Medikų pirkliai iš Vakarų Europos vėl suka į Lietuvą

Darbo patirties turintys gydytojai ir slaugytojos, kaip ir rezidentai, dirbti užsienyje viliojami iki 10 kartų didesnėmis negu Lietuvoje algomis. Savaitgalį medikų pirkliai iš Vakarų Europos vėl lankysis Vilniuje. Per pusantrų metų tai jau ketvirtas jų vizitas.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=339083&s=11&f=4
http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=339084&s=11&f=4

Lietuva darbdaviams iš senosios Europos gydymo įstaigų yra kvalifikuotos, bet nebrangios darbo jėgos šaltinis. Pirkliai pas mus medikų dairosi dar akyliau nei kitose posovietinėse valstybėse ar finansinių bėdų kamuojamose Graikijoje ir Ispanijoje.

Jie žino, kad Lietuvoje daugumos medikų darbo sąlygos yra prastos, todėl jiems sunku atsispirti pagundai padirbėti Vakaruose.

Dvejopi standartai

„Mažesnis darbo krūvis, geresnės darbo sąlygos ir daug didesnis atlyginimas. Manau, tai – svarbiausi veiksniai, vis dar verčiantys medikus išvykti iš Lietuvos”, – sakė Didžiosios Britanijos Skarboro centrinėje ligoninėje nuo 2005-ųjų dirbantis neurologas Tadas Žuromskis.

T.Žuromskio teigimu, palyginti su kitomis ES šalimis, britai turi mažiausią gydytojų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų.

Be to, specialistų parengiama daug mažiau, nei reikėtų.

Kadangi Lietuvoje, kaip ir Italijoje ar Ispanijoje, gydytojų yra per daug, įdarbinimo agentūros iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Skandinavijos šalių stengiasi iš jų importuoti medicinos specialistus. Taip šalys gauna „tikrą produktą”.

Ne paslaptis ir tai, kad mūsų medikus į neviltį varo ir despotiškas ligoninių administracijos elgesys su darbuotojais.

Net prestižinėse respublikinėse ligoninėse medikams yra pavykę išsikovoti atlygį už naktinį darbą ar teisės aktuose numatytą atostogų dienų skaičių tik įsikišus profsąjungoms.

Dažna ligoninė taupo mažindama išlaidas vaistams ir sanitarijos priemonėms bei eilinių medikų algoms, kartu didindama jiems darbo krūvį.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto universitetinė ligoninė per pastaruosius porą metų smarkiai apkarpė medikų etatus.

2008-aisiais joje dirbo apie 300 gydytojų, pernai – apie 250. Per porą metų atleista maždaug 40 slaugytojų. Likusių dirbti ligoninėje medikų darbo krūvis didėjo, o algos traukėsi.

2008-aisiais, neatskaičiavus mokesčių, šioje ligoninėje vidutinis gydytojų darbo užmokestis buvo 3718, pernai – 3669 litai. Tai maždaug 200–300 litų mažiau negu Statistikos departamento skelbiamas gydytojų vidutinis darbo užmokestis.

Slaugytojų vidutinė alga pernai minėtoje ligoninėje sukosi apie 2160 litų. Jos uždirbo maždaug 100 litų mažiau nei 2008aisiais.

Ar medikų nuoskaudų nepaaštrino tai, kad, juos spraudžiant į kampą, buvo išdrįsta iki 17 tūkst. litų pakelti ligoninės vadovo algą

Lietuviai domina vokiečius

Šį savaitgalį Vilniuje 11 medicinos personalo įdarbinimo įmonių iš Vakarų Europos dalyvaus sveikatos priežiūros specialistams skirtose tarptautinėse karjeros dienose „MedPharmCareers”.

Tikimasi, kad jose apsilankys iki tūkstančio Lietuvos specialistų, besidominčių darbo Vakarų Europoje galimybėmis.

Šį sykį į mūsų šalies sostinę atvyksta didžiausia Vokietijoje slaugytojų paieškos agentūra (S)TEGMED. Taip pat viena didžiausių Vokietijos įdarbinimo kompanijų „Jörg Herrmann Die Personalberater”.

Pastaroji Vokietijoje siūlo darbą ir gydytojams, ir rezidentams, ir absolventams, kuriuos gali parengti įvairioms specializacijoms.

Didžiosios Britanijos laikinojo įdarbinimo kompanija „ID-Medical” lietuvių medikams siūlys išbandyti savo jėgas be ilgalaikių įsipareigojimų.

Pastarasis medikų pirklių vizitas Lietuvoje – ketvirtas, surengtas nuo praėjusių metų pavasario.

Vizitai – derlingi

Pasak Karjeros dienų organizatoriaus Grzegorzo Chodkowskio, po pirmųjų trijų renginių sutartis su užsienio gydymo įstaigomis sudarė apie 200 Lietuvos medikų ir sveikatos priežiūros specialistų.

„Jie domisi karjeros galimybėmis užsienyje, nes darbo užmokestis, atsižvelgiant į specializaciją, Vakarų Europoje ir Lietuvoje vis dar skiriasi 5–10 kartų”, – sakė G.Chodkowskis.

Pavyzdžiui, „ID-Medical” įvairių specializacijų gydytojams siūlo darbą, už kurio valandą mokama 50–70 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 200–280 litų).

(S)TEGMED slaugytojams žada apie 2000 eurų (apie 6900 litų) algos per mėnesį, o „Jörg Herrmann Die Personalberater” rengiamiems jauniems medikams – apie 2500–3500 eurų (8600–12 000 litų) per mėnesį.

Medikai viliojami ir į Skandinavijos šalis. Pavyzdžiui, keletas darbą Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje siūlančių Skandinavijos įdarbinimo bendrovių organizuoja nemokamus kalbų kursus ne tik medikams, bet ir jų šeimoms. (BNS, LR)

Traukia studentus

Pernai daugiau nei trečdalis (38 proc.) Karjeros dienų lankytojų buvo medicinos studentai. Dar apie trečdalį smalsautojų sudarė gydytojai, 7 proc. – odontologai, 5 proc. – slaugytojos.

Šiuo metu paklausiausi Europoje yra anesteziologai, greitosios pagalbos darbuotojai, psichiatrai, radiologai, patologai, dermatologai, taip pat vidaus ligų gydytojai ir chirurgai.

Daugiausia – apie 10 tūkst. darbo vietų gydytojams ir dar daugiau – medicinos slaugytojoms siūlo Vokietija. Ji priima ir patirties neįgijusius gydytojus.

Pirmą kartą „MedPharmCareers” dienos buvo surengtos 2007 m. Lenkijoje. Jos vyksta Bulgarijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje.