Medikai vis labiau vengia kategoriškų teiginių: tai, kas tinka vienam, kitą gali nuvaryti į kapus

Ar vyrų prakaitas išties nemalonus moterims? Ar vėžio diagnozė – tai jau mirties nuosprendis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakydami tvirtu „taip“, neretai suklystame.Medicinoje vis labiau vengiama kategoriškų teiginių, nes tai, kas tinka vienam, kitą gali nuvaryti į kapus. Kai kuriuos mitus nuvainikavo Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Focus“.

Vėžys – nebūtinai mirtis

Ar vėžio diagnozė tolygi mirties nuosprendžiui? Taip jau nėra. Nuo šios ligos vis rečiau mirštama. Medikai šimtu procentų negali tvirtinti, kad pacientas visiškai pasveiks, bet naujausi gydymo metodai suteikia galimybę sergantiesiems vėžiu gyventi ilgiau.

Žinoma, tai priklauso nuo laiku nustatytos diagnozės ir vėžio stadijos. Išskirtinis atvejis – prostatos vėžys. Nuo jo kenčiantiems pacientams gydytojai kartais pataria palaukti: auglys auga taip lėtai, kad viso labo pakanka jį stebėti.

Nėra tvirtos nuomonės ir apie mitybos poveikį vėžio išsivystymui. Atsakydami į klausimą, ar mityba turi įtakos skrandžio, storosios žarnos ir plaučių vėžiui, ekspertai apsiriboja žodžiais „gali būti“ ir „galbūt“.

Nedraudžia nė vieno produkto

Ekspertai nežino, kokį maistą valgyti sveika, kokį – ne. Tokia nuomonė peršasi pasklaidžius žurnalus.

Tačiau toks požiūris neteisingas. Per daugelį dešimtmečių mokslininkai nustatė pagrindines sveikos ir nesveikos mitybos taisykles. Nėra nė vieno maisto produkto, kurį vartoti būtų visiškai uždrausta.

Kaupiasi tik cholesterolis

Ar nuolatinis šlakų šalinimas naudingas sveikatai?

Nė vienas atliktų medicininių tyrimų nepatvirtino, kad organizme susidaro šlakai, kurių nebelieka vartojant tam tikras arbatas.

Jei kas ir kaupiasi organizme, tai vadinamasis blogasis cholesterolis, kurio kaupimąsi galima sustabdyti pakeitus mitybos įpročius.

Papildai neatstoja daržovių

Vietoj vaisių ir daržovių puikiausiai tinka vitaminų tabletės? Taip manyti neteisinga. Nė vienas maisto papildas negali pakeisti 300 medžiagų, kurių randama obuoliuose. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus vaisius bei daržoves.

Mažiau suvalgai - ilgiau gyvensi

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad sportuojantieji greičiau meta svorį. Gaila, bet ne. Kartais svarstyklės į sportą reaguoja priešingai – aktyviai sportuojant didėja raumenų masė, o kartu – ir kūno masė.

Nėra teisinga ir nuomonė, kad, norint numesti svorio, reikia atsisakyti tik riebalų arba tik angliavandenių. Nuosaikesni ekspertai ragina laikytis aukso vidurio.

Tvirčiau galima teigti tik tai, kad egzistuoja ryšys tarp maisto kiekio ir gyvenimo trukmės. Kuo mažiau suvalgoma, tuo ilgesnis gyvenimas. Tokių įrodymų vis daugėja.

Stresas žmones veikia skirtingai

Įprasta manyti, kad stresas – didžiausias infarkto kaltininkas. Šis teiginys teisingas tik iš dalies.

Studijos rodo, kad asmenys, kurie dažnai patys priima sprendimus ir atsakomybę už juos, gyvena ilgiau.

Be to, daug reikšmės turi ir tai, kaip malšinamas stresas. Vieni bėgioja, kiti vakarus leidžia su alaus bokalu rankose. Stresas juos veikia skirtingai.

Infarktas užklumpa ir moteris

Jau seniai kalbama, kad moterims širdis dėl infarkto sustoja rečiau nei vyrams. Tačiau šis teiginys galioja tik moteriai, nepasiekusiai klimakterinio periodo.

Medikai teigia, kad dėl sumažėjusios moteriškojo lytinio hormono estrogeno gamybos susilpnėja širdies ir kraujagyslių apsauga. Veikiausiai prisideda ir kiti veiksniai.

Gyvenimą trumpina ir triukšmas

Kai kurie žmonės mano, kad didmiesčio triukšmas trukdo, bet tikro pavojaus sveikatai nekelia. Tai klaidingas požiūris.

Netoli Frankfurto (Vokietija) oro uosto atlikti tyrimai parodė, kad gyventojai, kurių ramybę dažnai trikdė lėktuvų keliamas 50 decibelų triukšmas, skundėsi daug didesniu kraujospūdžiu.

Darbo vietoje tvyrantis triukšmas yra antrasis infarktą sukeliantis veiksnys. Pirmasis – rūkymas.

Specialistai teigia, kad triukšmas gali sukelti depresiją, astmą, migreną ir diabetą.

Trys grėsmingiausios ligos

Neretas mano, kad tuberkuliozė – tik romantikų poetų ar dailininkų, gyvenusių praėjusiame amžiuje, liga. Tačiau iš tikrųjų tuberkuliozė kasmet nusineša du milijonus pasaulio gyventojų.

Tuberkuliozė, maliarija ir AIDS laikomos trimis grėsmingiausiomis ligomis.

Kiek valandų miegoti?

„Vyras miega keturias, moteris – penkias, o idiotas – šešias valandas“. Ši Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto frazė nėra teisinga.

Žurnalas „Sleep“ paskelbė 20 metų trukusio eksperimento, kuriame dalyvavo tūkstantis asmenų, rezultatus.

Asmenų, kurie miega trumpiau (iki penkių valandų) tyko padidėjusi rizika numirti lyginant su normaliai miegančiais (septynias valandas).

Kai pakyla temperatūra

Kai kurie žmonės – tikras lobis vaistininkams. Vos pajutę, kad padidėjo temperatūra, jie griebiasi ją malšinančių tablečių, piliulių arba mikstūrų.

Teisūs yra tie, kurie mano, kad padidėjusi kūno temperatūra padeda kovoti su ligos sukėlėjais.

Padidėjusi temperatūra – natūralus sveikimo procesas. Dėl šios priežasties Vokietijos medikai nepataria tuoj pat griebtis medikamentų, kurie mažina temperatūrą.

Bet gydytojai perspėja, kad ji negali būti aukštesnė nei 39 laipsniai.

Jei 40 laipsnių temperatūra laikosi ilgiau nei dvi tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Mirtina laikoma 42,6 laipsnio temperatūra.

Neapsaugo nuo netyčiuko

Prezervatyvai – labai patikima apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė. Apklausų rezultatai byloja, jog taip mano vyrai. Ar jie teisūs?

Specialistai nustatė, kad, vyrams kaip apsisaugojimo priemonę pasirinkus prezervatyvą, iš 100 pastoja 2-12 moterų.

Karštos vonios poveikis

Maudynės karštame vandenyje kenkia vyrų vaisingumui. Šią tiesą įrodė San Francisko (Kalifornijos valstija, JAV) universiteto urologai.

Jie tyrinėjo spermatozoidų skaičių ir lytinį aktyvumą vyrų, kurie dažnai mėgavosi karšto vandens maudynėmis.

Paaiškėjo, kad buvo sumažėjęs ne tik spermatozoidų skaičius, bet ir jų judrumas.

Vyrams atsisakius įpročio ilgai mirkti karštoje vonioje, per 3-6 mėnesius spermatozoidų skaičius šoktelėjo į viršų vidutiniškai 491 procentu.

Penio ilgis – neaktualu?

Miuncheno gydytojui ir žurnalistui Werneriui Bartensui, nagrinėjusiam klausimą, ar moterims tikrai nesvarbus vyro penio ilgis, 1970 metais atlikto tyrimo rezultatai patvirtino: nesvarbu. Tačiau dabar šis požiūris paseno.

2000-2001 metais surengtos apklausos metu 45 Vokietijos studentės iš 50 atsakė, kad jaučia didesnį pasitenkinimą, kai mylisi su vyru, turinčiu įspūdingesnį lytinį organą.

Kartais prakaitas gali kvepėti

Moterims nepatinka vyrų prakaito kvapas. Kartais tai – tiesa. Sporto aikštyne esančias vyrų persirengimo kabinas daugelis moterų laiko nemaloniausia vieta.

Bet kai kada prakaitas tampa lemiama abiejų lyčių traukos jėga.

Tam tikri genai kiekvienam žmogui, išskyrus vadinamuosius vieno kiaušinėlio dvynius, suteikia nepakartojamą kvapą.

Eksperimentai įrodė, kad moterys teikia pirmenybę vyrams, kurių genai, lemiantys kvapą, nesutampa su jų pačių genais.