai yra pavojingi – pavojus sklinda nuo teršalų. Jeigu ore nėra pavojingų dalelių, kurios galėtų prisijungti prie jonų, sveikatai jokio pavojaus nebūna“ – tikino mokslininkai.